- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- II-286-287/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00201-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Rima Razumienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedusio, neteisto,
skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-625-2022 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas J. G. skundas, kuriuo jis prašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-625-2022 jam paskirtą 3000 Eur baudą sumažinti iki minimalios 1000 Eur baudos ir išdėstyti baudos sumokėjimą per 10 mėnesių po 100 Eur kas mėnesį.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis neginčija Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimo metu nustatytų aplinkybių, tačiau teismo prašo sumažinti skundžiamame nutarime paskirtą jam 3000 Eur baudą. Bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, jog S. M. faktiškai dirbo barmenės darbą (duomenys neskelbtini), kur veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, aiškindamasis aplinkybes su atsakove dėl nelegalaus darbo, kaip pažeidimo sudėties, ir objektyviuosius požymius, sąžiningai klydo, subjektyviai interpretuodamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 44 straipsnio nuostatas. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant, pranešta tinkamai. Kadangi tarp pareiškėjo ir S. M. atlygintinių darbo santykių nebuvo, o tas aplinkybes, kad pažeidimo padarymo dieną, tai yra 2022 m. rugpjūčio 10 d., pareiškėjas, kaip būsimojo darbdavio atstovas, ir S. M. susitiko būsimoje jos darbo vietoje – kavinėje (duomenys neskelbtini), ir aptarė darbo pradžią, darbo užmokestį, darbo funkcijas ir pan. pareiškėjas nelaikė faktiniu nelegaliu darbu, dėl to jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą buvo paskirta 3000 Eur bauda, nes institucijos atstovas nenustatė lengvinančių aplinkybių, o pareiškėjas jų iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė. Pareiškėjas su žmona turi tris nepilnamečius vaikus, pareiškėjo žmona laukiasi ketvirto vaikelio. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui paskirta 3000 Eur administracinė nuobauda yra labai didelė našta ir pareiškėjui, turinčiam pareigą išlaikyti savo vaikus bei užtikrinti vaikų poreikius, bet ir visai jo šeimai, nukentėtų ir vaikų interesai, o jie yra prioritetiniai. Viešojo registro duomenimis, pareiškėjas ir jo sutuoktinė jokio nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi būstą šeimai, adresu (duomenys neskelbtini) ir kas mėnesį moka 150 Eur nuomos mokestį. Būsto nuomos sutartis yra įregistruota viešajame registre. Pareiškėjas su sutuoktine panaudos sutarties, įregistruotos viešajame registre, pagrindu prižiūri ir naudojasi sodyba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 metais vykdė individualią veiklą, pelno iš tos veiklos neturėjo. Prašo paskirti jam minimalią, įstatymo sankcijoje numatytą, 1000 Eur baudą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, dėl to J. G. ir buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkiu – 3000 Eur bauda. Asmeniui buvo visa procedūra išaiškinta, tačiau jis nepasinaudojo galimybe nurodyti lengvinančių aplinkybių – jeigu jų turėjo. Tikrinimo metu matė, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens sutuoktinė laukiasi, todėl nenorėdami sukelti papildomo streso, jos neapklausė ir neėmė paaiškinimo. Ruošiantis nagrinėti administracinę bylą, registruose buvo nustatyta, kad J. G. jau buvo baustas 2019 m. pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį. Asmeniui atvykus ir nurodžius, kad jis bus traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, šis nurodė, kad baudą yra senai sumokėjęs, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Gavus informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, išsiaiškinta, kad asmuo baudą sumokėjęs seniau nei prieš 12 mėnesių, todėl J. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo karštas būdas, todėl iš karto nepripažino kaltės, nes nežinojo ir sąžiningai klydo dėl buvusios situacijos. Manė, kad turi teisę pasikviesti būsimą darbuotoją supažindinti su būsimu darbu. Kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodė, kad reikia išlaikyti šeimą, kurioje atsiras dar vienas vaikas, verslo pajamos nėra didelės, nes pirmus metus vykdo tokią veiklą, be to, sezonas pasibaigė. Dar išaugo elektros kainos ir gavo šešis kartus didesnę sąskaitą, todėl nežino ar sugebės mokėti paskirtą baudą. Prašo paskirtą baudą sumažinti iki 1000 Eur ir paskirtą baudą leisti sumokėti per 10 mėnesių. Palaiko visas skunde nurodytas aplinkybes ir prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas J. G. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 3000 Eur bauda.
Pareiškėjas J. G. tiek skunde, tiek skundą nagrinėjant teismo posėdyje, nurodė, kad ginčo dėl šio administracinio nusižengimo padarymo nėra. Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti J. G. kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teisinio pagrindo neturi.
Skunde keliamas tik J. G. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant J. G. atžvilgiu įvertinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skirti ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią – 1000 Eur dydžio baudą.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad nusižengimo – nelegalaus darbo padarymas, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Nagrinėjamu atveju, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, J. G. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 3000 Eur baudą, tai yra, sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį. Motyvas – nenustatyta J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, visų pirma pažymėtina, kad leisdamas savo darbuotojai dirbti nelegaliai, J. G. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Nelegalus darbas neabejotinai vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiančių esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, jis pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Akivaizdu, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, todėl nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus.
J. G., tiek teikdamas teismui skundą, tiek teismo posėdyje, savo kaltę pripažino ir pabrėžtinai nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė, sąžiningai klysdamas, nes manė, jog supažindindamas būsimą darbuotoją su darbu, nedaro jokio teisės pažeidimo. Kadangi jis manė, jog nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, todėl protokolą surašiusiam bei bylą nagrinėjusiam valstybės tarnautojui savo kaltės nepripažino ir tik susitikęs ir pasikonsultavęs su advokate, suprato, kad jo veiksmai vertintini, kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismas kritiškai vertina tokį J. G. paaiškinimą, nes asmuo jau anksčiau kelis kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, jog J. G. skolos už tokio pobūdžio nusižengimus valstybei neturi, tai yra, baudos yra sumokėtos (padengtos) ir nuo paskutinio nusižengimo padarymo yra praėję jau 3 metai, kas leidžia manyti, jog J. G. vis tik nėra sistemingas teisės pažeidėjas.
Kaip jau minėta, teisės aktai numato, kad baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į J. G. asmenybę. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atliekant patikrinimą, dalyvavo ir J. G. sutuoktinė, kuri J. G. ragino pateikti institucijos darbuotojams visas žinomas aplinkybes. Be to, atstovas pažymėjo, kad buvo akivaizdžiai matyti, jog J. G. sutuoktinė laukiasi, todėl siekdami nesukelti jai papildomo streso, jos nusprendė neapklausti.
J. G., teikdamas teismui skundą, kartu su juo pateikė medicininį pažymėjimą, iš kurio matyti, jog 2022 m. rugsėjo 27 d. K. G. yra nėščia 19 savaičių ir 1 dieną. Iš byloje esančios pažymos apie J. G. ir K. G. šeimos sudėtį, matyti, jog tai bus ketvirtasis vaikas, nes jų šeimoje jau auga trys mažametės dukterys. Iš kitų prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad J. G. šeima neturi nekilnojamojo turto, nuomojasi butą, už kurį moka nuomos mokestį, panaudos sutarties pagrindu prižiūri sodybą kaime, iš ankstesnės vykdytos veiklos pelno neturėjo.
J. G. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog paskirta didelė bauda apsunkins jo šeimos finansinę padėtį, nes jam priklausanti (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo nesenai, iš esmės baigėsi veiklos sezonas, be to, ir pajamos nėra didelės, o šeima nėra maža. Tuo pačiu atkreipė dėmesį į išaugusias kainas, kas taip pat nepalengvina nei įmonės, nei šeimos finansinės situacijos.
Visos aptartos aplinkybės, leidžia teismui konstatuoti, kad yra pagrindas J. G. skundą tenkinti ir, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. G. atžvilgiu, paskyrus jam ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią – 1000 Eur baudą, todėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-625-2022, keistinas ir J. G. paskirta 3000 Eur bauda sumažintina iki 1000 Eur.
Atsižvelgdamas į J. G. pateiktą prašymą bei byloje esančius, jo materialinę padėtį pagrindžiančius, įrodymus, teismas tenkina prašymą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo, leidžiant 1000 Eur baudą sumokėti per 10 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 100 Eur.
J. G., teikdamas teismui skundą, už jo pateikimą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Kadangi administracinių nusižengimų bylose žyminis mokestis nemokamas, todėl J. G. grąžintinas į valstybės pajamas 2022 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12 jo sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
J. G. skundą tenkinti.
Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-625-2022, ir J. G. paskirtą 3000 (trijų tūkstančių) Eur baudą sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) Eur, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį įmokant po 100 (vieną šimtą) Eur.
Išaiškinti J. G., kad bauda turi būti sumokėta nurodytu grafiku į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK 2218027262. Nustatytu grafiku paskirtos baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.
Grąžinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 (dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12 (unikalus mokėjimo kodas ROIK: 22180207262), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
Nutarties vykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.