Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Almai Truncienei ir Eglei Mockienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

2019 m. gegužės 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos renta” skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) (bylos Nr. ZSFP-49830) 2018-10-19 užregistruoto atsisakymo suderinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir ginčijamas sprendimas), bei atsakovo įpareigojimo iš naujo atlikti veiksmus.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), (minėta, toliau – ir ginčo sklypas), bei ginčo sklype esančius pastatus. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo sklypo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos; žemės sklypui nustatytos šios specialiosiomis žemės naudojimo sąlygos: XLIX. Vandentiekio ir, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, VI. Elektros linijų apsaugos zonos, I. Ryšių linijų apsaugos zonos. Aptariamas išrašas patvirtina, kad pastatas (gamybinis pastatas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-09-29 akto Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; o ginčo sklypo dalis (0,2704 ha plotas) Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-09-22 akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, plotas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, kad ginčo sklypo dalis patenka į Sendvario dvaro sodybos fragmentų saugomą teritoriją (kodas 32837).

Nustatyta, kad pareiškėja 2018-05-28 inicijavo ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (minėta, toliau – ir Projektas), kurio tikslas - sujungti laisvą valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp ginčo sklypo ir Tilžės g., kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, su besiribojančiu žemės sklypu (ginčo sklypu). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018-06-08 įsakymu Nr. AD1-1454 pradėjo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir organizatoriaus funkcijas pavedė vykdyti Žemėtvarkos skyriui. Organizatoriaus funkcijas vykdantis Žemėtvarkos skyrius 2018-08-20 raštu Nr. (12.15.)-Ž2-304 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo” suderino parengtą projektą bei paskelbė viešą svarstymą. Nustatyta, kad svarstymo metu pastabų nebuvo gauta. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių Projektas buvo pateiktas derinti atsakovui. Atsakovas 2018-09-13 sprendimu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto” nederino parengto Projekto; nederinimo priežastimi nurodydamas tai, kad ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte neteisingai buvo nurodyta: „Pertvarkomoje teritorijoje saugomų želdinių nėra”. Atsakovas 2018-09-13 sprendime prašė koreguoti Projekto aiškinamąjį raštą ir grafinę dalį pagal sprendime išdėstytas pastabas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad pataisytas Projektas iš naujo buvo pateiktas derinti organizatoriui, kuris 2018-09-27 raštu projektą suderino, ir pakartotinai pateikė jį derinti atsakovui. Atsakovas ginčijamu sprendimu Projekto nederino. Ginčijamame sprendime Projekto nederinimo priežastys nurodytos šios: į projektuojamą teritoriją patenka valstybės saugoma kultūros vertybė Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrosios senosios kapinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26382), o kapinių teritorijai būtina formuoti atskirą konservacinės paskirties žemės sklypą.

Dėl skundo pagrįstumo

Pareiškėja iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, be kita ko, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjui ginčijant Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus sprendimą, kuris laikytinas administraciniu aktu, šis sprendimas visų pirma turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina individualiam administraciniam aktui keliamą motyvuotumo reikalavimą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Be to, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Tai reiškia, jog individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad prašomo prijungti žemės sklypo dalis patenka į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės - Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26382) - teritoriją. Šiai teritorijai taikomos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-10-01 iki 2019-05-01) nuostatos. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 20 straipsniuose įtvirtintas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles; neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad konservacinė (saugojimo) paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomo objekto, objekto teritorijos ar vietovės sklypų naudojimo paskirtis, kai naudojimo tikslas yra išsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes, naudojant arba pritaikant naudoti juos pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu (paskirtimi), kuris užtikrintų tinkamą priežiūrą ir atskleistų vertingąsias savybes.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog Projektas nederinamas iš esmės dėl norimos prijungti teritorijos statuso ir dėl to, jog planuojamas sklypas yra komercinės, o ne konservacinės paskirties, o kapinių teritorijai būtina formuoti atskirą konservacinės paskirties žemės sklypą, kuriam turi būti užtikrintas prieinamumas.

Kaip jau minėta, iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (0,2704 ha) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), t. y. patenka į Sendvario dvaro sodybos fragmentų saugomą teritoriją (kodas 32837). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Kultūros vertybių registre 2002-03-29 įregistruota Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrosios senosios kapinės (kodas 26382); duomenys tikslinti Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-09-22 aktu Nr. KPD-RM-1232/1, kuriame užfiksuoti visi Sendvario dvaro sodybos fragmentai, be kita ko, ir antrosios senosios kapinės. Ištrauka iš REGIA portalo patvirtina, kad tik labai nedidelė prašomo prijungti žemės sklypo dalis patenka į valstybės saugomos registruotos kultūros vertybės Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių teritoriją. Įvertinusi nurodytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju atsakovas sprendžia klausimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesiaiškino, ar visam prijungiamam žemės sklypui ar tik jo daliai turėtų būti nustatyta konservacinė paskirtis; ar norimo sujungti laisvo valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp ginčo žemės sklypo ir Tilžės g., paskirtis, šiai teritorijai nustatyti draudimai ir reikalavimai pasikeistų (ir kokia apimtimi) jį prijungus prie ginčo žemės sklypo; ar konservacinės (saugojimo) paskirties nustatymas pasidarytų neįmanomas suderinus Projektą, kadangi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto bendruoju planu buvo pripažintas kitoks visuomenės poreikis, nustačius kad toje teritorijoje nebėra mirusiųjų palaikų. Projekto aiškinamojo rašto II skyriuje nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, numatantis, kad pertvarkoma teritorija patenka į komercinės paskirties objektų teritoriją (K), skirtą prekybos, paslaugų, ir pramogų statiniams statyti, į bendro naudojimo teritoriją (B2), kurioje yra žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos įrengti kapinės ir palaikų laikymo statiniai, į teritoriją skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), kuriuose yra esami ar numatomi keliai, gatvės, geležinkelio infrastruktūros statiniai, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, vandentiekio, nuotekų šalinimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos, požeminio vandens (geriamojo, gėlo, mineralinio, pramoninio ir gamybinio) vandenviečių ir kitai gavybai reikalingi įrenginiai. Į bylą pateiktas 2018-10-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog antrųjų senųjų Sendvario kapinių teritorijoje vykdomi šiluminės trasos statybiniai darbai. Atsakovas ginčijamame sprendime nevertino, ar nagrinėjamu atveju prašomoje prijungti teritorijoje yra išlikusių mirusiųjų palaikų ir nėra pripažinta kitokio visuomenės poreikio viršenybė, kaip tai numatyta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Nurodytų galimybių atsakovas ginčijamame sprendime neanalizavo, o tik apsiribojo nurodydamas, kad pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus, ir dėl šios priežasties kapinių teritorijai būtina formuoti atskirą konservacinės paskirties žemės sklypą, kuriam turi būti užtikrintas prieinamumas.

Pažymėtina, kad Projekto aiškinamojo rašto III skyriuje nurodyta, jog, įvertinus faktą, kad tarp ginčo sklypo ir esamos C kategorijos Tilžės gatvės yra laisvas įsiterpusios valstybinės žemės plotas, kuriame nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio sklypo, kurį būtų galima eksploatuoti statybai, suformuojamas tarpinis sklypas Nr. 1, kurio plotas 0.1102 ha, paskirtis - kita, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir prijungiamas prie ginčo sklypo. Prijungus laisvos valstybinės žemės plotą prie ginčo sklypo suformuojamas sklypas Nr. 1-1, kurio plotas 2.1606 ha. Naujai suformuotam sklypui Nr. 1-1 nustatoma naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdai - komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi, iš Projekto aiškinamojo rašto darytina išvada, kad jog Projekto rengimo tikslas yra sujungi laisvą valstybinės žemės plotą su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o ne ginčo sklypo paskirties ir (arba) būdo keitimas. Atsakovas, nederindamas Projekto, iš esmės imasi prevencinių veiksmų, siekdamas apsaugoti kultūros paveldo objektą, tačiau skundžiamame sprendime nenurodo, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes sukeltų Projekto suderinimas. Pažymėtina, kad pareiškėja, norėdama naujai suformuotame ir pertvarkytame žemės sklype, vykdyti statybas ar kitus darbus, turės gauti visus reikiamus leidimus. Viešojo administravimo subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, sprendžia klausimą dėl viešojo intereso. Dėl viešojo intereso, būtent su juo siejamų vertybių apsaugos, gali būti ribojamos asmenų konstitucinės teisės – nuosavybės neliečiamumas ar ūkinės veiklos laisvė. Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovas įgyvendino savo kompetenciją, skirtą tam tikrų vertybių saugojimui, yra kartu susijęs su pareiškėjos teise į privačią nuosavybę ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Nors Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių ribojimo klausimai. EŽTT 2013-11-12 sprendime P. prieš Lietuvą (Nr. 45092/07) priminė, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (EŽTT 2006-05-30 sprendimas byloje D. ir A. prieš Turkiją, 27 punktas; EŽTT 2009-09-15 sprendimas byloje M. prieš Lenkiją, 49-50 punktas). Nuosavybės teisių ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys turi būti aiškinamos siaurai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012-10-04 administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo darytina išvada, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pažymėtina, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu yra ydingas, todėl naikintinas. Atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti klausimą dėl Projekto derinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 723,00 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Paaiškina, kad atstovui advokato padėjėjui sumokėjo 700,00 Eur už teisinę pagalbą pagal 2018-11-13 sąskaitą, bei 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pagal bylos duomenis skundą surašė ir teismui pateikė pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla. Iš pateiktų įrodymų (2018-11-13 sąskaitos už teisinę pagalbą, 2018-11-14 vietinio mokėjimo nurodymo) spręstina, jog už nurodytus veiksmus pareiškėja sumokėjo prašyme nurodytus 700,00 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio Rekomendacijų 5 punktas).

Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2018 m. IV ketvirtyje, pagrindu imami 2018 m. II ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą ketvirtį buvo 926,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 1853,40 Eur (926,70 * 2,5*0,8).

Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 700,00 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinas.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visa apimtimi, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Spręsdama dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus ir daro išvadą, jog iš atsakovės priteistina išlaidų 700,00 Eur dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina iki 500,00 Eur.

Prašyme prašoma priteisti žyminio mokesčio (23,00 Eur) išlaidas. Iš pateikto 2018-11-16 vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30,00 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis, nes pareiškėja vadovaudamasi ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis teismui privalėjo sumokėti 22,50 Eur, o ne 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo priteisia 522,50 Eur (500,00 Eur už skundo surašymą ir atstovavimą teisme + 22,50 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos renta” skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti.

Panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2018-10-19 atsisakymą derinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos renta” iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos priteisti 522,50 Eur (penki šimtai dvidešimt du eurai ir 50 euro centų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.