Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nukentėjusiems M. K.,V. P., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

2014-06-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 epizodai), 64¹ str. - 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesių laikotarpiui dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 15 d. apie 06.20 val. prie namo Kauno r., (duomenys neskelbtini) gatvėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis agresyviai ir įžūliai, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pasipriešino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliui M. K., tai yra vengdamas teisėto sulaikymo, užsimojęs ranka sudavė vieną kartą rankos kumščiu patruliui M. K. į krūtinę, stengėsi suduoti daugiau smūgių, tačiau pastarajam panaudojus kovinius savigynos veiksmus ir išvengus smūgių, buvo sulaikytas uždėjus antrankius, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, keikdamasis nepadoriais, necenzūriniais žodžiais, vadindamas „pyderais“, „mentais“, „debilais“, „gaidžiais“ „žąsinais” ir siuntinėdamas „nachui“ savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulius M. K. ir V. P., tuo juos įžeidė, pažemino jų garbę ir orumą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str.

Kaltinamasis D. P. teisme kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2015-03-14 buvo išvažiavęs pas draugus išgėrė apie 6-7 skardines alaus ir grįžęs namo nuėjo miegoti. 2015-03-15 atsikėlęs ryte apie 06.00 – 06.30 val. šiek tiek susiginčijęs su žmoną išėjo į lauke stovintį automobilį. Automobilyje išgėrė 2015-03-14 likusias 2 skardines alaus. Atvykus policijos pareigūnams jis jau buvo išlipęs iš automobilio. Visų 2015-03-15 įvykio aplinkybių, nei kodėl išsikvietė policijos pareigūnus kaltinamasis neprisimena, tačiau prisipažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio galėjo įžeisti policijos pareigūnus vartodamas necenzūrinius žodžius, taip pat pasipriešinti sulaikymui ar suduoti rankos kumščiu į krūtinę policijos pareigūnui. Kadangi apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus. Jis iš 2015-03-15 įvykio aplinkybių prisimena tik uždėtus antrankius ir važiavimą tarnybiniu policijos automobiliu. Savo poelgį vertina blogai, dėl įvykio labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi.

Kaltinamajam D. P. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, D. P. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio M. K. ir vyr. patrulio V. P. 2015-03-15 tarnybiniais pranešimais, kuriais nustatyta, kad 2015-03-15 apie 06.20 val. jie nuvyko adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. kur vyko konfliktas tarp sutuoktinių, vyriškis jiems priešinosi ir išplūdo necenzūriniais žodžiais (b.1.7,8);nukentėjusiojo V. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliu. 2015-03-15 apie 06.20 val. pagal Kauno AVPK budėtojo gautą pranešimą, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta konfliktas, galimai vyras smurtauja prieš savo žmoną jis kartu su patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliu M. K. nuvyko minėtu adresu. Prie namų rado neblaivų vyriškį, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kaip vėliau paaiškėjo D. P.. Kolega bendravo su D. P. namo kieme, o jis nuėjo į namo vidų pakalbėti su D. P. žmona, kurios vardo ir pavardės jis neprisimena. Jam namo viduje bendraujant su D. P. žmona ir aiškinantis iškvietimo aplinkybes išgirdo triukšmą, keiksmažodžius, sklindančius iš kiemo pusės. Norėjo išeiti į namo kiemą, tačiau namo viduje, prie laukinių namo durų esančiame koridoriuje pamatė kolegą M. K. ir D. P.. Matė, kad jie grūmėsi, t.y kolega bandė nuraminti ir sulaikyti D. P., tačiau šis priešinosi, buvo agresyviai nusiteikęs. Jis matė kaip D. P. vieną kartą sudavė rankos kumščiu kolegai M. K. į krūtinę. Jis taip pat sugriebė D. P. už rankos ir jie kartu su kolega jį ištempėme į lauką. Pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau jis į tai nereagavo. D. P. keikė juos necenzūriniais žodžiais, sakydamas: „mentai“, „pyderai“, „debilai“, „užmušiu jus“. Taip pat grasino, kad išmes iš darbo, nes turi pažinčių policijoje ir kad jie pasigailės. Panaudojus kovinius veiksmus staigiu judesiu kaltinamąjį paguldė ant žemės ir dėjo spec. priemones – antrankius. D. P. muistėsi, jėga traukė rankas, kad nebūtų uždėti antrankiai. Visą laiką D. P. koliojosi ir įžeidinėjo vadinamas necenzūriniais žodžiais: „žąsinai“, „pyderai“, „debilai“. Įvykio metu sužalotas nebuvo, fizinio smurto nepatyrė, turtinė žala jam nepadaryta. Kadangi viskas įvyko viešoje vietoje, todėl jam buvo nepatogu, kad jį įžeidinėja darbo metu, t.y. atliekant valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas. Taip pat D. P. aktyviais veiksmais bandė prieš jį panaudoti fizinį smurtą, tačiau smūgių išvengė (b.1.15,16);nukentėjusiojo M. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patruliu. 2015-03-15 apie 06.20 val. pagal Kauno AVPK budėtojo gautą pranešimą, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta konfliktas jis kartu su patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patruliu V. P. nuvyko minėtu adresu. Prie namų rado neblaivų vyriškį, nuo kurio sklido alkoholio kvapas kaip vėliau paaiškėjo D. P.. Jis paprašė pateikti asmens dokumentą. Tuo tarpu jo kolega V. P. nuėjo į namo vidų, aiškintis įvykio aplinkybių su D. P. žmona. D. P. nuėjo atnešti asmens dokumentą, todėl jis ėjo jam iš paskos. Tačiau jiems būnant namo viduje, prie laukinių durų, koridoriuje D. P. staiga pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais, sakydamas „žąsine“, „pydere“, „debile, užmušiu tave“. Jam ir D. P. būnant namo koridoriuje jis užsimojo rankos kumščiu ir sudavė vieną smūgį M. K. į krūtinę. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, stumdė jį, todėl bandydamas išvengti kitų smūgių bandė jį sulaikyti. Išgirdęs triukšmą netrukus atėjo kolega V. P.. Jie pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau jis nereagavo, toliau juos įžeidinėjo, vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais: „mentai“, „pydarai“, siuntinėjo „nachui“ ir pan. Taip pat grasino, kad išmes iš darbo, kad turi pažinčių policijoje. Kartu su kolega V. P. jie sugriebė už rankų ir ištempė D. P. į namo kiemą. Visą laiką D. P. buvo agresyvus. Paguldė ant žemės ir dėjo spec. priemones antrankius. D. P. muistėsi, jėga traukė rankas, kad nebūtų uždėtos spec. priemonės antrankiai. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus D. P. buvo uždėta spec. priemonės - antrankiai. Kadangi viskas įvyko viešoje vietoje, todėl jam buvo nepatogu, kad jį įžeidinėja darbo metu, t. y atliekant valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas. Taip pat sulaikant D. P. jis patyrė fizinį skausmą, jam buvo suduotas vienas smūgis į krūtinę. Turtinė žala jam nepadaryta ir civilinio ieškinio byloje neteiks (b.1.20,21);pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr.1936 nustatyta, kad 2015-03-15 07:04 val. D. P. nustatytas 2,63 promilių girtumas (b.1.55);2015-03-15 06.40 val. D. P. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2015-03-16 15.42 val. iš sulaikymo paleistas (b.1.53,69);D. P. 2015-03-16 skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Kauno r., Didžiosiose Lapėse, Rytmečio g. (b.1.70,71).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulis V. P. ir patrulis M. K., kuriems buvo pasipriešinta ir kurie buvo įžeisti, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamasis įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino jiems. Teismas šiuos kaltininko veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį. Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavy susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sauso 3 d. baudžiamoji byla Nr. 2K–70/2012). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad D. P. pasipriešino policijos pareigūnams ir įžeidinėjo juos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Visi veiksmai buvo tampriai tarpusavyje susiję ir nukreipti į vieną tikslą, turėjo vieningą ir kryptingą tyčią, įvykdyti toje pačioje įvykio vietoje ir tuo pačiu metu. Dėl šių aplinkybių minėta situacija vertintina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis, todėl skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis D. P. teistas vieną kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b.1.33-40), administracinėmis nuobaudomis baustas (b.l.32), nedirba (b.l.31), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.50), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.52), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015-03-19 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-266, nurodyta, kad D. P. teismo psichiatrinę ekspertizę skirti nereikalinga (b.1.47).

D. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus padarė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, jis šiuo metu nedirba, tačiau vienintelis išlaiko šeimą – sutuoktinę ir tris vaikus, todėl teismas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinęs tiek visą byloje surinktą šį asmenį charakterizuojančią medžiagą, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesį, jog jis visiškai prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, konstatuoja, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 286 str. ir 290 str. straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 str.), kurio dydis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, D. P. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-03-15 iki 2015-03-16 (dvi paros).

Turtui areštas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apylinkės teisme 2015-03-20 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1242, kurioje nurodyta, kad Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę pagalbą D. P. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15169-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. kovo 20 d. sudaro 23,16 Eur (b.l.89). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto D. P., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. – 30 (trisdešimt) MGL, tai yra 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. –15 (penkiolikos) MGL, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 30 (trisdešimt) MGL, tai yra 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 20 (dvidešimt) MGL, tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2014-06-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 20 (dvidešimt) MGL, tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio baudą ir 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015-03-15 iki 2015-03-16 (dvi dienas), ir laikyti, kad neatliktoji baudos dalis, yra 16 (šešiolikos) MGL dydžio, tai yra 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct ) bauda, ir laiką atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-06-19 baudžiamąjį įsakymą.

Įpareigoti D. P. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti D. P., kad sumokėjus baudą, jie privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.