Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis

dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda pareiškėjui R. B. ir jo įgaliotam atstovui advokatui T. U.,

Institucijos, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui kuris atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą bei atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. advokato T. U. 2019-06-03 skundą (toliau-skundas) dėl 2019-05-14 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-9632-2019 (toliau-nutarimas) šio skyriaus administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19099755019 (toliau-byla) panaikinimo ir šio pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. B. (toliau-pareiškėjas) nutarimu byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesiams už tai, kad jis, 2019-03-28 apie 8.16 val. vairuodamas automobilį L. R., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), važiuodamas (duomenys neskelbtini) variuodamas dešiniuoju kelkraščiu, apvažiavo ta pačia kryptimi, spūstyje variuojančių automobilių koloną, savo automobiliu bandė išstumti ta pačia kryptimi variuojantį automobilį į priešpriešinį eismo juostą, kur vyko intensyvus eismas, tuo sukeldamas pavojų eismo dalyviams, nepaliko saugaus tarpo iš šono, nedavė kelio ta pačia kryptimi, kelio variuojamąja dalimi vaduojančiam automobiliui Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, t. y. tokiais veiksmais sukėlė realų pavojų eismo saugumui ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 4., 9., 101., 125. ir 126 punktų reikalavimus bei padaręs pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje (teismo b.l. 6, 12).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas skundas dėl nutarimo byloje panaikinimo ir šio pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skunde pareiškėjas su priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjo vertinimu, nutarimas buvo priimtas klaidingai nustačius ir įvertinus faktines eismo įvykio aplinkybes bei padarius rimtus procesinių teisės normų pažeidimus. Dėl šių priežasčių buvo ne tik netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, tačiau taip pat nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į teisingą, teismo procesą. Nagrinėjamu atveju, jo manymu jo veikoje nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėties. 2019-03-28 pareiškėjas, vairuodamas automobilį L. R., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie 8.15 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) link. Išvažiavęs iš kelio A2 (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas įsuko į kelią 5214 (duomenys neskelbtini), dar vadinamą S. U. keliu. Šiuo metu šiame kelyje buvo vykdomi remonto darbai, yra rekonstruojama buvusios kelio (duomenys neskelbtini) sankryža: kelias yra praplatintas, įrengta papildoma eismo juosta, minėtos sankryžos vietoje yra įrengtas eismo žiedas. Pareiškėjui įvažiavus į kelią (duomenys neskelbtini), pastarasis pastebėjo, jog kelias yra nepažymėtas jokiais kelio ženklais - automobilių eismo judėjimo schema šiame kelyje nebuvo nustatyta nei kelio ženklais, nei eismo juostomis. Pareiškėjas šiuo maršrutu po kelio ir sankryžos rekonstrukcijos nebuvo važiavęs, todėl vadovavosi bendrosiomis kelių eismo taisyklėmis, galiojančiomis nesant kitokią eismo schemą nustatančių kelio ženklų ir / ar / horizontaliojo kelio ženklinimo. Susiliejimo su keliu (duomenys neskelbtini) vietoje Pareiškėjas pastebėjo stovintį ir kairiojo posūkio signalą rodantį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pamanė, jog šio automobilio vairuotojas pasirinko ne tą įvažiavimą į kelią (duomenys neskelbtini) , ir ketina sukti į kairę (duomenys neskelbtini), todėl stovintį automobilį Volvo, kaip kelyje esančią kliūtį, saugiu atstumu apvažiavo iš dešinės pusės. Lygiai tą patį manevrą atliko ir prieš Pareiškėją važiavusio automobilio Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kas patvirtina, jog automobilio Volvo vairuotojas kelyje, esant eismo spūsčiai, sudarė kliūtį, ir pasirinkimas ją apvažiuoti iš dešinės pusės buvo protingas ir atsakingas, o manevras atliktas nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) punkte įtvirtinto draudimo iš dešinės pusės apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Įvažiavus iš kelio (duomenys neskelbtini) ir įsiliejus į kelią (duomenys neskelbtini), atstumas iki naujai suformuotos žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini) yra apytiksliai 100-130 metrų. Ši kelio atkarpa yra pakankamai plati, jog ja galėtų judėti dvi automobilių eilės. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas po šioje gatvėje atliktų kelio darbų šiuo keliu niekuomet nėra važiavęs, vienintelis nurodomasis kelio ženklas šioje kelio atkarpoje - tai prieš įvažiuojant į kelią (duomenys neskelbtini) stovintis kelio ženklas „Eismas juostose“, nurodantis šiame kelyje esant dvi vienos krypties eismo juostas, dešinė iš kurių yra skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms (KET priedas Nr. 1, ženklas Nr. 522), pareiškėjas pasirinko, jo supratimu, protingą, sąžiningą, atsakingą veikimo būdą, ir, laikydamasis (duomenys neskelbtini) punkte nurodytos pareigos, važiavo asfaltuota kelio danga, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šioje kelio atkarpoje daugiau nei kelio ženklu, nei horizontaliojo keliu ženklinimo, iš kuriu pareiškėjas būtu galėjęs spręsti apie judėjimo šiame kelyje schema, nebuvo, kaip nebuvo ir jokiu kelio ženklu ar horizontaliojo kelio ženklinimo, iš kurio būtu galima spręsti apie eismo juostos šiame kelyje pabaiga. Pareiškėjui artėjant prie žiedinės sankryžos, pastebėjo pastarajam iš kairės labai agresyviai važiuojančią transporto priemonę Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip paaiškėjo vėliau, vairuojamą J. Z.. Abiem transporto priemonėms artėjant link žiedinės sankryžos, minėtos transporto priemonės vairuotojas ėmė elgtis agresyviai, nepaisant to, jog pareiškėjas buvo įsiliejęs į bendrą automobilių srautą, J. Z., važiuodamas kaire važiuojamosios kelio dalies puse, agresyviai spaudė pareiškėją dešiniojo kelkraščio link. Pareiškėjui priartėjus prie žiedinės sankryžos ir ketinant į ją įvažiuoti, J. Z. staigiai pradėjo akseleruoti ir, padidinęs automobilio greitį, pabandė užlįsti prieš pareiškėją, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį. (duomenys neskelbtini) punktas nurodo, jog „persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, vaduojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi“ o tuo atveju, jeigu ta paritu kryptimi vairuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei“. Ypatingai svarbus nagrinėjamai situacijai yra (duomenys neskelbtini) punktas, kuriame įtvirtinta, jog tuo atveju, „kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės". Nagrinėjamu atveju, maždaug 100— 130 metrų prieš eismo įvykio vietą stovėjo kelio ženklas „Eismas juostose“, kuris nurodė, jog kelio (duomenys neskelbtini) dalyje nuo įvažiavimo iš kelio (duomenys neskelbtini) iki žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini) yra 2 eismo juostos. Jokių papildomų kelio ženklų ar kelio žymėjimo, iš kurio būtų galima spręsti apie kurios nors iš šių juostų pasibaigimą, eismo įvykio dieną nebuvo. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjas, važiuodamas dešiniąja kelio (duomenys neskelbtini) dalimi, nesant jokių eismo schemą nurodančių kelio ženklų, galėjo pagrįstai tikėtis, jog turi pirmumo teisę įvažiuoti į žiedinę sankryžą, juolab jog minėtą 100-130 m. ilgio kelio atkarpą važiavo pirmiau, nei J. Z., kuris paskutinę akimirką, iki įvažiavimo į žiedinę sankryžą likus vos keliems metrams, ir keliui susiaurėjus ties saugumo salele, ėmė akseleruoti ir itin pavojingai „užkišo“ automobilį pareiškėjui, priversdamas pastarąjį staigiai stabdyti ir tuo pačiu sukeldamas eismo įvykį. Pareiškėjas nesutinka nė su vienu jam priskiriamu KET pažeidimu, Pareiškėjo įsitikinimu, nutarime yra klaidingai nustatytos įvykio faktinės aplinkybės, kas nulėmė klaidingas nutarimą priėmusio pareigūno išvadas. Pirma, pareiškėjas kelyje (duomenys neskelbtini) važiavo ne dešiniuoju kelkraščiu, kaip klaidingai yra nurodoma nutarime, o važiuojamąja kelio dalimi, arčiau dešiniojo kelkraščio, pirmoje eismo juostoje. Aplinkybę, jog šiame kelyje yra dvi eismo įuostos, patvirtina prie įvažiavimo į kelią stovintis ženklas „Eismas juostose“ (KET priedas Nr. 1, ženklas Nr. 522) bei faktas, jog nei horizontaliojo kelio žymėjimo, nei jokių kitų kelio ženklų, žyminčių eismo juostų susiliejimą ir / ar / pabaigą, iš kurių būtų galima spręsti apie vairuotojų pirmumo teisę šiame kelyje, eismo įvykio dieną nebuvo. Antra, klaidinga ir jokiomis faktinės aplinkybėmis neparemta laikytina nutarime padaryta išvada, jog pareiškėjas savo automobiliu bandė išstumti ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį į priešpriešinę eismo įuostą, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir nedavė kelio ta pačia kryptimi, kelio važiuojamąja dalimi važiuojančiam automobiliui Škoda Superb. Byloje esantis vaizdo įrašas bei eismo įvykio nuotraukos patvirtina, jog būtent automobilio Škoda Superb vairuotojas pirmąja juosta važiuojančio pareiškėjo atžvilgiu ėmė elgtis agresyviai, nesaugiai ir nepagarbiai, važiuodamas kaire važiuojamosios kelio dalies puse, agresyviai spaudė pareiškėją dešiniojo kelkraščio link, o pareiškėjui priartėjus prie žiedinės sankryžos ir ketinant į ją įvažiuoti, Škoda Superb vairuotojas staiga ėmė akseleruoti ir „užlindo“ prieš pareiškėją, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį ir apgadindamas tiek savo, tiek pareiškėjo transporto priemonę. Pareiškėjo veiksmuose nėra nustatytina nurodytų KET 4., 9., 101., 125. ir 126. punktų pažeidimo požymių. Be to, Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog KET 4. ir 9. punbktuose yra įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra nusistovėjęs išaiškinimas, jog net ir nustačius šių bendrųjų KET normų pažeidimus (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), to nepakanka, jog būtų galima pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo manymu nagrinėjamu atveju neegzistuoja ne tik ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymis — pareiškėjo kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, objektyviosios pusės požymis - neteisėti veiksmai, tačiau taip pat nėra nustatytas ir dar vienas esminis administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis — pareiškėjo chuliganiškos paskatos. Kaip jau minėta šiame pareiškime, chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Vienintelė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant nutarimą bei padarant išvadą, jog pareiškėjas tariamai vairavo chuliganiškai, buvo liudytojo duotas paaiškinimas, neva pareiškėjas važiuodamas dešiniąja kelio dalimi, kelkraščiu, lenkė automobilių koloną, tačiau ši aplinkybė visiškai nepagrista, neteisinga ir prieštaraujanti vaizdinei medžiagai. Pareiškėjas, įvažiuodamas į kelią (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės, sekdamas paskui automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavo kairėje važiuojamosios dalies pusėje stovintį ir kairįjį posūkio signalą rodantį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau 100-130 metų iki pat žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. važiavo kelio (duomenys neskelbtini) pirmąja juosta, kuo arčiau dešiniojo kelkraščio ir daugiau jokiu transporto priemonių nelenkė. Apibendrinant, nagrinėjamoje byloje nesant būtinųjų nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, pareiškėjui negali būti inkriminuojamas ir pareiškėjas negali būti baudžiamas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą 2019-04-11 administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-30399-2019 (toliau-protokolas) surašęs skyriaus vyresnysis specialistas V. M. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų bent kiek panašūs ar atitiktų ANK 616 straipsnio 3 dalyje įvirtintą nuostatą. Šiuo atveju rungimosi principas buvo pažeistas, nes nebuvo suteikta teisė pareikšti nušalinimus, pateikti prašymus, nebuvo baigiamųjų kalbų, nebuvo vykdomas įrodymų tyrimas, Nutarimas buvo surašytas iš anksto, bylos nagrinėjimą tik imituojant. Prašo nutarimą byloje panaikinti (teismo b.l. 2-6).

Skyriaus 2019-06-14 atsiliepime (toliau-atsiliepimas) į skundą nurodė, kad su R. B. skundu nesutinka. Nurodė, kad iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) k., link žiedinės sankryžos yra po viena eismo juostą kiekviena kryptimi. Ties nuvažiavimu nuo kelio Vilnius-Panevėžys, įrengta greitėjimo juosta, kuri susiaurėja link žiedinės sankryžos, t. y. papildoma juosta įrengta tam, kad nuo magistralinio kelio atvažiuojantys automobiliai galėtų persirikiuoti į antrą eismo juostą ir įvažiuoti į žiedinę sankryžą. R. B. atvažiavo būtent nuo magistralinio kelio, įvažiavo į pirmą eismo juostą. Tačiau prieš susiaurėjimą, bandydamas persirikiuoti, pastebėjęs, kad tiesiai važiuojantis automobilis jo nepraleidžia, bandė priversti jį įleisti. Kadangi pirma eismo juosta baigėsi, R. B. dalinai važiavo kelkraščiu ir toliau stengdamasis išstumti šalia važiuojantį automobilį Škoda. R. B. nurodo, kad važiavo kuo dešiniau, tačiau iš nuotraukų matyti, kad baigiantis greitėjimo juostai, kelio pločio neužtenka išsitekti dviems automobiliams, todėl jo vairuojamas automobilis važiavo kelkraščiu. Nuotraukose užfiksuoti L. R. ratų pėdsakai kelkraštyje, patvirtina jo važiavimą kelkraščiu, ir paneigia versiją, kad R. B. važiavo pirma eismo juosta kuo dešiniau, kaip pats aiškina. Be to, matyti, kad pėdsakai susidarė nuo staigaus stabdymo, ir besikartojantys, t. y. R. B. staigiai akseleruodavo, po ko vykdavo staigus stabdymas. Tai paaiškina tik tai, kad priekyje, kolonoje pajudėjus automobiliui, R. B. norėjo įsiterpti tarp jo ir Škoda automobilio, ir neužleisti kolonoje važiuojančio Škoda. Tokie R. B. agresyvus veiksmai atlikti iš chuliganiškų paskatų. Jis norėjo priešpastatyti save prieš kitus, kolona tvarkingai važiavusius eismo dalyvius. Chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementariu moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. R. B. automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius, tačiau iš viso įrašo buvo iškirpta 7 sekundžių ilgio atkarpa, kurią jis pateikė prie bylos. Įraše matosi tik viso įvykio, pabaiga, t. y. pats susidūrimas ir automobilių sustojimas. Tikėtina, kad jis sąmoningai nepateikė įrašą nuo situacijos pradžios, kadangi jis patvirtintu jo agresyvų ir chuliganišką vairavimą. O tai, kad jis turi vaizdo įrašą, patvirtina skunde nurodyti argumentai: R. B. nurodo kokį automobilį jis apvažinėjo (markę ir valstybinį numerį) nuvažiuodamas nuo magistralinio kelio, bei paskui kokį automobilį važiavo, taip pat nurodydamas markę ir valstybinį numerį. Šie automobiliai ir jų valstybiniai numeriai pateikti prie skundo, t. y. po įvykio praėjus daugiau nei 2 mėnesiams, todėl tokius duomenis R. B. galėjo pateikti tik peržiūrėjus turimą įrašą, nors ir nesuprantama kaip minėti automobiliai susiję su susiklosčiusia situacija. Prie bylos pridedamos nuotraukos kuriose atvaizduota dabartine kelio situacija, t. y. aiškiai sužymėta, kad pirma eismo juosta baigiasi ir jiems privaloma persirikiuoti, tačiau jie gali tai padaryti tik įsitikinę, kad juos praleidžia antra eismo juosta važiuojantys automobiliai. Be to, R. B. bylos nagrinėjimo metu, slapta, neįspėjęs ir negavę; leidimo, darė posėdžio garso įrašą. Kadangi minėtas įrašas yra neteisėtas, prašo jo nevertinti, o skundą panaikinti ir palikti galioti nutarimą (teismo b.l. 1).

Teismo posėdžio metu R. B. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. Paaiškino, jog chuliganiškų paskatų jis neturėjo, prašo nutarimą nutraukti (teismo b.l. 22, 57-65).

Nukentėjusysis J. Z. parodė, kad jis yra automobilio ,,Škoda“ vairuotojas ir naudotojas. Važiavo į darbą S. U. keliu link žiedo. Važiuojant iš dešinės pusės yra greitėjanti juosta, jis įleido jau du automobilius, tada automobilis L. R. artėjo prie jo automobilio iš dešinės ir darė spaudimą jam, smarkiai artėdamas prie jo automobilio. Jis buvo priverstas trauktis, tokiu būdu automobiliai susidūrė. L. R. net važiuodamas kelkraščiu dar vis darė spaudimą jam. Oro sąlygos buvo geros. Ten buvo salelė, todėl jis jau negalėjo trauktis į kitą juostą. Jo manymu jis važiavo pagal taisyklės, o jam darė spaudimą tas automobilis, kuris turėjo jį praleisti, nes jis važiavo pagrindiniu keliu. Automobilio L. R. vairuotojo elgesys jo atžvilgiu buvo nepateisinamas. Tą visą įvykį G. P. - statybos įmonės darbuotojas. Po eismo įvykio jis iškart sustojo. Jo manymu automobilio L. R. vairuotojas buvo kaltas, todėl pasiūlė užpildyti deklaraciją, tačiau jis atsisakė pildyti deklaraciją ir todėl jie iškvietė policiją. Greitėjimo juostoje, jeigu yra kelio susiaurėjimas, L. R. vairuotojs turėjo sustoti ir palaukti kol jį įleis. Kiti važiuojantys vairuotojai važiavo tvarkingai ir laukė savo eilės, kad juos įleistų į pagrindinę juostą (teismo b.l. 21, 73-82).

Liudytojas M. J. parodė, kad 2018-03-28 jis sudarė eismo įvykio schemą (teismo b. l. 17). Vairuotojai nesutarė dėl kaltės. Vienas vairuotojas teigė, kad jį bandė išstumti iš kelio, kitas teigė, kad jį bandė išstumti. Nufotografavo automobilių padėtį. Žiedinėje sankryžoje eismas vyksta chaotiškai, nes ten kamštis ir judėjimas intensyvus ir liudytojų surasti sunku. Į žiedą įsukti galima iš dviejų eismo juostų, kurios susijungia į vieną. Policijos pareigūnai pačio įvykio nematė, tai sprendė tik iš vairuotojų žodžių. Vienas sakė, kad jam leido įvažiuoti, kitas sakė atvirkščiai. Pagal jo nubraižytą schemą automobilis „L. R." kelkraščio nekerta. Schemos sudarymo metu, tą dieną, kad būtų ženklas, kad eismo juostos baigėsi, nebuvo. Jo manymu, kad tie kurie įsuka, turi praleisti tuos, kurie tiesiai važiuoja (teismo b.l. 85-93).

Liudytojas G. P. parodė, kad dalį to įvykio jis stebėjo. Įvykis buvo apie 8.20 val. autostrados A2 esančiame žiede. Kelio atkarpoje tą dieną buvo remontas- įrenginėjo žiedinę sankryžą. Tą įvykį pastebėjo atsitiktinai, pačio susidūrimo nematė. Dvi mašinos važiuodamos nuo Riešės pusės įvažiuojant į žiedą susidūrė. Lengvoji mašina ,,Škoda“ važiuodama pagrindine gatve neužleidinėjo visureigio, kuris jau važiavo pora metrų iki žiedo jau kelkraščiu. Visureigio vairuotojas bandydamas įvažiuoti į žiedą matydamas, kad jo nepraleidžia vis tiek spaudė ,,Škoda“, dėl tos priežasties įvykio eismo įvykis. Tačiau toks jo paaiškinimas yra labiau jo nuomonė, negu faktų konstatavimas. Paaiškinime jis nurodė, kad automobilis ,,Škoda“ važiavo pagrindiniu, nes nuo autostrados kelias kuris jie laikė, kad tai šalutinis. Juostos yra daromos, tik padėjus asfaltą. Tuo metu, tai buvo tarpinė asfalto danga. Visada nuo autostrados atvažiavę automobiliai prašydavo, kad juos praleistu, o nuo (duomenys neskelbtini) važiuojantys, gaudavosi, kad važiuoja kaip pagrindiniu keliu (teismo b.l. 85-93).

Teismo posėdžio metu buvo vertinami ir kiti teismo byloje esantys duomenys: nuotraukos, 2019-03-28 tarnybinis pranešimas, 2019-03-28 eismo įvykio vietos schema, 2 kompaktinės laikmenos su vaizdo medžiagomis, peržiūrėtomis teismo posėdyje ir kiti duomenys kurie teismo byloje pripažintini įrodymais (teismo b.l. 7, 10-11, 16-20, 25-32, 57-66 c, 68, 82-84).

Skundas tenkintinas iš dalies. Likusioje dalyje skundas atmestintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nustatyta, jog R. B. 2019-04-11 skyriaus vyresnysis specialistas surašė protokolą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, jog R. B. 2019-03-28 apie 8.16 val., vairuodamas automobilį L. R., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas S(duomenys neskelbtini)., ‚,vairuodamas dešiniuoju kelkraščiu, apvažiavo ta pačia kryptimi, spūstyje variuojančių automobilių koloną, savo automobiliu bandė išstumti ta pačia kryptimi variuojantį automobilį į priešpriešinį eismo juostą, kur vyko intensyvus eismas, tuo sukeldamas pavojų eismo dalyviams, nepaliko saugaus tarpo iš šono, nedavė kelio ta pačia kryptimi, kelio variuojamąja dalimi vaduojančiam automobiliui Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, t. y. tokiais veiksmais sukėlė realų pavojų eismo saugumui" ir tokiu būdu pažeidė KET 4., 9., 101., 125. bei 126. punktus. 2019-05-14 R. B. paskirta administracinė nuobauda ANK 420 straipsnio 2 dalies pagrindu - 500 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Teisme pareiškėjas kaltu dėl inkriminuoto nusižengimo nepripažino, jog padarė KET pažeidimus, jo ir jo advokato T. U. manymu nutarimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, buvo priimtas klaidingai nustačius ir įvertinus faktines eismo įvykio aplinkybes bei padarius rimtus ANK numatytus procesinių teisės normų pažeidimus. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytam nusižengimui, už kurį R. B. surašytas protokolas, konstatuoti yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas, padarytą bent vieną KET pažeidimą, kuris kelia pavojų eismo arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui bei valinį elementą, t. y. subjektyviąją pusę. Teismas sutinka su atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ties nuvažiavimu nuo kelio Vilnius-Panevėžys, yra įrengta greitėjimo juosta, kuri susiaurėja link žiedinės sankryžos, t. y. papildoma juosta įrengta tam, kad nuo magistralinio kelio atvažiuojantys automobiliai galėtų persirikiuoti į antrą eismo juostą ir įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Įrengta greitėjimo juosta, nurodamasis kelio ženklas Nr. 522 (Eismas juostose) ir kelio susiaurėjimas įvykio metu 2019-03-28 matosi ir nuotraukose (teismo bylos l. 7, 17, 28). Minėtas kelio ženklas pažymėtas 2019-03-28 eismo įvykio schemoje (teismo b.l. 7, 17). R. B. atvažiavo būtent nuo magistralinio kelio, įvažiavo į pirmą eismo juostą. Tačiau prieš susiaurėjimą, bandydamas persirikiuoti, pastebėjęs, kad tiesiai važiuojantis automobilis Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nepraleidžia, automobilių kolonos spūstyje bandė priversti jį įleisti. Kadangi pirma eismo juosta baigėsi, R. B. dalinai važiavo iš dešinės kuo arčiau kelkraščio. Nuotraukose užfiksuoti L. R. ratų pėdsakai kelkraštyje, patvirtina jo važiavimą kelkraščiu, ir paneigia versiją, kad R. B. važiavo pirma eismo juosta kuo dešiniau, kaip pats pastarasis aiškina teisme. Tai paaiškina tik tai, kad priekyje, automobilių kolonoje, R. B. norėjo įsiterpti tarp jo ir kito automobilio ir neužleisti kolonoje važiuojančio Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4. punktas). Pagal KET 9. punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Nagrinėjamoje byloje numatytas nusižengimas aprašytas kaip chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, tačiau iš esmės tokie šio nusižengimo požymiai nebuvo nustatyti. Nors protokole ir nutarime nurodyta, kad „R. B. aiškiai rodė žmonių ir visuomenės negerbimą, paniekino elementarias morales ir elgėsio normas, priešpastatė save aplinkiniams, pademonstravo niekinantį požiūrį į juos“, t.y. sukėlė grėsmę eismo saugumui, rodė savo išskirtinumą, kėlė kitų eismo dalyvių pasipiktinimą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismo bylos nagrinėjimo metu negauta. R. B. važiuoja dešiniu kelkraščiu, taip pat kelio šlaitu, tačiau tai nepatvirtina chuliganiško vairavimo faktą. R. B. neneigė, jog apvažiavo automobilius iš dešinės pusės, kad važiavo kelio šlaitu, tačiau tai darė ne iš chuliganiškų paskatų, ir pasirinkimas apvažiuoti iš dešinės pusės buvo protingas ir atsakingas bei nesiekė šiurkščiai pažeisti viešosios tvarkos ar rodyti visuomenės negerbimą. Be to, kaip nurodė R. B. automobilio Škoda Superb vairuotojas jo atžvilgiu ėmė elgtis agresyviai, nesaugiai ir nepagarbiai, važiuodamas kaire važiuojamosios kelio dalies puse, agresyviai spaudė R. B. dešiniojo kelkraščio link, o R. B. priartėjus prie žiedinės sankryžos ir ketinant į ją įvažiuoti, Škoda Superb vairuotojas staiga ėmė akseleruoti ir „užlindo“ prieš jį, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį ir apgadindamas tiek savo, tiek R. B. transporto priemonę. Be to, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, šioje kelio atkarpoje nei kelio ženklų, nei horizontaliojo keliu ženklinimo, iš kurių pareiškėjas būtu galėjęs spręsti apie judėjimo šiame kelyje schema, nebuvo, kaip nebuvo ir jokių kelio ženklų ar horizontaliojo kelio ženklinimo, iš kurio būtu galima spręsti apie eismo juostos šiame kelyje pabaiga. Tą aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. P., kad tą dieną vyko remonto darbai, įrenginėjo žiedinę sankryžą, kelio ženklinimo nebuvo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aptariamo nusižengimo padarymo aplinkybes bei peržiūrėtas vaizdo medžiagas teismo posėdyje, išklausęs pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, teismas turi pagrindą teigti, jog byloje nepakanka įrodymų daryti neabejotiną išvadą, jog R. B. vairavo – apvažiavo automobilius iš dešinės pusės, važiavo kelio šlaitu, iš chuliganiškų paskatų. Teismas R. B. veiksmuose neįžvelgia kaip nurodyta nutarime demonstruojamo niekinančio požiūrio į aplinkinius ar noro tokiu elgesiu išreikšti nepagarbą visuomenei. Iš R. B. teisme nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nėra subjektyviosios šio nusižengimo pusės, tai yra tyčios. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad skundą nagrinėjantis teismas turi teisę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Įstatymų leidėjas suteikė apylinkės teismui teisę esant neginčijamam nusižengimo įvykdymo faktui ištaisyti ne teismo tvarka priimtame nutarime padarytą klaidą dėl netinkamo įstatymo pritaikymo ir tas ištaisymas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių.

Byloje pripažinus, jog R. B. nubaudimas už chuliganišką vairavimą yra nepagrįstas. Tačiau R. B., įvykio vietoje kai kelias susiaurėja ir jame nėra ženklinimo, tęsti automobilio vairavimą tiesiai buvo pavojinga, kadangi važiavimo metu priekyje atsiranda kliūtis, iš dešinės- šaligatvis, o iš kairės-minėtas automobilių kolonos spūstyje važiuojantis automobilis Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo veiksmuose įžvelgiami pavojingo vairavimo, reglamentuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nusižengimo sudėties požymiai, koreliuojančius su protokole inkriminuotais KET 4., 9, 101., 125; 126. punktų reikalavimų pažeidimais.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę, užtraukia, be kita ko, transporto priemonių vairavimas vienu metu padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Toks nusižengimas užtraukia bauda vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Teismo posėdyje, perklausus teismui pateiktą pareiškėjo pateiktą garso įrašą dėl bylos nagrinėjimo aplinkybių skyriuje, konstatuojama, kad nutarimas priimtas, pažeidus ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka (žodinio proceso tvarka pareiškėjui neišaiškintos teisės ir pareigos bei neatlikti kiti veiksmai, numatyti ANK 630 straipsnio 1 dalyje).

Dėl išdėstytų motyvų nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas. R. B. pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kadangi byloje nustatyta, jog jis 2019-03-28 apie 8.16 val. vairavo automobilį L. R., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant kelyje spūsčiai, apvažinėjo spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės, važiavo kelio šlaitu, tokiais veiksmais sukėlė realų pavojų eismo saugumui ir tokiu būdu pažeidė KET 4., 9., 101., 125. ir 126. punktų reikalavimus.

Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Skiriant nuobaudą R. B. atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos kaltės formą, rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina didesnė nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones (teismo b.l. 13-15, 24).

Likusioje dalyje skundas dėl pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi pareiškėjas teismui neapteikė jokių įrodymų dėl patirtų išlaidų, atmestintinas.

SEB banke 2019-06-03 mokėjimo nurodymu pareiškėjo sumokėti 30 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžintini pareiškėjui, nes galiojantys ANK nagrinėjant skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nenumato skundo padavusio asmens pareigos paduodant skundą mokėti mokesčius (teismo b.l. 8).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės teismo bylai nagrinėti-2 kompaktinės laikmenos su vaizdo ir garso medžiagomis saugotinos teismo byloje iki jos saugojimo laiko pabaigos (teismo b.l. 19, 66 b, 66 c).

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. B. advokato T. U. 2019-06-03 skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti 2019-05-14 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. 10-ANR_N-9632-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19099755019 dėl R. B. paskirtos nuobaudos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nutarimą, R. B. pripažinti kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalyje ir 682 straipsnio 1 dalyje, jam paskirti administracinę nuobaudą – 190 (vieno šimto devyniasdešimties) eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo.

Skundą likusioje dalyje dėl pareiškėjo R. B. bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

SEB banke 2019-06-03 mokėjimo nurodymu pareiškėjo R. B. sumokėtus 30 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai jam grąžinti.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės teismo bylai nagrinėti-2 kompaktines laikmenas su vaizdo medžiagomis saugoti teismo byloje iki jos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.