- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-34-134/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00573-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- A. V.
- Civilinis atsakovas
- O. B.
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-134/2016
Teisėja Vytautas Krikščiūnas Baudžiamojo proceso Nr. 1-45-1-00573-2014-3
2016 m. sausio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl 2015 m. lapkričio 3d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 str. 1 d. 3 p., A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 str. 1 d. ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta. Vadovaujantis LR BK 82 str. A. V. paskirta auklėjimo poveikio priemonė – įspėjimas ir 12 mėnesių trukmės elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą. Priteista nukentėjusiajam E. R. iš A. V.: 71,60 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos, o jam neturint pajamų ir turto, priteistą sumą iki A. V. sukaks 18 metų, išieškoti iš tėvų O. B. ir S. V. solidariai lygiomis dalimis.
Priteista E. R. iš UAB DK „PZU Lietuva“ - 71,60 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos, iš kaltinamojo A. V. - 434,78 Eur atstovavimo išlaidų, o A. V. neturint turto ar pajamų, priteista suma iki jam sueis 18 metų, išieškoti iš įstatyminių atstovų O. B. ir S. V. lygiomis dalimis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 13 d., apie 14.00 val., Panevėžio „Minties“ gimnazijos patalpose, esančiose adresu Kniaudiškių g. 40 Panevėžyje, iš asmeninių nesutarimų, tyčia, rankomis suduodamas tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam E. R. į galvos sritį, jam padarė kaktikaulio kairiojo priekinės sienelės įspaustinį lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko E. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui, tuo A. V. nesunkiai sutrikdė E. R. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. V. įstatyminė atstovė – civilinė atsakovė O. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendį dalyje dėl turtinės, neturtinės ir atstovavimo išlaidų priteisimo, priteisiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš UAB DK „PZU Lietuva“ visa apimtimi, sumažinti bei perskirstyti atstovavimo išlaidų ieškojimą tarp civilinių atsakovų.
Apeliantė skunde nurodo, kad ji negalėjo įtakoti sūnaus elgesio jam esant mokymosi įstaigoje. Skunde nurodyta, kad ji nėra atsakinga už rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį, išprovokavusį jį įvykdyti smurtinio pobūdžio, todėl nėra priežastinio ryšio tarp neleistino nukentėjusiojo elgesio ir jo veiksmų nenutraukusių pedagogų neveikimo bei jos kaltės auklėjant sūnų, kuris tuo metu nebuvo jos žinioje ir kilusių pasekmių – nusikalstamos veikos sužalojant nukentėjusįjį. Esant šioms aplinkybėms, mano, kad neturinti pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam ir ši žala turėtų būti išieškota iš civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo kompanijos lėšų.
Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su teismo išvadomis, kad sūnus turi atlyginti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas, o jam neturint lėšų ar turto, šias išlaidas turi atlyginti kartu su vaiko tėvu. Ji nurodo, jog šioje byloje buvo įtraukti ir kiti civiliniai atsakovai, civilinis ieškinys paskirstytas tarp civilinių atsakovų, todėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš vieno atsakovo - jos sūnaus arba jo tėvų yra aiškiai neteisingas ir neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantė skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių, priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, tik mano, kad ji neturinti pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, o ši žala turi būti atlyginta iš civilinę atsakomybę apdraudusios kompanijos lėšų.
Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą iš kaltinamojo ir UAB DK PZU Lietuva lygiomis dalimis, tinkamai motyvavo tokias išvadas, apeliantė šių teismo išvadų savo apeliacinio skundo motyvais nepaneigė, todėl teismo sprendimas dėl žalos paskirstymo būtent tokioms dalimis tarp civilinių atsakovų yra pagristas ir teisingas.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde nurodo, jog nukentėjusysis buvo sužalotas mokykloje, todėl atsakomybė už nukentėjusiajam padarytą žalą turi kilti tik mokyklai, o ne tėvams, tačiau toks jos skundo argumentas nepagrįstas. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Šiuolaikinėje visuomenėje vaiko socialinė, fizinė, kultūrinė ir kita raida sunkiai įmanoma be įvairių mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų pagalbos. Tuo tikslu valstybė yra sukūrusi įvairias institucijas, siekiančias vienaip ar kitaip pasitarnauti vaiko raidos užtikrinimui, taip tiesiogiai ar netiesiogiai padedant tėvams vykdyti jų konstitucines priedermes įgyvendinti tėvų valdžią. Vaikų labui teikdamos įvairias viešąsias mokymo ir auklėjimo, paslaugas, šios institucijos laikinai padeda vykdyti pagal savo prigimtį tik tėvams priskirtinas pareigas prižiūrėti vaikus, todėl iš nurodytų įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms, esant jų kaltei dėl vaikų nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą.
Apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad mokykla neužtikrino visų būtinų priemonių, kad vaikas pertraukų ir pamokų metu būtų saugus, nesudrausmino, kai nesutarimai, apsižodžiavimai, kurie truko dvi pamokas, būtų užgniaužti pačioje konfliktų užuomazgos pradžioje, o tėvai neužtikrino tinkamo vaiko auklėjimo, todėl subsidiarių atsakovų atsakomybė dėl žalos atlyginimo pagrįstai nustatyta lygiomis dalimis.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas tik iš jo sūnaus, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, o jam neturint lėšų ar turto, šias išlaidas priteisė iš tėvų, neteisingai paskirstė atstovavimo išlaidų atlyginimą. Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo arba kaltinamojo, atleisto nuo bausmės, proceso išlaidas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės akų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiojo įstatyminio atstovo turėtas nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas, tačiau nurodydamas, kad A. V. neturint turto ar pajamų, priteistą sumą iki jam sukaks 18 metų išieškoti iš įstatyminių atstovų O. B. ir S. V., neteisingai taikė BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendį dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, panaikinant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje formuluotę ‘‘A. V. neturint turto ar pajamų, priteistą sumą iki jam sukaks 18 metų, išieškoti iš įstatyminių atstovų O. B. ir S. V.‘‘ pakeisti į ‘‘ A. V. neturint turto ar pajamų, šias išlaidas apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka‘‘.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.