- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- 2-1432/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Dalia Vasarienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl antstolio V. S. veiksmų ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 25 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja M. J. 2012-02-17 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl antstolio V. S. veiksmų, nurodydama, jog jis 2003 metais pažeidė jai priklausančio buto varžytynių organizavimo tvarką, nes nenustatė tikrosios buto rinkos vertės, o Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas to nepaisė ir neteisėtai 2004-03-09 patvirtino pardavimo iš varžytynių aktą. Prašė teismo perduoti jos apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šalies argumentai
Kartu su šiuo pareiškimu M. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 25 d. sprendimo (nurodyta data 2010-10-25), priimto civilinėje byloje pagal AB LTB Sostinės skyriaus pareikštą ieškinį jai, kaip atsakovei, kuriuo iš jos ieškovui buvo priteista 20 055,47 Lt paskolos, palūkanų ir žyminio mokesčio (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr.26-101/00).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti M. J. pareiškimą dėl antstolio V. S. veiksmų kaip neteismingą apygardos teismui bei išaiškino kaip turi būti paduodamas toks procesinis dokumentas (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 510 str.).
Kartu teismas atsisakė priimti M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 25 d. sprendimo (klaidingai nurodyta data 2010-10-25), nurodydamas, kad jis negali būti tiesiogiai paduotas apeliacinės instancijos teismui (CPK 115 str. 6 d.). Išaiškino, kad skundas turi būti paduodamas per Vilniaus rajono apylinkės teismą, priėmusį skundžiamą sprendimą, kuris ir išsprendžia jo priėmimo klausimą (CPK 310 str., 315 str. 1 d.). Nurodė, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjo kelio apeliacinį skundą paduoti per minėtą apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja M. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą grąžinti spręsti iš naujo. Nurodo, kad, jos įsitikinimu, apeliacinis skundas turėjo būti priimtas nagrinėti, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisės į teisminę gynybą principus (CPK 5 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str.). Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo pats išsireikalauti bylą iš pirmosios instancijos teismo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Dėl to atsižvelgdama į M. J. skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, t. y. kad juo ginčijama teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo sprendimo, tačiau nėra pateikta jokių argumentų dėl kitos dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl antstolio V. S. veiksmų, ir nenustačiusi absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia bylą, neperžengdama skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).
Pažymėtina, kad tiek M. J. apeliaciniame, tiek skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, jog M. J. apeliacinis skundas paduodamas dėl Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog jis buvo priimtas 2000 m. spalio 25 d. (CPK 179 str. 3 d.).
Kaip jau buvo minėta, teismas atsisakė priimti M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo, o taip pat pirmiau nurodytą skundą dėl antstolio V. S. veiksmų, vykdant teismo sprendimą, ir grąžino juos, nurodydamas, kad šie procesiniai dokumentai turi būti teikiami teismui pagal Civilinio proceso kodekse nustatytas taisykles. Kaip žinia, apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismui turi būti paduotas per pirmosios instancijos teismą, priėmusį skundžiamą sprendimą, o skundas dėl antstolio veiksmų – CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, išaiškindamas M. J., kokia tvarka apeliacinis skundas turi būti paduotas, vadovavosi CPK 115 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad jeigu procesinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas, mutatis mutandis taikydami CPK 137 straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tokį dokumentą priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui, nurodydami, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia nutartis, dėl kurios yra paduotas atskirasis skundas, pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, nes pagal CPK 301 straipsnio 2 dalies imperatyvų nurodymą apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys). Be to, įstatymas numato, kad tik pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 str.). Tuo tarpu šiuo atveju, minėta, kad M. J. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ne kaip pirmosios instancijos teismas CPK 315 straipsnio, kuris reglamentuoja būtent apeliacinio skundo priėmimo tvarką, 2 dalyje numatytais pagrindais, bet, kaip minėta, CPK 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kitoks šių teisės normų aiškinimas paneigtų įstatymų leidėjo įtvirtintą trijų pakopų instancinę teismų sistemą ir dviejų pakopų sistemą, tikrinant teismų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą.
Dėl paminėto teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas turėjo atsisakyti priimti M. J. atskirąjį skundą dėl 2012 m. kovo 5 d. nutarties šiuo klausimu, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
Pareiškėjos M. J. papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme reiškiamos pretenzijos Lietuvos antstolių rūmams dėl teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija nurodo, jog paminėtas klausimas nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalyku, todėl jis nenagrinėjamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3928-275/2012.