Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

J. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - tuo pačiu adresu, teistas:

2012-05-30 Takų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2015-04-28 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2016-01-28 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 25 parų arešto bausme, 2016-03-25 paleistas atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2016 m. liepos 12 d., apie 19 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su savo motina K. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su motina metu gulinčiai lovoje motinai K. S. vieną kartą delnu sudavė į dešinę veido pusę, pataikydamas į dešinę akį ir nosį ir padarydamas nukentėjusiajai dešinio skruosto ir dešinės akies aplinkos sumušimus, pasireiškusius patinimu ir poodine kraujosruva, tokiu būdu nežymiai sužalojo nukentėjusiąją K. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką J. S. 2016 m. liepos 13 d., apie 10.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su savo motina K. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tęsiantis konfliktui su mama, dešine ranka sudavė vieną smūgį sėdinčiai ant lovos K. S. į veido kairę pusę ir tokiu būdu sukėlė K. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys.

Kaltinamasis J. S. kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikosprisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad buvo išgėręs, ir, kad konflikto su mama K. S. metu sudavė mamai, sėdinčiai lovoje, atbula ranka į veidą, pataikė į dešinę akį ir tuo pačiu smūgiu pataikė į nosį. Mamai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Davė jai skudurą, kad nusivalytų. Greitosios nekvietė, nes nieko baisaus neatsitiko. Buvo lengvas pliaukštelėjimas. Dėl ko susiginčijo, neprisimena, lyg ir dėl maisto, galbūt ji paprašė valgyti. Po konflikto, atrodo, nuėjo į garažą, kad su ja nesibartų. Prisimena, kad jai trenkė vieną kartą, pradėjo bėgti kraujas, tai vyko vakare. Kitą dieną vėl barėsisu mama, nes jis vėl buvo girtas. Netrukus atvažiavo policija ir jį išvežė. Neatsimena, kad ryte būtų mamai sudavęs, bet, jei mama taip sako, taip ir galėjo būti. Buvo labai girtas, net neprisimena, kad buvo atvažiavusi jo sesuo Rūta(b. l. 51, 57).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad gyvena su sūnumi J. S., kuris niekur nedirba, girtauja. Būdamas girtas, prie jos kabinėjai, muša ją. 2016-07-12 vakare, apie 19 val., sūnus grįžo girtas. Ji gulėjo lovoje, kai kilo konfliktas, kurio metu vieną kartą delnu sūnus jai sudavė į dešinę veido pusę, pataikė į dešinę akį ir nosį. Nuo smūgio pradėjo stipriai bėgti kraujas. Daugiau nemušė. Kadangi ji nemoka naudotis telefonu, pagalbos nesikvietė. Ryte atvyko jos dukra R., pamatė, kad ji sumušta. Dukrai pasakė, kad ją sumušė J.. Tada J. prie R. trenkė jai į veido kairę pusę, tai matė R.. Nuo smūgio jai skaudėjo (b. l. 15-16, 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Rūta D. E. parodė, kad 2016-07-13, apie 10.00 val. ji nuvažiavo pas mamą K. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su jos (R. D. E.) broliu J. S.. Užėjusi į namus rado mamą, sėdinčią lovoje. Po dešine jos akimi buvo didžiausia mėlynė, nosis išburkusi, mamos rankos buvo kruvinos, drabužiai kruvini, panosėje buvo kraujo, kraujas jau buvo sukrešėjęs. Mama sakė, kad ją sumušė J. Tačiau mama nepasakė, kiek ir kur jai smūgių sudavė. Tuo metu kambario duris atidarė J., kuris buvo girtas. Jonas pradėjo šaukti, kad užmuš mamą, atsėdės, bet nors jam bus ramu, kiek ji galinti jį su lazda mušti. Jis atsisėdo ant motinos lovos šalia jos (motinos). Jis neigė mušęs mamą, bet, jai (R. D. E.) tik pasisukus eiti pažiūrėti, ar šaldytuve yra maisto, J., sėdėdamas ant lovos, atbula dešine ranka sudavė vieną smūgį mamai į veidą. Mama pradėjo rėkti. Ji (R. D. E.) jiems pasakė, kad jie greičiau ją nuvarys į kapus, ir išėjo iš tų namų, nes jai per tiek metų atsibodo jų tokie santykiai: mamą J. muša, o jie nieko keisti nenori, ji (R. D. E.) siūlė jai savo pagalbą, bet ji jos atsisako. Išvažiavus iš kaimo, ji (R. D. E.) nuvažiavo į Vievio policijos nuovadą ir pranešė apie įvykį (b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Romas Klimas parodė, kad 2016-07-13, apie 10.39 val.patruliuodami kartu su Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK VPS PB vyr. patruliu Modestu Veželiu gavo iškvietimą, kad Vievio sen., Balceriškių k., (duomenys neskelbtini) sūnus sumušė motiną. Nuvykus nurodytu adresu ir užėjus į namą, kambaryje rado gulinčią lovoje senyvo amžiaus moterį (kaip vėliau paaiškėjo, K. S.), kuri atrodė susijaudinusi, jos plaštakos buvo kruvinos, ant veido prie nosies matėsi kraujas. Kraujas jau buvo sukrešėjęs, ant jos veido po akimi matėsi mėlynė, po kuria akimi - neatsimena. Moteris klausė: „Kiek jis gali mane daužyt ?“ Pamatę mėlynę po akimi jie (policijos pareigūnai) paklausė, kas atsitiko. Moteris paaiškino, kad jos sūnus J. S. ją vakar, t. y. 2016-07-12, daužė, kur konkrečiai sudavė smūgius nepasakė, bet K. S. pasakė, kad mėlynės yra nuo vakar, o šiandien, t. y. 2016-07-13, sūnus sudavė į nosį ir pradėjo bėgti kraujas. Tačiau jiems atvykus kraujas buvo sukrešėjęs ir matėsi, kad jis nešviežias. J. S. rado pasislėpusį kambaryje ir sulaikius nuvežė į Elektrėnų PK. Vedant jį pro motiną, ji klausė savo sūnaus: „Kiek gali mane daužyt ?“. Kai jie atvyko, namuose buvo tik K. S. ir J. S.. Moters, kuri pranešė policijai apie įvykį, nebuvo. Kiek jis (R. Klimas) žino, tai buvo J. S. sesuo (b. l. 31).

2016-07-13 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate gautas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK VPS prevencijos poskyrio tyrėjos Oksanos Kuralavičienės tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad 2016-07-13nuvykus pas K. S., adresu (duomenys neskelbtini), ši parodė, kad2016-07-12, apie 19 val. girtas sūnus vieną kartą delnu smogė per veidą, bėgo kraujas, o 2016-07-13, apie 10 val. delnu sudavė per galvą ir sukėlė stiprų skausmą. Užfiksuoti sužalojimai skruoste ir nosyje(b.l. 8-9).

2016-07-13 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta K. S., ant kurios veido buvo matyti sužalojimai, o įvykio vietoje – galimai, kraujo pėdsakai (b. l. 10-12).

Medicininių dokumentų apžiūros metu medicinos specialistas pateikė išvadą, kad K. S. padarytas dešinio skruosto ir dešinės akies aplinkos sumušimas, pasireiškęs patinimu ir poodine kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, kietu, buku daiktu paveikus dešiniojo skruosto-akies sritį. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23).

2016-07-13 11.29 val. alkoholio kiekio matuokliu „Lionalcolmeter 500“ J. S. nustatytas 3.28 promilių girtumas (b. l. 35).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta kaltinamojo J. S. padaryta nusikalstama veika, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltas prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su kaltinamajam siūloma skirti bausme – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinusbausmės dydį vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 60 parų arešto bausmę, –kaltinamasis sutiko, tačiau prašė arešto bausmę sumažinti ir bausmės atlikimą atidėti iki pavasario, nes negali palikti savo motinos (b.l. 92-94).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas – visus 3 kartus už smurto panaudojimą prieš savo motiną pagal BK 140 str. 1 d. ir 2 d., teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kadkaltinamasis yra linkęs nusikalsti, paskirtos bausmės, tiek nesusijusios su laisvės atėmimu, tiek ir areštas, jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jam skiriama bausmė – trumpalaikis laisvės atėmimas - areštas, maksimaliam įstatymo už nusikaltimą numatytam arešto terminui; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo nenumato įstatymas.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. 2 d., į kaltinamojo bausmės laiką įskaitomas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2016-07-13 iki 2016-07-15(b. l. 39, 41) (viena laikino sulaikymo diena prilyginamavienai arešto parai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubausti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. S. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti J. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-07-13 iki 2016-07-15 (viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai arešto parai).

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu J. S. per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymus, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.