Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2018-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-354/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
1A-332-354/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19838-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
R. B.
Nukentėjusysis
S. G.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-354/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19838-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.4.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,nuteistajam R. B., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nukentėjusiajai S. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 MGL (3000 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 28 d., apie 15.10 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine S. G., tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai S. G. į veidą, padarydamas nosies kaulų lūžį ir muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, taip sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teismo nuožiūra paskirti baudžiamojo poveikio priemones.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek nagrinėjant bylą teisme parodymus davė suklydęs, paklausęs pažįstamo žmogaus patarimo. Apeliantas pažymi, kad smūgį nukentėjusiajai sudavė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neprisimena visų įvykio aplinkybių ir dėl to gailisi. R. B. nurodo, kad labai bijojo gręsiančios bausmės, todėl lengvabūdiškai tikėjosi išvengti atsakomybės nepripažindamas kaltės. Nuteistojo R. B. teigimu, jis su nukentėjusiąja susitaikė netrukus po pastarosios sužalojimo ir nukentėjusioji jam atleido, jie toliau kartu gyvena, dėl jo S. G. teisme melavo, nors pats jis to neprašė.

2.2. Apelianto nuomone, turėtų būti atsižvelgiama į jo jauną amžių, be to, jis yra įsitikinęs, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas dar labiau suluošins jo gyvenimą ir vėliau atsitiesti bus dar sudėtingiau. Pažymi, kad nori sukurti šeimą, dirbti, nebevartoti alkoholio ir dorai gyventi.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. B., jo gynėja ir nukentėjusioji S. G. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumas; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog realus laisvės atėmimas asmeniui yra skiriamas tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi priešingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.

5.2. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. R. B. yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

5.3. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

5.4. Akivaizdu, jog R. B., atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurią jis buvo nuteistas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Taigi, realus bausmės vykdymas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

5.5. Iš bylos duomenų matyti, jog R. B. pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nusikaltimą įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 48–63, 64–70), lengvinančių R. B. atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad po skundžiamu nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos R. B. atžvilgiu naujų apkaltinamųjų nuosprendžių priimta nebuvo, naujų ikiteisminių tyrimų R. B. atžvilgiu pradėta taip pat nėra, apeliacinės instancijos teismo posėdžiu metu nuteistasis R. B. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, be to, jis yra jauno amžiaus, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini). Apygardos teisme nukentėjusioji S. G. nurodė, jog R. B. jos atsiprašė, pastaroji nuteistajam atleido ir jie susitaikė, šiuo metu gyvena kartu, nukentėjusiosios teigimu, dėl nusikalstamos veikos yra kaltas jos ir nuteistojo vartojamas alkoholis, dėl to ir kilo konfliktas. Nukentėjusioji S. G. pažymėjo, jog R. B. keičiasi, nes įsidarbino, alkoholio nevartoja, šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų kursus, todėl prašo jo nesiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. B. suvokia, kokias neigiamas pasekmes jam pačiam, jo artimiesiems gali sukelti laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šių pasekmių jis nenori, bando ir nori jų išvengti. Vienintelis būdas nuteistajam išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų nepageidaujamų pasekmių yra alkoholio vartojimo problemos išsprendimas, elgesio ir požiūrio į pareigas bei jų vykdymą keitimas. Nagrinėjamu atveju R. B. pradėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą, t. y. jis pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Teismo įsitikinimu, šis faktas bent jau iš dalies rodo, kad nuteistasis suvokia, ką reikia daryti, jog jo elgesys keistųsi pozityvia linkme, ir imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jo elgesio pokyčius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus šią aplinkybę kartu su tuo, jog nuteistasis dirba, turi draugę, kuria rūpinasi, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas. Čia būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, parinkus nuteistajam R. B. bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

5.6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas anksčiau buvo ne kartą teistas dėl smurtinių nusikalstamų veikų padarymo, naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 2 metų terminui. Atsižvelgiant į jau minėtas nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, R. B. skiriami įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą, per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 7, 10 punktais, R. B. paskirtos laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti alkoholio, per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėVirginija ŽindulienėGražvydas Poškus