Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-01 · Administracinė byla Nr. AS-858-603-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
AS-858-603-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“
Atsakovas
Kauno teritorinei ligonių kasai
Trečiasis asmuo
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858– 603/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“ skundą atsakovui Kauno teritorinei ligonių kasai (tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“ skundu (b. l. 2–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Kauno TLK) taikinimo komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; panaikinti Kauno teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą dalyje dėl pritarimo Kauno TLK 2010 m. kovo 23 d. ekspertizės protokole nustatytiems pažeidimams VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“ dėl kurių buvo padaryta 38 328,50 litų žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, palikti galioti dalyje dėl 1 340,10 litų grąžinimo; pakeisti 2010 m. kovo 23 d. Kauno TLK protokolo Nr. 24-21 nurodymą grąžinti padarytą 38 328,50 litų žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pakeičiant sumą į 1 340,10 litų žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Pareiškėjas dėl prašymo atnaujinti terminą paduoti skundą nurodo, kad skundžiamas Kauno TLK 2010 m. kovo 23 d. protokolinis nurodymas buvo apskųstas ikiteismine ginčų sprendimo tvarka Komisijai. Komisijos 2010 m. gegužės 11 d. sprendimas faksu buvo gautas 2010 m. gegužės 18 d., ir mažiau nei per vieną mėnesį apskųstas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK). Ji skundo nenagrinėjo, nurodydama, jog Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės ligonių kasos teisių sąrašas baigtinis. Pareiškėjas tikėjosi, jog VLK išnagrinės ginčą su teritorine ligonių kasa. Pareiškėjas teisminės gynybos kreipiasi per įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą nuo VLK atsakymo išsiuntimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (b. l. 41–42) atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl praleisto skundo padavimo termino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų tarp draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka. Tarp minėtų šalių kilusius ginčus, visų pirma, nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui (Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis). Kadangi Sveikatos draudimo įstatymas nenustato specialaus termino, skundas administraciniam teismui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, turi būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu būtų pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas ginčijamą Komisijos 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą faksu gavo 2010 m. gegužės 18 d. Nuo šios datos yra skaičiuotinas 20 dienų terminas skundui paduoti. Termino praleidimą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog kreipėsi į VLK dėl ginčo išsprendimo, siekdamas išnaudoti visus ikiteisminio ginčo sprendimo būdus, nuosekliai kreipiantis į aukštesnes institucijas bei minimizuojant kaštus, siekiant ne tik teisinės, bet ir socialinė taikos su atsakovu. Tačiau toks argumentas nelaikytinas pakankamu termino praleidimui pagrįsti. Pareiškėjo elgesys, siekiant apginti savo pažeistas teises ir pasirenkant netinkamą pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo būdą, negali būti pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, objektyviai trukdžiusia paduoti skundą teismui. Kadangi ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka Komisijos 2010 m. gegužės 11 d. priimtą nutarimą pareiškėjas gavo 2010 m. gegužės 18 d., o skundą teismui per UAB „Super Post“ pateikė 2010 m. liepos 29 d. ir nenurodė skundą paduoti trukdžiusių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, todėl skundo padavimo terminas neatnaujintinas ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

II.

Pareiškėjas VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“ atskiruoju skundu (b. l. 46–48) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti skundą. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno TLK taikinimo komisijos 2010 m. gegužės 11 d. sprendimas buvo gautas faksu 2010 m. gegužės 18 d. ir mažiau kaip per 1 mėnesį apskųstas VLK. Nurodytas Komisijos sprendimas nemotyvuotas, taip pat jame nenurodyta apskundimo tvarka. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-497/2009) neišaiškinimas, kokia tvarka turi būti nagrinėjamas ginčas vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad po Komisijos sprendimo tiek pareiškėjas, tiek VLK ir Kauno TLK bendravo tiesiogiai, pareiškėjui suteikiant vilties, jog galimas sprendimo pakeitimas iš dalies. Apie tai rodo po skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo gautas Kauno TLK raštas, kuriame siūloma geranoriškai sumokėti Kauno TLK apskaičiuotą žalą, siūlomą sumą išdėstyti dalimis. Pareiškėjas pažymi, kad siekė išnaudoti visus ikiteisminio ginčo sprendimo būdus, nuosekliai kreipdamasis į aukštesnes kontroliuojančias institucijas bei minimizuodamas kaštus, siekdamas ne tik teisinės, bei ir socialinės taikos su Kauno TLK, taip pat neturėdamas teisminių ginčų su atsakovu patirties bei vertindamas aplinkybę, jog iki šiol pavykdavo daugelį ginčo klausimų išspręsti geruoju, rasti kompromisą. Delsimas kreiptis dėl pažeistos teisės buvo nulemtas ir įvertinus tam tikrą pareiškėjo santykių su atsakovu tęstinumą, finansinę priklausomybę nuo atsakovo. Be to, sutartis su advokate sudaryta jau praleidus terminą skundui paduoti, t. y. 2010 liepos 22 d.

Pareiškėjas pažymi, kad visą laiką bendradarbiavo su sprendimą priėmusiomis institucijomis bei manė, jog gali būti priimtas kompromisinis sprendimas, taip išsaugant gerus tarpusavio ekonominius ir socialinius santykius su teritorinėmis ligonių kasomis. Be to, priimtas sprendimas lietė socialiai labai jautrią sritį – paliatyvios pagalbos teikimo finansavimą ir žalos, atsiradusios dėl finansavimo pradžios momento nustatymo skirtingo apskaičiavimo, paskaičiavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pagrįstumas. Teisėjų kolegijos vertinimu būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis skundu į pirmosios instancijos teismą, gali būti laikomos pagrindu atnaujinti praleisti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kauno TLK taikinimo komisijos protokolas Nr. TK-01 (b. l. 19) nagrinėjamu atveju yra laikytinas išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (t. y. Komisijos) sprendimu, priimtu išsprendus pareiškėjo skundą (b. l. 10–11). Komisija yra įstatymų nustatyta tvarka veikiantis subjektas, jo veikla yra reglamentuojama inter alia Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnyje, tad Komisija yra laikytina įstatymu įsteigta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Byloje esant išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimui, skundo administraciniam teismui padavimui taikomas ABTĮ 32 straipsnis. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Byloje nustatyta, kad Komisijos sprendimą (protokolą) pareiškėjas gavo faksu 2010 m. gegužės 18 d. Tuo tarpu skundą dėl Komisijos sprendimo (protokolo) pateikė pirmosios instancijos teismui 2010 m. liepos 29 d., t. y praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nagrinėjamu atveju Komisijos, sprendimui yra taikytini individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 konstatuota, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nebuvimas gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusiai pareiškėjui kreiptis į teismą laiku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-497/2009). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nebuvimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes inter alia pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Komisijos sprendime (protokole) nėra nurodyta apskundimo tvarka. Ši aplinkybė vertintina kitų bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pareiškėjas, 2010 m. gegužės 18 d. gavęs Komisijos sprendimą (protokolą), 2010 m. birželio 3 d. kreipėsi į VLK (b. l. 12), po VLK 2010 m. birželio 29 d. rašto (b. l. 18), kuriuo VLK informavo pareiškėją apie Komisijos sprendimų apskundimą, 2010 m. liepos 22 d. pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokate (b. l. 35), ir 2010 m. birželio 29 d. pateikė skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 40), t. y. per 7 dienas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, protingumo ir teisingumo principus, skundžiamo Komisijos sprendimo (protokolo) formos reikalavimo dėl apskundimo tvarkos nebuvimo faktą bei pareiškėjo pastangas, siekiant išspręsti tarp pareiškėjo ir Kauno TLK įvykusį ginčą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas terminą pateikti skundui dėl Kauno teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo (protokolo) praleido dėl priežasčių, objektyviai sukliudžiusių pareiškėjui kreiptis į teismą laiku. Dėl šių priežasčių terminas pateikti skundą teismui dėl dalies Komisijos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo (protokolo) Nr. TK-01 yra atnaujintinas.

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti jo skundą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo metu negali visiškai išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nes dar būtina patikrinti pareiškėjo skundo atitikimą kitiems Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams ir tai pirmiausia turi padaryti pirmosios instancijos teismas. Todėl skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartis panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir atnaujinti pareiškėjui terminą pateikti skundą teismui dėl Kauno teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo dalyje dėl pritarimo Kauno TLK 2010 m. kovo 23 d. ekspertizės protokole nustatytiems pažeidimams VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“ dėl kurių buvo padaryta 38 328,50 litų žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo VšĮ „Kauno slaugos ligoninė“ skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas