- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-91-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02006-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amalva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arisanda“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amalva“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-563-841/2015pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amalva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arisanda“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė, pateikusi ieškinį, prašė: priteisti iš atsakovės 25095,70 Eur skolą, 205,78 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kuriuose atsakovė turi savo sąskaitas, o nesant piniginių lėšų, areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Telšių rajono apylinkės teismas 2015-10-09 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „Arisanda“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 25301,48 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą. Atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pateikdama įrodomus, jog jos finansinė padėtis yra gera ir jai ieškinio suma nėra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas 2015-10-22 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino; panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Arisanda“ turtui; netenkino ieškovės UAB „Amalva“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Arisanda“. Teismas, įvertęs atsakovės pateiktus duomenis, nustatė, kad UAB „Arisanda“ yra stabiliai veikianti įmonė, aktyviai vykdo veiklą, turi užsakymų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra objektyvaus teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiantis ta aplinkybe, kad ieškovės pareikštų reikalavimų suma atsakovei laikytina didele. Pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovė jai priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, taip siekdama apsunkinti būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Amalva“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 015-10-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –palikti galioti 2015-10-09 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovė nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi atsakovės UAB „Arisanda“ pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį nepatvirtino aplinkybės, jog jai ieškinio suma nėra didelė. Nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie turimą registruotiną turtą. Iš atsakovės pateikto balanso matyti, kad 2013 m. atsakovės pelnas buvo tik 3648 Lt, o 2014 m. tik – 4027 Lt, atsakovės pagrindinę turto dalį – 3 203 359 Lt - sudaro trumpalaikis turtas, t.y. atsargos, išankstiniai mokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys – 1 118 496 Lt, per vienerius metus gautinos sumos –1 852 622 Lt. Atsakovė pateikė 2015-03-10 statybos rangos sutartį tarp atsakovės ir UAB „Telšių meistras“ dėl 55 025,87 Eur vertės daugiabučio atnaujinimo darbų, tačiau UAB „Telšių meistras“ duomenimis, šiai dienai UAB „Telšių meistras“ neturi atsakovei jokių skolų ir sandorių. Taip pat atsakovė pateikė 2015-03-27 statybos rangos darbų sutartį su UAB „KESVA“ ir ko, tačiau, apelianto teigimu, UAB „KESVA“ ir ko yra iškelta restruktūrizavimo byla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Arisanda“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-22 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė ir egzistuoja reali tikimybė, jog atsakovė gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Byloje nėra duomenų, jų taip pat nepateikė ir ieškovė, kad atsakovė kokiu nors būdu jai priklausantį turtą, lėšas slepia ar slėps, perleis tretiesiems asmenims, ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdama išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat, ieškovė byloje neįrodinėjo ir neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo. Iš pateikto atsakovės balanso matyti, kad įmonės turtas iš viso sudaro 1 027 679,56 Eur (3 548 372 Lt), per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai tik 194 966,11 Eur (673 179 Lt). Be to, per vienerius metus gautinos sumos sudaro net 536 556,42 Eur (1 852 622 Lt). Faktą, jog atsakovė yra stabiliai veikianti įmonė, patvirtina ir tai, kad atsakovė 2014 metais gavo 4 027 Lt pelno, bet nepatyrė nuostolių. Atsakovės teigimu, ieškovės pareikšto reikalavimo suma – 25 301,48 Eur, sudaro vos 1/40 dalį, lyginant su visu atsakovės valdomu turtu. Atsakovė pažymi, kad 2015 m. kovo 10 d. sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. CPO47533/01 yra sėkmingai įgyvendinta ir įvykdyta joje nustatytais terminais, o būtent iki 2015 m. birželio 15 dienos, dėl to, sėkmingai įvykdžius minėtą sutartį bei pasibaigus sutartiniams santykiams, UAB „Telšių meistras“ negali būti sudaręs sandorių su atsakove bei negali turėti jokių skolinių įsipareigojimų atsakovei. Atsakovė nurodo, kad pateiktos 2015 m. kovo 27 d. statybos darbų subrangos sutartyje Nr. 15032701 su UAB „KESVA“ ir ko buvo numatyta darbų pradžia – 2015 m. balandžio 1 d., darbų pabaiga – 2015 m. gegužės 1 d., todėl ši sutartis taip pat yra sėkmingai įgyvendinta bei sutartimi prisiimti įsipareigojimai įvykdyti. Nurodo, kad restruktūrizuojama įmonė dalyvauja civilinėje – komercinėje apyvartoje, vykdo savo veiklą bei ne tik gali, bet ir sudaro atitinkamus sandorius su kitais subjektais. Teisės aktai nenumato jokių apribojimų juridiniam asmeniui (šiuo atveju UAB „Arisanda“) sudaryti vienokio ar kitokio pobūdžio komercinį sandorį su restruktūrizuojamu juridiniu asmeniu (šiuo atveju UAB „KESVA“ ir ko).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantė teigia, jog atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtino aplinkybės, kad jai ieškinio suma nėra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 12,178 straipsniai). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Didelė ieškinio suma vertintina atsižvelgiant į konkrečias atsakovo finansines galimybes, elgesį ir kitas atskiru atveju reikšmingas aplinkybes. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija, kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Pažymėtina, kadangi visapusiškai įvertinti asmens turtinę padėtį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu ne visuomet įmanoma, todėl asmuo, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas įrodymus kartu su atskiruoju skundu. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagal tuo metu turimus duomenis sprendė, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 2015-10-09 nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumai. Atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2015-10-09 nutarties, kartu su juo įrodymus apie savo finansinę padėtį, t. y.:2014 m. balansą, 2015 m. balandžio 10 d. rangos darbų sutartį Nr. ARI15-03, 2015 m. balandžio 13 d. rangos darbų sutartį Nr. ARI15-02; 2015 m. kovo 10 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO47533/01, 2015 m. kovo 27 d. statybos darbų subrangos sutartį Nr. 15032701, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti 2014 m. balanso duomenys leido pirmosios instancijos teismui pakankamai objektyviai įvertinti atsakovės įmonės turtinę padėtį. Iš 2014 m. balanso matyti, kad įmonės turtas iš viso 2014 metais sudarė 1 027 679,56 Eur (3 548 372 Lt), per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 194 966,11 Eur (673 179 Lt), per vienerius metus gautinos sumos sudarė 536 556,42 Eur (1 852 622 Lt). Pažymėtina, kad nors atsakovės pelnas 2014 m. nebuvo didelis – 1166,30 Eur (4 027 Lt), tačiau įmonė dirba pelningai, nuostolių nepatirdama.
Apeliantė nurodo, kad atsakovė pateikė 2015-03-27 statybos rangos darbų sutartį su UAB „KESVA“ ir ko, kuriai yra iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, kad restruktūrizuojama įmonė vykdo veiklą, gali sudarinėti sutartis, todėl, tai, jog atsakovė sudarė sutartį su restruktūrizuojama UAB „KESVA“ ir ko, nereiškia, kad sutartis negalėjo būti įvykdyta ir pagal šią sutartį nebuvo atsiskaityta, ar neatsiskaitys su atsakove.
Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė įrodė, kad ieškinio suma jai nėra didelė (CPK 178 str., 185 str.), todėl vertintina, kad atsakovė paneigė prezumpciją, jog tokio dydžio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovė jai priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, taip siekdama apsunkinti būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22d. nutartį nepakeistą.