Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-365-230/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
2S-365-230/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
T. G., N. B.
Skolininkas
T. G., N.
Civilinė byla Nr. 2S-365-230/2012
Pirmosios instancijos teisėjas Mindaugas Plučas
Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 110.5; 121.1; 122.2; 122.3; 122.4; 129.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų T. G. ir N. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties dėl baudos skyrimo civilinėje byloje Nr. 2-17334-615/2011 pagal antstolės R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkėms T. G. ir N.B dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Antstolė R. S. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu skirti baudą T. G. ir N.B. už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad skolininkės nevykdo Kauno m. apylinkės teismo 2011-01-04 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskyrė T. G. ir N.B. kiekvienai po 200 litų baudą. Teismas nustatė, kad 2011-01-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo UAB „Guliverio kelionės“ pareiškimo reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei G. S. užtverti kelią, einantį į ieškovo UAB „Guliverio kelionės“ patalpų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), esančių antrame aukšte pastato, (duomenys neskelbtini), ar imtis kitokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo patekimą į ją. Kauno apygardos teismo 2011-06-28 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis buvo pakeista, patikslinant nutarties rezoliucinės dalies dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria uždrausta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams bet kokiais veiksmais kliudyti UAB „Guliverio kelionės“ naudotis žemės sklypu, kiek tai būtina UAB „Guliverio kelionės“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbams užbaigti“. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkės šiuo metu yra T. G. ir N.B, todėl jos ir privalo vykdyti teismo nutartį. Teismas, remdamasis antstolės pateiktu 2011-08-26 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, sprendė, kad T. G. ir N.B. nevykdo 2011-06-28 Kauno apygardos teismo nutarties. Be to, teismas nurodė, kad skolininkės pačios atsiliepime į pareiškimą yra pripažinę, kad yra neatlaisvinę kelio į nurodytas UAB „Guliverio kelionės“ patalpas. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų argumentus, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra ydinga, nėra aiškus jos turinys, ir ji prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, kadangi nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys T. G. ir N.B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrindė savo išvadų, nevertino suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytų teisinių argumentų. Teismas neįvertino argumento, kad antstolės raginimo, koks buvo įteiktas suinteresuotiems asmenims, nebuvo galima įvykdyti, nes nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra numatyti tokie veiksmai, kuriuos antstolė ragino įvykdyti, iš raginimo nėra aišku, ką reikia vykdyti, nėra aišku, koks dokumentas yra vykdomas. Kauno apygardos teismui pakeitus 2011 m. sausio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, neliko draudimo užtverti kelią, o naudotis žemės sklypu UAB „Guliverio kelionės“ jos niekada netrukdė. Be to, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra ydinga, nekonkreti, įpareigojanti atlikti veiksmus, kurių turinys nėra aiškus, ši nutartis neatitinka laikinosioms apsaugoms priemonėms nustatytų tikslų ir paskirties, nes ją įvykdžius, ieškovas gautų tą rezultatą, kurio siekia ginčo teisenoje. Byla yra nagrinėjimo stadijoje ir tik išsprendus ginčą paaiškės, ar bus nustatytas kelio servitutas, ir ieškovas įgis teisę pasinaudoti joms priklausančiu žemės sklypu rekonstrukcijos darbams atlikti. Teismas šių aplinkybių neįvertino, vien formaliai nurodydamas, kad įsiteisėjusi nutartis turi būti vykdoma. Teismas tai pat nepasisakė dėl teisės normų, kurių pagrindu antstolė teikė pareiškimą, taikymo. Antstolė savo reikalavimą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą grindė CPK 771 straipsnio 5 dalimi, kuri šiuo atveju netaikytina, nes joje aiškiai nurodoma, kad ši dalis taikoma, kai yra nevykdomas teismo sprendimas, o ne nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, šioje dalyje nurodyta, kad bauda gali būti skiriama, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau nei nutartyje, nei antstolės raginime nėra nustatytas terminas, per kurį turi būti atlikti tam tikri veiksmai, o antstolės nuoroda raginime įvykdyti teismo nutartį nedelsiant, neatitinka CPK 656 straipsnio 4 punktu raginimui nustatytų reikalavimų, t.y. raginime turi būti nustatytas terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą, o terminas „nedelsiant“ yra neprotingas ir neįvykdomas. Nutartimi uždraudžiama kliudyti UAB „Guliverio kelionės“ naudotis žemės sklypu, kiek tai būtina šios bendrovės patalpų rekonstrukcijos darbams atlikti, tačiau tokia formuluotė yra neaiški, nes neaišku, kokius veiksmus jos aplamai turėtų atlikti, be to, rekonstrukcija atliekama etapais pagal projektą, todėl vykdomojoje byloje turėjo būti pateiktas projektas, iš kurio būtų galima spręsti, kada ir kokius darbus nori atlikti ieškovas, tačiau tokių duomenų vykdomojoje byloje nėra. Jos gavusios raginimą nuvyko į antstolės kontorą ir paklausė, kokius darbus ir kada ieškovas ketina atlikti, o reikalavimo tuoj pat atidaryti vartus nevykdė dėl savo saugumo. Mano, kad esant tokiai neaiškiai nutarčiai, antstolė turėjo kreiptis į teismą dėl jos išaiškinimo. Be to, teismas paskyrė baudą, neįvertinęs suinteresuotų asmenų turtinės padėties, kadangi jos nepajėgios sumokėti baudą: T. G. nedirba, gyvena viena, paskutiniu metu sirgo, todėl negauna jokių pajamų, N. B. moka paskolą bankui, turi nepilnametį sūnų.

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Iš Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties matyti, kad žemės sklypo, esančio Savanorių pr. 128, Kaune, savininkams (šiuo atveju suinteresuotiems asmenims T. G. ir N.B. ) buvo uždrausta bet kokiais veiksmais kliudyti UAB „Guliverio kelionės“ naudotis žemės sklypu, kiek tai būtina UAB „Guliverio kelionės“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbams užbaigti, t.y. šia nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte – draudimas imtis tam tikrų veiksmų (b.l. 4-5). Teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama preliminariai užtikrinti, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 152 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad antstolis teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, ši įstatymo nuostata sudaro pagrindą teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pripažinti vykdomuoju dokumentu (CPK 587 straipsnio 4 punktas). CPK 145 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 1 000 Lt bauda. Pagrindinė antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, antstolė, konstatavusi, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdoma (b.l. 10), pagrįstai kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už teismo nutartimi nustatytų draudimų nesilaikymą. Skundo argumentas, kad antstolė reikalavimą skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą nepagrįstai grindė CPK 771 straipsnio 5 dalimi, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kadangi skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė, remdamasis būtent CPK 148 straipsnio 8 dalimi, o ne CPK 771 straipsnio 5 dalimi.

Atskirojo skundo argumentai, kad antstolės raginimo nebuvo galima įvykdyti, nes nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra numatyti tokie veiksmai, kuriuos antstolė ragino įvykdyti, iš raginimo nėra aišku, ką reikia vykdyti, nėra aišku, koks dokumentas yra vykdomas, atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Nors skunde ir teigiama, kad apeliantėms nėra žinoma, kokius veiksmus jos turi atlikti, tačiau, kaip matyti iš jų pateikto atsiliepimo į antstolės pareiškimą (b.l. 18-21), apeliantės iš esmės nesutinka su UAB ,,Guliverio kelionės“ pareikštu ieškiniu, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ir yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nurodo, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės, paaiškės, ar UAB ,,Guliverio kelionės“ įgis teisę pasinaudoti žemės sklypu rekonstrukcijos darbų atlikimui. Taigi apeliantės pripažįsta, kad joms iš esmės yra aišku, kokie veiksmai yra uždrausti (kliudyti naudotis žemės sklypu rekonstrukcijos darbų atlikimui), tačiau mano, kad tokia nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti priimta iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tačiau nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įsiteisėjusi ir nėra bei negali būti šioje byloje nagrinėjamos apeliacijos dalyku, todėl jos pagrįstumas ir teisėtumas nesvarstytinas. Be to, nustatyta, kad antstolė R. S. raginimais vykdyti teismo nutartį (b.l. 8,9) apeliantėms uždraudė užtverti kelią, einantį į UAB ,,Guliverio kelionės“ patalpų valdą, ar imtis kitokių veiksmų, kurie apribotų patekimą į ją. Teismo nuomone, raginimuose nurodytų veiksmų turinys atitinka nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmę ir jų tikslą – kliudyti bet kokiais veiksmais naudotis skolininkėms priklausančiu žemės sklypu rekonstrukcijos darbams atlikti. Kad apeliantėms buvo suprantama ir aišku, kokius veiksmus jos turėtų atlikti, t.y. atrakinti vartus, kad UAB „Guliverio kelionės“ galėtų užbaigti patalpų rekonstrukciją, matyti iš suinteresuotų asmenų teismui pateikto atsiliepimo į antstolės pareiškimą (b.l. 18-21), paaiškinimų teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b.l. 50-51), nes suinteresuoti asmenys pripažįsta, kad neatrakina vartų ir tokiu būdu neužtikrina UAB ,,Guliverio kelionės“ patekimo į sklypą. Šią aplinkybę patvirtina ir antstolės 2011-08-26 aktas (b.l. 10), kuriame konstatuota, jog žemės sklypas, esantis Savanorių pr.128, Kaune, aptvertas aukšta tvora, vartai užrakinti, UAB ,,Guliverio kelionės“ neturi galimybės per šį sklypą patekti prie patalpų rekonstrukcijos darbams užbaigti ir kad apeliantės atsisako atrakinti vartus. Šias antstolės nustatytas aplinkybes patvirtino ir UAB ,,Guliverio kelionės“ atstovas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b.l. 50). Tokiu būdu yra pagrįstai nustatyti draudimą pažeidžiantys suinteresuotų asmenų veiksmais, dėl ko buvo pagrindas skirti baudą CPK 145 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad antstolės procesiniai veiksmai suinteresuotų asmenų nebuvo skundžiami, o esant abejonių dėl 2011-06-28 nutartimi nustatytų apribojimų apimties ir pobūdžio, bei esant neaiškumui dėl antstolės raginimuose nurodytų veiksmų turinio, suinteresuoti asmenys, veikdami atidžiai ir rūpestingai bei vykdydami CPK 644 straipsnyje įtvirtintas skolininko pareigas turėjo teisę reikšti prašymus antstolei ar pasinaudoti kitomis CPK 643 straipsnyje numatytomis teisėmis. Be to, tik tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis), tačiau antstolei šiuo atveju neaiškumų nekilo.

Suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl baudos skyrimo priimta, neįvertinus skolininkių turtinės padėties, atmestini, kadangi apeliantės šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, o su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie jų turtinę padėtį (nedarbą, mokamą kreditą, sūnaus mokymąsi) tik epizodiškai patvirtina tam tikrus turtinės padėties aspektus, tačiau neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jų turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki (nėra duomenų apie turimą turtą, šeimyninę padėtį, šeimos narių pajamas ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė