- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- e2VP-436-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00152-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., T. V.
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. V., T. V., antstolė Ramunė Damulienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI prie FM) kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei V. V. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu T. V. priklauso ½ dalis T. V. gaunamo darbo užmokesčio.
Pareiškime nurodyta, kad antstolė Ramunė Damulienė vykdo išieškojimą pagal VMI prie FM 2016-04-22 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-81278 dėl 151,19 Eur skolos išieškojimo, kurioje trečiosios eilės išieškotojas yra VMI prie FM, skolininkė – V. V.. Antstolė, vykdydama išieškojimą, patikrino skolos išieškojimo galimybes ir nustatė, kad galimybių išieškoti skolą iš skolininkės V. V. turto nėra, nes skolininkės vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų sąskaitose nėra, VSDFV duomenimis, skolininkė darbo užmokesčio negauna. (duomenys neskelbtini) skolininkė V. V. sudarė santuoką su T. V., kuris, remiantis VSDFV 2017-01-26 duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Duomenų apie galiojančias vedybų ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skolos išieškojimas iš skolininkės V. V. asmeninio turto yra neįmanomas, o skolininkei ir jo sutuoktiniui priklausančio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta ir tai trukdo antstolei nukreipti skolos išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Į teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys neatvyko, pareiškėjas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė Ramunė Damulienė vykdo VMI prie FM viršininko 2016-04-22 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-81278 dėl 151,19 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. V. išieškotojo VMI prie FM naudai. Skolininkė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su T. V.
Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininke nurodyta V. V. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės V. V. prievoles.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdanti antstolė nustatė, jog galimybių išieškoti skolą iš skolininkės V. V. asmeninio turto nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio T. V. nuosavybė, dalies nustatymo.
Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė 2017-01-26 priėmė patvarkymą dėl išskaitų iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio darymo ir išskaitytų sumų arešto. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė V. V. nedirba, socialinių išmokų negauna.
Pareiškėjas prašo teismo nustatyti skolininkės V. V. turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio T. V. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys V. V. ir T. V., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų V. V. ir T. V. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.
CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės dalį taip, kad skolininkei tektų 1/2 dalis T. V. gaunamo darbo užmokesčio.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkei V. V. priklauso 1/2 jos sutuoktinio T. V. pajamų, gaunamų iš jo darbinės veiklos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.