Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1093-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
2A-1093-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01489-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
Atsakovas
T. M.
Ieškovas
R. M.

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1093-777/2014

Teisėja Aldona Burbienė (Proceso Nr. 2-33-3-01489-2013-9)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1.; 99.5; 99.1, 99.7; 99.9; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. liepos 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo ir kt. ir atsakovo T. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, tėvystės nuginčijimo ir kt., išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2013-09-27 kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nepilnamečio sūnaus J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus J. M. išlaikymui po 1 127 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-07-06 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo sūnaus gimimo išlaikymo jam neteikia. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 600 Lt, nes vaikas turi specialių poreikių Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas sūnaus maistui, nes jis turi jautrų žarnyną. Dėl to nuolat atpilinėja maistą. Dėl šios priežasties sūnui yra perkami specialios paskirties pieno mišiniai. Per mėnesį pieno mišiniui išleidžia apie 350 Lt. Sūnui kasdien pasireiškia pilvo diegliai, kuriems mažinti paskirti vaistai. Be šių būtinų vaistų, ieškovė sūnui perka ir pankolių arbatą „Hipp“, pagal gydytojų rekomendacijas sūnui duoda gerąsias žarnyno bakterijas. Sūnus neramiai miega, jam skirti homeopatiniai lašai. Vaikui susirgus, perkami vaistai. Ne visi vaistai yra kompensuojami, todėl už dalį kainos reikia sumokėti. Sūnui buvo diagnozuotas fiziologinės raidos sutrikimas ir rekomenduota atlikti bendrą kūno masažą. Sūnui diagnozuota dešinio smilkinio cista. Jį reikia stebėti metus ir po to nusimato operacija. Per mėnesį sūnaus sveikatos priežiūrai reikia apie 300 Lt. Sūnaus higienos prekėms per mėnesį reikia apie 300 Lt. Per mėnesį vaiko rūbams reikia apie 150 Lt. Per mėnesį sūnui reikia kūdikiams ir mažiems vaikams būdingų daiktų, šioms prekėms per mėnesį ieškovė išleidžia apie 150 Lt. Sauskelnėms reikia apie 150 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad auginant vaiką teks pasinaudoti ir auklės paslaugomis. Tam reikės apie 50 Lt per mėnesį. Vaikui tenka ir komunalinių mokesčių už būstą dalis, kurią sudaro 160 Lt. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba ir su darbo santykiais susijusių pajamų negauna. 2013-07-06 gimus sūnui jai VSDFV išmokėjo vienkartinę motinystės pašalpą – 2 904,96 Lt. Nuo 2013-08-19 ieškovei kas mėnesį mokama 1 270,76 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio motinystės pašalpa, kuri bus tokio dydžio, iki vaikui sukaks vieneri metai (2014-07-06). Nuo 2014-07-06 bus mokama 726,15 Lt pašalpa, iki vaikui sukaks dveji metai. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). 2012 metais jo darbo užmokestis buvo 81 730 Lt per metus, iš jų sumokėta mokesčių – 4 123 Lt. Atsakovo darbo užmokestis yra 77 607 Lt per metus, 6 467,25 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Atsakovo darbo užmokestis yra 6 kartus didesnis nei ieškovės gaunama pašalpa. Todėl atsakovas sūnui turi teikti ir proporcingai didesnį išlaikymą. Iš vaikui reikalingų 1 610 Lt lėšų atsakovas turi teikti ne mažiau kaip 70 proc., t. y. ne mažiau kaip 1 127 Lt.

Atsakovas 2013-10-28 teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę; nuginčyti jo tėvystę ieškovės sūnui J. M., gim. (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad J. M. yra jo biologinis sūnus, vaiko išlaikymui iš jo priteisti po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų; priteisti iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nustačius, jog J. M. yra jo biologinis sūnus, sutinka jam teikti būtiną išlaikymą. Nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma. Reikalauja, kad išlaikymo dydis būtų protingas, proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodė, kad 3 mėnesių vaiko poreikiai negali siekti vidutinio žmogaus poreikių ar paauglio poreikių: 1 MMA išlaikymo dydis 3 mėnesių vaikui yra neproporcingai didelis. Mano, kad mėnesinis išlaikymo dydis sūnui galėtų siekti ne daugiau kaip 600 Lt. Ieškovė dirbtinai padidina savo poreikius ir sumenkina savo turtinę padėtį. Nurodė, kad iki 6 mėnesių vaikas nesėdi, iki metų nevaikšto, todėl 1 800 Lt metinė suma vien rūbeliams nesusidaro. Nurodė, kad nesutinka su 300 Lt poreikiu kas mėnesį vaistams ir masažams, 300 Lt poreikiu kas mėnesį higienos prekėms, 150 Lt poreikiu kas mėnesį vaiko rūbams. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra nenuoseklus. Ieškovė į periodinį išlaikymą įskaičiuoja priemones, kurių reikės ne ilgiau nei iki 3–4 mėnesių, įtraukia į tas pačias išlaidas ir prekes, kurių reikės ne anksčiau kaip po metų. Ieškovė turėtų apsispręsti, kaip skaičiuoti išlaikymo dydį, nes vaikui augant kinta poreikiai, atsirandant vienoms išlaidoms, atitinkamai nelieka kitų. Nurodė, kad ieškovė pateikė netikslius vaiko išlaidų skaičiavimus. Kadangi iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, jog išlaidos higienos reikmėms neviršija 125 Lt/mėn., nors ieškovė teigia, kad tam reikia 300 Lt, atskirai prideda 150 Lt išlaidas sauskelnėms. Mano, kad išlaidos sauskelnėms yra dubliuojamos. Prašė teismo patikrinti ieškovės pateiktų skaičiavimų aritmetinį tikslumą. Pažymėjo, kad realiai pagal gaunamas pajamas ieškovė negali teikti 1 600 Lt išlaikymo, kuris, anot ieškovės, yra vaikui būtinas. Todėl sūnaus išlaikymui tokia suma ir nėra skiriama. Nurodė ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo. Ieškovė turi butą, kurio vertė 66 000 Lt, automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 000 Lt. Tuo tarpu atsakovas nėra įgijęs jokio vertingo turto. Todėl atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovės. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė turi santaupų. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Nurodė, kad atsakovas uždirba daugiau nei ieškovė, daugiau išleidžia pragyvenimui. Airijoje atsakovo gaunamas atlyginimas yra nedaug didesnis už minimalų uždarbį, o pragyvenimas yra brangesnis nei Lietuvoje. Nustačius protingą sūnaus poreikių apimtį ieškovė prie sūnaus išlaikymo turi galimybę prisidėti ½ dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Šalių nepilnamečio sūnaus J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui J. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu taikytas laikinąsias apsaugos priemones). Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Įvertino ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovo 2012 metais gautas pajamas ir atsakovo duomenis apie 2013 metais gautas pajamas, nustatė, kad atsakovas yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas. Įvertino atsakovo gaunamas pajamas, taip pat tai, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių, vaiko amžių ir jo amžių atitinkančius poreikius, vaiko sveikatos būklę ir su tuo susijusias išlaidas masažams, vykimą konsultacijoms pas specialistus, iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį priteisė po 700 Lt. Įvertino ieškovės gaunamas pajamas ir konstatavo, kad toks atsakovo teikiamas išlaikymas užtikrins vaiko poreikius.

Šalies argumentai

Atsakovas T. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo dalies, kuria iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį priteista po 700 Lt. Prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt per mėnesį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė bendros sūnaus išlaikymui būtinos sumos, neaišku, kokia dalimi ieškovė ir atsakovas išlaikys sūnų. Toks teismo sprendimas apsunkina atsakovo galimybę, pasikeitus jo ar ieškovės turtinei padėčiai kreiptis dėl teikiamo išlaikymo padidinimo ar sumažinimo, nes nėra konkretaus šalių turtinės padėties įvertinimo. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, nes atsakovė turi butą, kurio vertė yra 66 000 Lt, automobilį, kurio vertė 9 000 Lt, gauna nuolatines pajamas iš VSDFV, 16 000 Lt santaupų banke. Iš viso ieškovė turi turto už 91 000 Lt. Tuo tarpu atsakovas nėra įgijęs jokio vertingo turto. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį pakanka 600 Lt ir ieškovė turi finansinę galimybę ½ dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad sumos sūnui (kūdikiui) išlaikyti yra akivaizdžiai per didelės, o įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, nepateikta. Ieškovė nurodydama, kad 3 mėnesių kūdikiui kas mėnesį būtina 1 600 Lt suma, dirbtinai padidino vaiko poreikius siekdama pasipelnyti atsakovo sąskaita. Nelogiška, jog per metus ieškovė „kūdikio daiktams“ išleidžia 1 800 Lt, taip pat 1 800 Lt rūbams. Maksimali per metus išleidžiama suma rūbams galėtų būti 800 Lt. Atsakovas nesutinka su 300 Lt kasmėnesiniu poreikiu vaistams ir masažams, nes sūnus nėra kritinis ligonis. Visi sūnaus negalavimai, dažnai medikamentai negydomi, yra išvardyti tik kaip faktoriai išlaikymo dydžiui pakelti. Masažus galima atlikti nemokamai valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, išlaidų masažams negalima laikyti periodinėmis. Sūnui nustatyta cista nėra siejama su jokiomis būtinomis išlaidomis perspektyvoje ir jos negalima laikyti sveikatos sutrikimu, lemiančiu vaikui teikiamą išlaikymo dydį. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra nenuoseklus. Ieškovė į periodinį išlaikymą įskaičiuoja priemones, kurių reikės ne ilgiau nei iki 3–4 mėnesių, įtraukia į tas pačias išlaidas ir prekes, kurių reikės ne anksčiau kaip po metų. Ieškovė turėtų apsispręsti, kaip skaičiuoti išlaikymo dydį, nes vaikui augant kinta poreikiai, atsirandant vienoms išlaidoms, atitinkami nelieka kitų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokia buto komunalinių išlaidų dalis tenka vaikui. Byloje dėl komunalinių išlaidų nėra pateikta skaičiavimų, sąskaitų ar mokėjimo kvitų. Dubliuojamos išlaidos higienos prekėms ir sauskelnėms. Todėl yra pagrindas teigti, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma aritmetiškai apskaičiuota neteisingai. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį – F. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiką atsakovas išlaiko geranoriškai, bendru sutarimu su vaiko motina teikdamas 100 eurų kasmėnesinį išlaikymą. Tai, kad vyresniajam vaikui išlaikyti pakanka 345 Lt per mėnesį, yra akivaizdu, kad ieškovės prašoma suma sūnui J. M. išlaikyti yra pernelyg didelė.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašė skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovo. Atsakovas neprisideda ne tik prie sūnaus išlaikymo, tačiau ir prie sūnaus teisės į būstą įgyvendinimo. Faktas, kad ieškovė turi dovanų gavusi butą, negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė priteisiant vaikui išlaikymą. Užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai. Gavusi dovanų butą, ieškovė gali užtikrinti sūnui gyvenamąją vietą. Todėl nereikia skirti pinigų buto nuomai, yra mažesnės sūnaus išlaikymo išlaidos. Tačiau nuo to ieškovės turtinė padėtis išlaikymo sąskaita nepagerėja, pagerėja atsakovo, nes jam nereikia rūpintis vaiko gyvenamuoju būstu. Naudoti šį argumentą kaip pagrindžiantį geresnę ieškovės turtinę padėtį nėra pagrindo. Ieškovė nurodė ir tai, kad 2014-02-23 pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) už 8 000 L ir už gautus pinigus įsigijo mažesnį ir pigesnį automobilį (duomenys neskelbtini) (vertė 7 000 Lt). Tokį sprendimą ieškovė priėmė įvertinusi savo finansines galimybes ir aplinkybes, kad jai vienai su vaiku reikalingas taupus ir ekonomiškas automobilis. Atsakovas turi įsigijęs automobilį, kuris registruotas Airijoje ir duomenų teismui apie tai nepateikė. Nurodė, kad pagal metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2012 metus, ieškovė 2012 metų pabaigoje turėjo 16 000 Lt, o atsakovas, kaip jos sutuoktinis, užsienio valstybėje turėjo 10 000 Lt. Ieškovės deklaruota suma susidėjo iš santaupų bei iš lėšų, kurias ji gavo pardavusi automobilį (2012-11-26 už 9 100 Lt). 2013 m. sausį už 9 000 Lt nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), todėl iš deklaruotų pinigų 2013 m. sausį buvo likę tik 7 000 Lt. 2013-07-06 gimė sūnus, tačiau atsakovas išlaikymo jam neteikė. Vaiko išlaikymui 2013 m. naudojo savo likusias santaupas, todėl šiuo metu santaupų iš viso nebėra. Atsakovas sūnaus išlaikymui lėšų neskyrė, tikėtina, kad 10 000 Lt santaupas jis dar turi. Atsakovas teigia, kad neišgali sūnaus išlaikymui skirti 700 Lt, tačiau pagal byloje esančius duomenis jo gaunamos pajamos yra pakankamos sūnui teikti tokį išlaikymą. Nurodė, kad vaikui diagnozuotas normalios fiziologinės raidos sutrikimas, jo auginimas negali būti prilyginamas sveiko vaiko auginimui. Sūnus yra neramus, nuolat serga. Rūpinantis sūnaus būkle būtina įdėmiai pirkti maisto produktus, juos pirkti geresnės kokybės, nes nuo mažiausio maisto netinkamumo sūnų beria. Dėl sūnaus ligų tenka lankytis pas vaikų chirurgą ir neurologą. Taupyti sūnaus sveikatos sąskaita nėra būtinybės, nes atsakovo gaunamos pajamos tai leidžia. Sūnus yra pirmagimis, todėl ieškovė neturi sukaupusi jokių vaikui reikalingų daiktų, juos turi pirkti. Atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovės gaunama pašalpa, todėl jo teiktinas išlaikymas vaikui taip pat turi būti proporcingai didesnis už teikiamą išlaikymą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo dydžio suma, nesirėmė aplinkybe, jog turi kitą išlaikytinį. Todėl yra pagrindas teigti, kad ši aplinkybė nebuvo esminė ginčijant išlaikymo dydį. Nurodė, kad atsakovo su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai negali būti priimami. Nurodė ir tai, kad pateikti nauji įrodymai – susitarimas su D. V. – nagrinėjamoje byloje neturi jokios esminės reikšmės, nes sudarytas jau po teismo sprendimo priėmimo. Be to, jis neįrodo, kad būtent tokio dydžio išlaikymas vaikui yra teikiamas, nežinoma vaiko motinos turtinė padėtis. Visa tai yra tik prielaidos, todėl teismas negali remtis tokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 700 Lt iki 300 Lt kas mėnesį.

Atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė bendros sūnaus išlaikymui būtinos sumos, neaišku, kokia dalimi ieškovė ir atsakovas išlaikys sūnų. Toks teismo sprendimas apsunkina atsakovo galimybę, pasikeitus jo ar ieškovės turtinei padėčiai kreiptis dėl teikiamo išlaikymo padidinimo ar sumažinimo, nes nėra konkretaus šalių turtinės padėties įvertinimo. Su šiais skundo argumentais galima sutikti.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sūnui reikalingos mėnesinės išlaikymo sumos. Ieškovė teigia, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį būtina yra 1 610 Lt suma, o atsakovas teigia, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį pakanka 600 Lt.

Atsakovas skunde nurodė, jog F. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti pakanka 345 Lt per mėnesį. Todėl ieškovės prašoma suma sūnui J. M. išlaikyti yra pernelyg didelė. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje nėra duomenų apie F. M. poreikius, jo mamos turtinę padėtį. Todėl 2014-03-25 susitarime nurodyta atsakovo F. M. išlaikymui skirtina suma nėra pakankama daryti išvadas dėl J. M. reikalingos mėnesinės išlaikymo sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“ ir kt.). Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį gali būti nustatyta suma, mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Juolab, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Be to, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2006, 2006-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Šioje byloje, analizuojant J. M. poreikius, įvertinus ieškovės pateiktą sūnaus mėnesinių išlaidų apskaičiavimą, siuntimus tirti ir konsultuoti, išrašus iš medicininių dokumentų, kasos čekių kopijas, taip pat įvertinus ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su jų sūnaus poreikiais, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovės nurodytų sūnaus poreikių patenkinimui yra reikalinga didesnė nei 1 000 Lt suma. Todėl konstatuotina, kad šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra pakankama suma, lygi vienai minimaliai mėnesinei algai, t. y. 1 000 Lt.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai konstatavus, jog šalių sūnaus išlaikymui yra pakankama suma, lygi vienai minimaliai mėnesinei algai (1 000 Lt), t. y. orientaciniam kriterijui) ir nėra pagrindo dėl sunkios tėvų padėties nustatyti mažesnį išlaikymo dydį ar dėl šalių sūnaus turimų poreikių nustatyti didesnį išlaikymo dydį, teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl vaiko poreikių (nedetalizuoja, kiek lėšų reikia vaiko maistui, rūbams, higienos reikmėms ir kitų poreikių tenkinimui), nepasisako ir dėl kitų šalių argumentų, susijusių su vaiko poreikiais, nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, nes atsakovė turi butą, kurio vertė yra 66 000 Lt, automobilį, kurio vertė 9 000 Lt, gauna nuolatines pajamas iš VSDFV, 16 000 Lt santaupų banke. Iš viso ieškovė turi turto už 91 000 Lt. Tuo tarpu atsakovas nėra įgijęs jokio vertingo turto. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Ieškovė nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, kuriame su sūnumi gyvena, vieną automobilį (2005 metų), 7 000 Lt vertės, kuriuo važinėja, santaupų nebeturi, gauna motinystės pašalpą nuo 2013-08-19 kas mėnesį po 1 270,76 Lt (neatskaičius mokesčių), o nuo 2014-07-06 ieškovei bus mokama 726,15 Lt pašalpa, iki vaikui sueis dveji metai. Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, tačiau yra duomenų, kad jo mėnesinės pajamos yra žymiai didesnės už ieškovės. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su jų turtine padėtimi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad iš esmės šalių turtinė padėtis skirtųsi. Kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir atsakovo išlaidos būstui, kitų poreikių tenkinimui yra didesnės nei ieškovės išlaidos Lietuvoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turi teikti sūnui proporcingai didesnį išlaikymą nei ieškovė. Juolab, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį – F. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad turi dar vieną išlaikytinį, apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl nesirėmė šia aplinkybe bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau ši aplinkybė yra reikšminga įvertinant atsakovo turtinę padėtį. Priešingu atveju teismo išvada prieštarautų teisingumo, protingumo, proceso ekonomiškumo principams, nes nagrinėjamoje byloje nebūtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir atsakovas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – iš atsakovo T. M. sūnaus J. M. išlaikymui priteista suma mažintina iki 500 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (LR CPK 93 str. 5 d.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 2), 718 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 53–55, 86–87), iš viso 862 Lt.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 288 Lt žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 60), 1 200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 99–100) iš viso 1 488 Lt.

Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų ieškovės ir atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios šalių išlaidos yra pagrįstos.

Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog atsakovas patyrė ir 1 020,07 Lt išlaidų, susijusių su tėvystės nustatymu, (b. l. 146). Tačiau šios išlaidos yra išskirtinai susijusios su reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo. Šis reikalavimas yra atmestas, todėl šios išlaidos atsakovui neatlygintinos.

Ieškovė byloje pareiškė 4 savarankiškus reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šis ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai. Antruoju reikalavimu ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę. Šis ieškovės reikalavimas taip pat patenkintas visiškai. Trečiuoju reikalavimu ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Dėl šio reikalavimo tarp šalių nebuvo ginčo, todėl į šį reikalavimą neatsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ketvirtuoju reikalavimu ieškovė prašė iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti 1 127 Lt. Šis ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 44,37 proc. (500 Lt x 100 proc. : 1 127 Lt). Todėl iš viso patenkinta 81,46 proc. ((100 proc. + 100 proc. + 44,37 proc.) : 3 reikalavimų) ieškovės reikalavimų.

Atsakovas byloje pareiškė 5 savarankiškus reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Šis atsakovo reikalavimas atmestas. Antruoju reikalavimu atsakovas prašė po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę. Šis atsakovo reikalavimas atmestas. Trečiuoju reikalavimu atsakovas prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Dėl šio reikalavimo tarp šalių nebuvo ginčo, todėl į šį reikalavimą neatsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ketvirtuoju reikalavimu atsakovas prašė nuginčyti jo tėvystę sūnui J. M.. Šis atsakovo reikalavimas atmestas. Penktuoju reikalavimu atsakovas prašė iš jo sūnaus išlaikymui priteisti 300 Lt. Šis atsakovo reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 60 proc. (300 Lt x 100 proc. : 500 Lt). Todėl iš viso patenkinta 15 proc. ((0 proc. + 0 proc. + 0 proc. + 60 proc.) : 4 reikalavimų) atsakovo reikalavimų.

Įvertinus šalių atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį pagal ieškinį ir priešieškinį, konstatuotina, kad iš viso ieškovės patenkintų reikalavimų dalis yra 83,23 proc. (81,46 proc. (ieškinio patenkintų reikalavimų dalis) + 85 proc. (priešieškinio atmestų reikalavimo dalis) : 2), o atsakovo iš viso patenkintų reikalavimų dalis yra 16,77 proc. (18,54 proc. (ieškinio atmestų reikalavimų dalis) + 15 proc. (priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis) : 2).

Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 717,44 Lt (862 Lt x 83,23 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui priteistina 249,54 Lt (1 488 Lt x 16,77 proc.). Atlikus šalių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 467,90 Lt (717,44 Lt – 249,54 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 str.).

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 180 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 180 Lt (500 x 12 x 3 proc.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 155), 200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 159–160), iš viso 342 Lt.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 183–184).

Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų ieškovės ir atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios šalių išlaidos yra pagrįstos.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 50 proc. (200 Lt (priteista išlaikymo suma iš ginčytos sumos) x 100 proc. : 400 (ginčyta išlaikymo suma), iš ieškovės atsakovui priteistina 171 Lt (342 Lt x 50 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje, o iš atsakovo ieškovei priteistina 200 Lt (400 Lt x 50 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje. Atlikus šalių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 29 Lt (200 Lt – 171 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo dalis dėl periodinio išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:

Priteisti iš T. M. išlaikymą jo sūnui J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2013-07-06 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. M. ieškovei R. M. 467,90 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmojoje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo T. M. valstybei 180 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo T. M. ieškovei R. M. 29 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlmantas Padvelskis