Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šilutės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 7 d. surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 21.10 val., Šilutės rajone vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. spalio 6 d. nutarimu pripažino R. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje numatytą veiką konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. D. ir O. V. parodymais, kuriais patvirtinta, kad gavę budėtojo nurodymą ir nuvykę į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą, pastebėjo iš kiemo atbuline eiga išvažiuojantį automobilį, kurį vairavo neblaivus R. K. Liudytojo A. Ž. parodymais teismas nesirėmė, nes šį asmenį su R. K. sieja kaimyniški santykiai. Parinkdamas nuobaudą – 4200 Lt baudą – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Nutarime taip pat pažymėta, jog sulaikytas automobilis bus grąžintas po baudos sumokėjimo (ATPK 269 str. 7 d.).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. K. kaltė, padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

R. K. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog neblaivus jis nevairavo, o kitokios išvados teismas priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, taip paneigiant apelianto teikiamą įvykio versiją. Liudytojų A. Ž. ir A. K. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, teisėjų kolegija nutarime išdėstytus jų atmetimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja. Apeliantas teigdamas, jog policijos pareigūnai šališki, jokių aplinkybių, dėl kurių šie būtų suinteresuoti jį melagingai apkalbėti, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl tokiais parodymais, kartu su kita bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Dėl apelianto teiginio, jog neaišku, kuom remiantis nustatytas jo girtumas, pasakytina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad girtumas nustatytas alkotesterio pagalba, be to, šios aplinkybės apeliantas pirmosios instancijos teisme ir neneigė, jo neblaivumo faktą patvirtino visi liudytojai (b. l. 3, 21-23), o įstatyminio pagrindo pristatyti jį medicininei apžiūrai girtumui nustatyti nebuvo. Vien tai, jog R. K. vairuoto automobilio sustabdymas policijos komisariate nebuvo fiksuotas, nepaneigia to fakto, jog pažeidimą policijos pareigūnai betarpiškai stebėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimą, kuriuo ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, pripažinta prieštaravusia ir prieštaraujančia Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarimo dalis, kurioje nurodyta, jog automobilis VW Passat (duomenys neskelbtini) grąžintinas po baudos sumokėjimo, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais,

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį dėl automobilio VW Passat (duomenys neskelbtini) grąžinimo tik tuomet, kai bus sumokėta bauda, panaikinti ir automobilį grąžinti jo teisėtam valdytojui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.