Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovams G. L. ir D. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. L. į 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą bei laiką jam pranešta tinkamai, byloje jį atstovauja įstatyminė atstovė atsakovė G. L., todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė išvadą (1 t., b. l. 31–32), kurioje nurodė, kad išvadą dėl ginčo pateiks išklausiusi šalių pasisakymus teisme.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog šalys 2015 metais santuokos nutraukimo metu susitarė, kad nepilnamečiui sūnui ieškovas kas mėnesį mokės 600 Eur išlaikymą. Nurodė, jog toks išlaikymo dydžio priteisimas suformavo didelius vaiko poreikius, jis įpratęs atostogauti užsienyje, lanko mokamą mokyklą, važinėja motociklu. Tačiau, jei tėvų turtinė padėtis neleidžia teikti vaikui tokio išlaikymo, tai vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikia skirti pusę minimalios algos. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, todėl 250 Eur suma yra pakankama ir gali patenkinti minimalius vaiko poreikius. Nurodė, kad sumažinus išlaikymo dydį vaikas patirs nepatogumus, prie kurių turės prisitaikyti

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 3 d. ieškovas sūnui padovanojo ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį namo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16–22). 2015 m. vasario 25 d. ieškovas sutiko atsakovei padovanoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99, 158). Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu nutraukė ieškovo T. L. ir atsakovės G. L. santuoką bei priteisė iš ieškovo sūnui atsakovui D. L. išlaikymą po 600 Eur kas mėnesį ir mokėti ½ dalį skirtų ugdymo įstaigos mokesčiui ir kelionėms, susijusioms su užklasine veikla. Ieškovas išlaikymą teikia (1 t., b. l. 9–13, 100). Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82–85). Ieškovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 141). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 500 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius (1 t., b. l. 14–15, 107, 173–177). Ieškovas turi 600 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (2 t., b. l. 11). Ieškovas darbo reikalais dažnai vyksta į Baltarusiją bei Rusiją (3 t., b. l. 64). Ieškovui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo išmokėti dividendai (1 t., b. l. 110). Ieškovas 2017 m. balandžio 11 d. laidavimo sutartimi laidavo AB „Šiaulių bankas“ savo turtu, siekiant gauti (duomenys neskelbtini) paskolą (1 t., b. l. 114–116). Ieškovas (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 25 d. ir 2018 m. vasario 7 d. suteikė 34 000 Eur paskolą (1 t., b. l. 113). 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. spalio 31 d. ieškovas su darboviete sudarė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus (1 t., b. l. 125–126; 3 t., b. l. 65–66). 2018 m. balandžio 18 d. ieškovas įkeitė savo turtą AB „Šiaulių bankas“ (1 t., b. l. 117–124). 2018 m. birželio 13 d. ieškovas pervedė atsakovei išlaikymo įsiskolinimą (1 t., b. l. 153).

Atsakovei nuosavybės teise priklauso 44/181 dalys žemės sklypo, 29/200 dalys namo ir 9/50 dalys kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis namo adresu (duomenys neskelbtini), butas adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 111–144). Atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (2 t., b. l. 110). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1 300 Eur atlyginimą (1 t., b. l. 47–49; 2 t., b. l. 102–104). Atsakovė moka mokesčius už namui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 55–77; 2 t., b. l. 145–157, 162–170). Atsakovė paskaičiavo, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 1 500 Eur (1 t., b. l. 50). Atsakovas lanko (duomenys neskelbtini) sporto klubą, už kurį mokama 25 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 51). Atsakovas mokosi (duomenys neskelbtini) 1b klasėje, per metus mokslas kainuoja 380 Eur (1 t., b. l. 53–54). D. L. turi sveikatos problemų (1 t., b. l. 52). (duomenys neskelbtini) pareikalavo atsakovės grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 185–186).

Byloje yra pateikta ieškovo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neintegruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaita, mokėjimas valstybei ir metinė pajamų deklaracija (1 t., b. l. 111–112; 2 t., b. l. 73–79). Pateiktas sąrašas apie ieškovo valstybės sienos kirtimus (2 t., b. l. 4–5). Pateikti išrašai iš internetinės svetainės apie ieškovo parduodamą nekilnojamąjį turtą bei susirašinėjimą apie kelionę į Iraną (1 t., b. l. 94–98). Pateikti ieškovo ir atsakovės turimų bankų sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 108–109, 165–166; 2 t., b. l. 106–109). Byloje pateikti duomenys apie atsakovės išleidžiamas sumas vaiko išlaikymui (2 t., b. l. 158–161, 171–184; 3 t., b. l. 4–43, 83–94). Taip pat pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) jos turimą ir įkeistą turtą, finansinių ataskaitų dokumentai (1 t., b. l. 78–80, 86–93, 127–140; 2 t., b. l. 7–68, 82–94).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, civilinė byla Nr. 3K-3-395-313/2018).

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų – D. L., gimusį (duomenys neskelbtini). 2015-04-29 Kauno apylinkės teismas patvirtino tarp taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovas sūnaus išlaikymui mokės po 600 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnus mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovas taip pat įsipareigojo papildomai kas mėnesį dengti ½ išlaidų, skirtų apmokėti ugdymo įstaigos mokesčiui, kelionėms, susijusioms su užklasine veikla (fortepijono, klasės, stovyklų). Ieškovas 2018-03-05 kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti sūnui teikiamą išlaikymą iki 250 Eur per mėnesį, nes iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Pasikeitusiais vaiko poreikiais ieškovas ieškinio iš esmės negrindžia.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (civilinė byla Nr. 3K-7-24/2013).

Ieškovas nurodė, jog praėjus keleriems metams po santuokos nutraukimo jo finansinė situacija iš esmės pasikeitė. 2015 metais jis gaudavo 1 020 Eur darbo užmokestį, taip pat – (duomenys neskelbtini) dividendus, vėliau atsirado ir kitos pajamos, susijusios su nekilnojamojo turto nuoma. Iki 2017 metų lapkričio mėnesio jo pajamos per mėnesį buvo ne mažiau kaip 2 500–3 000 Eur. Tačiau pastaruoju laikotarpiu ieškovui priklausančios (duomenys neskelbtini) (ieškovas – jos vienintelis akcininkas) finansinė padėtis labai pablogėjo, įmonė dirba nuostolingai, todėl 2018 metų pradžioje ieškovui du kartus buvo sumažintas darbo užmokestis. Šiuo metu ieškovo darbo užmokestis yra 500 Eur, atskaičius mokesčius. 2017 m. gruodžio mėnesį atlyginimas buvo išmokėtas tik dalinai, o 2018 metų sausio ir vasario mėnesiais – visai neišmokėtas. Ieškovas nebegauna dividendų, bet priešingai – daro asmenines investicijas (įneša, skolina įmonei asmenines santaupas), siekdamas stabilizuoti blogėjančią (duomenys neskelbtini) finansinę situaciją. Ieškovas nebegauna pajamų ir iš nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, nes šis turtas buvo parduotas ir užskaitytas praėjusiais metais už ieškovo skolas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog nors realiai šio turto pardavimo pajamų jis negavo, tačiau turėjo sumokėti mokesčius valstybei – pridėtinės vertės mokestį, o gyventojų pajamų mokestį turės sumokėti šiais metais. Taigi, ieškovas šiuo metu turi pragyventi iš 500 Eur darbo užmokesčio, išlaikyti jam priklausantį turtą ir dar mokėti 600 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui bei ½ dalį kitų papildomų išlaidų.

Ieškovas savo turtinę padėtį iš esmės sieja su savo įmonės – (duomenys neskelbtini) finansine padėtimi. Byloje esantys Sodros duomenys patvirtina, kad ieškovas iki 2018-01-01 gavo 1 500 Eur darbo užmokestį, o nuo 2018-01-01 jo darbinės pajamos sumažėjo iki 621,04 Eur (1 t., b. l .173–177). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, jog nuo 2017-08-01 jis išėjo iš direktoriaus pareigų, nes įmonės valdymą perėmė didesnis profesionalas, o ieškovas šiuo metu dirba konsultantu. Taigi, pats ieškovas, būdamas vieninteliu (duomenys neskelbtini) akcininku, priėmė sprendimą pereiti į kitas pareigas ir susimažinti sau atlyginimą. Be to, ieškovas nurodė, jog jo pajamos sumažėjo nuo 2017-08-01 dėl to, kad jis perėjo dirbti iš direktoriaus į konsultanto pareigas, tačiau atlyginimas Sodros duomenimis sumažėjo tik nuo 2018-01-01, t. y. prieš tris mėnesius iki šios bylos užvedimo, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų ieškovo atlyginimas sumažėjo dėl objektyvių priežasčių, ar tik dėl to, kad buvo ruošiamasi užvesti bylą dėl išlaikymo sumažinimo.

Ieškovas, įrodinėdamas blogą finansinę (duomenys neskelbtini) padėtį, pateikė pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus, iš kurių matyti, jog 2016 ir 2017 metais įmonė dirbo nuostolingai (2 t., b. l. 34, 53), tačiau remiantis viešai skelbiamais duomenimis („Rekvizitai.vz.lt“), 2018 metų spalio mėnesį vidutinis atlyginimas įmonėje buvo 1 333,51 Eur, apyvarta (be PVM) – nuo 10 000 001 iki 20 000 000 Eur (1 t., b. l. 78–80), įmonė turi nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 87–93), apie 87 automobilius (2 t., b. l. 81–94). Pažymėtina ir tai, jog nors įmonė nuostolingai dirbo jau nuo 2016 metų, tačiau ieškovui kaip direktoriui iki 2018-01-01 vis tik buvo galimybė mokėti 1 500 Eur atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad bendrovei veikiant nuostolingai, jis nebegauna dividendų, tačiau remiantis 2018-06-04 (duomenys neskelbtini) pažyma, 2017-10-27 ieškovui iš kasos buvo sumokėta grynais 18 900 Eur dividendų, 2017-11-02 – 117 099 Eur, kurie buvo užskaityti su debitoriniu įsiskolinimu (1 t., b. l. 110). Tai, kad atitinkamos dividendų sumos yra panaudojamos įmonės veiklai gerinti ar jo skoloms dengti, o ne paliekamos vaiko išlaikymui teikti, kad ieškovas įkeičia savo asmeninį turtą ar laiduoja už (duomenys neskelbtini), yra paties ieškovo pasirinkimas, susijęs su bendrovės veiklos vystymu, o galbūt plėtimu ir neturi reikšmės vaiko išlaikymo dydžio mažinimui. Pažymėtina, kad 2011 metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) įsteigė dukterinę įmonę Kaliningrade (duomenys neskelbtini). 2014 m. buvo įsteigta kita dukterinė įmonė (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje. 2016 m. birželio mėnesį įmonė įsteigė (duomenys neskelbtini) filialą Vilniuje. Šios įmonės veikia, nėra bankrutuojančios ir dėl veiklos nuostolingumo nėra uždaromos, todėl darytina išvada, jog tai – laikini sunkumai, būdingi bet kuriam verslui.

Ieškovas nurodė, jog nebegauna pajamų ir iš nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, nes šis turtas buvo praėjusiais metais parduotas ir gauta pinigų suma buvo užskaityta už ieškovo skolas (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, jog pajamų iš nuomos ieškovas negaudavo ir 2015 metais, nes, kaip nurodė ieškovas, nuomos sutartis buvo sudaryta jau po taikos sutarties patvirtinimo teisme, todėl tvirtinant 2015-04-29 taikos sutartį, pajamos iš turto nuomos nebuvo vertinamos.

Remiantis NTR duomenimis, 2017 metais ieškovas baigė statyti ir savo vardu įregistravo gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83–85) bei kotedžus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l .82), kurie šiuo metu yra pardavinėjami už 280 000 Eur (1 t., b. l. 94–96). Remiantis metine pajamų deklaracija, 2017 metais gavo 12 518,65 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų ir 216 294,05 Eur 15 proc. tarifu apmokestinamų pajamų (2 t., b. l. 73).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia jog ieškovas neįrodė, kad jo materialinė padėtis po priimto teismo sprendimo iš esmės pablogėjo. Juo labiau, kad atsakovas neįgijo kitų išlaikytinių, yra jauno ir darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, turi galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, įgijo ne vieną brangų nekilnojamojo turto objektą, turi savo verslą, o atsiradus laikiniems sunkumams versle, turi visas galimybes imtis atitinkamų priemonių ir gerinti įmonės padėtį arba ieškoti kitų būdų kaip gauti didesnį darbo užmokestį. Ieškovui ieškinio neįrodžius, teismas jį atmeta.

Nors ieškovas ieškinyje nesirėmė sumažėjusiais sūnaus poreikiais, tačiau nurodė aplinkybę, kad sūnus šiuo metu jau nebelanko fortepijono klasės, kuriai buvo imamos ir privačios pamokos. Teismas pažymi, jog ši aplinkybė esminės reikšmės ginčo sprendimui neturi, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio tai buvo išlaidos ir kad jos sudarė esminę sūnaus poreikių dalį. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sūnaus poreikiai turėtų būti mažesni, jis yra pripratęs prie prabangaus gyvenimo, tačiau 2015 metais ieškovas sūnaus poreikių dydžio neginčijo ir juos tokio dydžio pripažino, o šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad sūnaus poreikiai, lyginant juos su 2015 metais, būtų iš esmės sumažėję.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė šioje byloje už teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur (3 t., b. l. 72–74), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetus ieškinį priteisiamos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovas nuo bylinėjimo išlaidų buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl atmetus ieškinį žyminis mokestis iš ieškovo nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 36,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, atmetus ieškinį, priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,02 Eur (trisdešimt šešių eurų 2 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5660). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.