Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-2388-804/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2-2388-804/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01674-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
R. S.
Išvadą teikia
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Jurgita Žiužnienė
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-2388-804/2014 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01674-2014-2.Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. lapkričio 19 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Nijolei Blaževič,dalyvaujant ieškovui S. S.,ieškovo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,atsakovei R. S.,atsakovės atstovei Reginai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei R. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovės R. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas teismo posėdžio metu prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo S. S. ir atsakovės R. S., įregistruotą 1985-10-26 Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės R. S. kaltės; priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų V. S., gim. 2006-01-24 ir V. S., gim. 2007-03-23, išlaikymą –po 400 Lt kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų kas mėnesį, kol jie sulauks pilnametystės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę pavardę – S., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad santykiai pradėjo blogėti ir santuoka faktiškai iširo prieš keletą metų. Paskutinis taškas buvo po to, kad 2011 04 30 dieną ieškovas grįžo į namus iš darbo, apie 22 vai., rado namuose atsakovę geriančią kartu su nepilnamete dukra M. S. ir trimis nepažįstamais vyriškiais. Kitos dvi mažos dukros verkė ir prašė tėvo valgyti, buvo alkanos. Motina vaikų visai neprižiūrėjo. Po šio įvykio santykiai dar labiau pablogėjo. Atsakovė pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, gėrė su svetimais vyrais, šeima nesirūpino, niekur nedirbo. 2011 m birželio mėnesį ieškovas grįžo iš darbo ir namuose nerado nei atsakovės, nei dukrų – M., V. ir V. Ieškovas išsiaiškino, kad atsakovė kartu su dukromis buvo patalpinta į Elektrėnų socialinės reabilitacijos centrą. Ieškovas iš karto sužinojęs apie tai nuvyko į centrą, tačiau darbuotojai neleido susitikti nei su žmona, nei su vaikais. Vaikai faktiškai nuolat gyvena nurodytame centre. Ieškovas su vaikais nuolat bendrauja, vyksta į centrą. Atsakovė kartais atvažiuoja su dukromis į namus, paskutinį kartą buvo per Šv. Velykas. Faktiškai 2011 06 mėnesį šalys pradėjo gyventi atskirai, t.y. ieškovas šiuo metu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė centre. Santuokinio gyvenimo metu atsakovė niekur nedirbo, gėrė, vogė iš kaimynų, nesirūpino vaikais. Ieškovas nuolat atlygindavo žalą. Ieškovui yra žinoma, kad šiuo metu vaikams gyvenant reabilitacijos centre atsakovė taip pat netinkamai rūpinasi vaikais. Pažymėtina, kad atsakovė yra ne kartą gydyta psichiatrijos ligoninėse, veda asocialų gyvenimo būdą, lankosi landynėse, kur vedasi ir vaikus. Santuoka yra tik formali, šalys vienas kitam esą visiškai svetimos, neturi jokių bendrų interesų. Ieškovo nuomone, jų šeima iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškovas išlaikymo sau nereikalauja. Santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai ir neregistruotini daiktai pasidalinti bendru šalių susitarimu ir ginčo dėl to nėra. Kreditorių šalys neturi. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę – S., ieškovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liktų S. pavardė. Ieškovas neprašo termino susitaikymui.

Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės priešieškinį ir paaiškino, kad nesutinka su daugeliu ieškovo teiginių ir reikalavimų dėl to, kad santuokinis gyvenimas pradžioje buvo normalus, tačiau ilgainiui išryškėjo skirtingi charakteriai, požiūris į santuokines pareigas. Pragyvenus normaliai apie 18-20 metų, sutuoktinis pradėjo girtauti, viename darbe ilgiau neužsibūdavo. Gautus pinigus pragerdavo, net ir tuos, kuriuos aš gaudavau iš atsitiktinių uždarbių. Būdamas girtas, ieškovas nuolat kėlė namuose skandalus, neleisdavo atsakovei išeiti iš namų, vaikai jo nuolat bijodavo ir todėl patirdavo stresą. Kai atsakovė neleisdavo jam gerti, jis varydavo ją iš namų. 2009 metais vieno iš skandalo metu jis užpylė atsakovės kairę ausį šaltu vandeniu, dėl ko vėliau parsidėjo ausies uždegimas ir komplikacijos. 2012 metais buvo daryta operacija. Kaire ausimi atsakovė negirdi. Bendras gyvenimas tapo nepakeliamas, dėl ko 2011 metais su trimis nepilnametėmis dukromis M., V. ir V. buvo priverstos išeiti iš namų ir apsigyventi Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pradžių gyvenamoji vieta buvo suteikta laikinai, tačiau nuo 2013 metais - neterminuotai. Kartu su atsakove gyvena dabar jau pilnametė duktė M. S. ir nepilnametės dukterys V. S. ir V. S.. Su sutuoktiniu S. S. šeiminiai ryšiai nutrūko 2011 metais ir nėra jokių požymių, kad šeimos santykius būtų galima atstatyti. Jau tris metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. S. S. dažnai girtavo, tai kliudė jam susirasti nuolatinį darbą, dėl girtavimo jis tai dirbo, tai nedirbo. Dėl girto sutuoktinio fizinio ir psichologinio smurto atsakovė ne kartą kvietė policiją į namus. Pati atsakovė neturi jokių problemų dėl alkoholio, vaikų nepriežiūros. Todėl, dėl šeimos iširimo yra kaltas sutuoktinis S. S., nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.60 str. 3 d. - žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, daugiau kaip metus laiko visiškai jais nesirūpina. Atsakovė savo kaltės dėl šeimos iširimo nemato, santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio S. S. kaltės. Santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra, kilnojamuosius daiktus ir neregistruotinus daiktus yra pasidaliję. Nepilnametės dukterys V. S., gim. 2006-01-24, ir V. S., gim. 2007-03-23, gyvena su atsakove Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Jų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, nes ji jas išlaiko, rūpinasi jų mokslais, sveikata, laisvalaikiu. Atsakovė gauna neįgalumo pensiją, kurios dydis 169 Lt, taip pat verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, abi mergaitės gauna po 500 Lt neįgalumo pensijas, iš to ir pragyvena. Atsakovės darbingumas yra ribotas - tik 45 proc, dėl to susirasti nuolatinį darbą yra sunku. Per tris metus, kol su ieškovu gyveno atskirai, jis vaikais visai nesirūpino, išlaikymo jokia forma neteikė. Atsakovei žinoma, kad ieškovas dirba UAB „Bartžuvė“, gauna minimalų atlyginimą. S. S. retais kartais atvykdavo paimti dukters V. S. ir išsivežti ją pas save, tačiau jos į centrą negrąžindavo, iš tėvo namų ji būdavo paimama centro darbuotojų, mergaitė būdavo neprižiūrėta, nešvari ir žaizdota. Dukros V. S. ieškovas nepripažįsta.

Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovė prašo nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Be to ir pačios dukros nori gyventi su mama. Atsižvelgiant į vaikų interesus, jų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, nes čia yra visos sąlygos normaliai gyventi, vystytis, mokytis, čia atsakovei padeda socialiniai darbuotojai. S. S. ne tik kad nesugeba pasirūpinti mažametėmis dukterimis. Jo elgesys daro neigiamą įtaką dukterims, nes dėl nuolatinių tėvo keltų skandalų namuose yra sutrikusi jų raida. Net ir Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre ieškovas buvo sukėlęs skandalą, grasino atsakovei, ir tik įsikišus sūnums, jie išvedė jį iš centro patalpų. Iki šiol ieškovui nebuvo draudžiama pasiimti dukras ir išsivežti pas save į kaimą, tačiau būdavo, kad jis nepranešęs pasiima tik dukrą V. pas save iš mokyklos, po to jos negrąžina. Dukrą, neprižiūrėtą ir purviną, iš jo atsiima tik centro darbuotojai, todėl atsakovė prašo nustatyti tokia bendravimo tvarką, kad S. S. galėtų bendrauti su dukromis tik Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, jei jis pats pageidaus tokio bendravimo. Paskutinį kartą ieškovas buvo paėmęs V. iš mokyklos 2014 m. gegužės mėnesį, nuo to laiko dukterų nebuvo aplankęs, tik skambina ir nori bendrauti tik su dukra V. S.. Atsakovė prašo dukterų išlaikymui iš ieškovo priteisti išlaikymą po 400 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį, iki dukrų pilnametystės. Kadangi jau daugiau kaip tris metus ieškovas neprisideda prie dukterų išlaikymo, o atsakovės pajamos yra itin mažos, atsakove teismo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki priešieškinio pateikimo teismui dienos, po 200 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, t.y. po 7200 Lt (36 mėn. x 200 Lt) kiekvienai dukrai, viso 14400 Lt. Atsakovė patvirtina, kad nei bendrų, nei asmeninių skolų neturi. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes atsakovė prašo santuoką tarp ieškovo S. S. ir atsakovės R. S., sudarytą 1985-10-26 Kaišiadorių savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 294, nutraukti dėl sutuoktinio S. S. kaltės, nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš S. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. S. ir V. S., po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį iki vaikų pilnametystės, priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui – viso 14400 Lt. , po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę S., priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Institucijos duodančios išvadą atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, prašė bylą nagrinėjant jiems nedalyvaujant ir pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad 2014-08-04 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi S. S. šeimoje. Namuose nieko nebuvo. Keletą dienų prieš apsilankymą buvo skambinta S. S. į mobilaus ryšio telefoną rašyta žinutė, prašant paskambinti, tačiau pilietis neatsiliepė, vėliau jo telefonas buvo išjungtas. R. ir S. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo, agresyvaus S. S. elgesio (paslaugas šeimai teikia Elektrėnų socialinių paslaugų centras). Specialistai šeimoje lankosi nuo 1996 metų. Lankymosi metu namuose didžiulė netvarka, nešvara, tvyro nemalonus kvapas, kieme sumesti pūva drabužiai, mėtosi avalynė (1996-06-03 apsilankymo akte užfiksuota informacija). R. ir S. S. turi penkis vaikus: L. M. ir S. S. yra pilnamečiai, V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės. Nuo 2011 metų birželio mėnesio R. S. su nepilnametėmis dukromis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). (įkurdinta dėl vyro S. S. smurto). Mergaitės savaitę laiko gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), centre gyvena savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu. Vidai ir V. S. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. V. S. nuo 2013-08-02 iki 2015-10-09 (neįgalumo lygio pakartotinis vertinimas), diagnozė vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai ir kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai. V. S. taip pat nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Vaiko raidos centro išraše iš medicininių dokumentų rašoma, jog mergaičių raida atsilieka visose srityse, joms yra būdingas chaotiškas elgesys. Toks elgesys sietinas su bendru raidos sutrikimu, nuolatine stresine situacija šeimoje bei nepakankama stimuliacija, emociniu apleistumu iš tėvų pusės. Mergaitės buvo tiriamos Vaiko raidos centre nuo 2011-06-13 iki 2011-06-17. Rekomenduota psichologinė pagalba, saugios aplinkos užtikrinimas, socialinė pagalba šeimai. Iki tol mergaičių raida nebuvo vertinta, specialistų pagalbos negavo, tėvai tuo nesirūpino. R. S. apsigyvenus socialinės reabilitacijos centre vaikams ir pačiai moteriai buvo suteikta įvairių sričių specialistų pagalba (mergaitės pradėjo lankyti ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), vėliau, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę - (duomenys neskelbtini). Mergaitės konsultuotos psichologo, psichiatro, odontologo ir kitų specialistų. Dažnai dėl to, kad S. S. pasiima dukrą V. S., jai būna nesuteikta medikų pagalba. Sutuoktiniai R. ir S. S. nuolat konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl bendravimo su vaikais. S. S. dažnai atvyksta į skyrių ir teigia, kad žmona neleidžia bendrauti su vaikais, R. S. teigia, kad pas vyrą nenori važiuoti, nes jis jai grasina. Bendrauja sutuoktiniai tik tarpininkaujant skyriaus specialistams, savarankiškai susitarti jiems nepavyksta, dėl sutuoktinių nesutarimų nukenčia vaikai (jie laiku nenuvežami pas medikus, buvo atvejis, kai S. S. pasiėmus dukrą V. S., mergaitės buvimo vieta buvo nežinoma). S. S. svečiuotis ima tik dukrą V. S. (teigia, kad prižiūrėti abi mergaites jam sudėtinga). Su V. S. bendrauja tik R. S. atvykus pas jį su abiem dukromis. R. S. nustatytas neįgalumas (darbingumas 45 procentai), diagnozė lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Neįgalumas nustatytas iki 2015-10-06.

R. S. nedirba, gauna socialinę pašalpą. Moteris dėl savo sveikatos būklės savarankiškai vaikais pasirūpinti negali, rūpintis dukromis jai padeda Socialinės reabilitacijos centro specialistai. R. S. gyvenant centre yra užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai (savavališkas pasišalinimas iš centro, girtavimas). R. S. socialinės reabilitacijos centre gyvena su kita gyventoja ir jos nepilnamete dukra. Kambaryje yra visi būtini baldai vaikų poilsiui, žaidimams, švaru, vaikai, grįžę iš ugdymo įstaigos, naudojasi ir kitomis centro patalpomis. S. S. gyvena name (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena pilnametis sūnus K. S.. Namuose didžiulė netvarka: išmėtyti drabužiai, neklotos lovos, nešvari patalynė, neplauti indai, maisto produktai sudėti ant lovų, kambaryje laikomi katinai (Socialinių paslaugų centro informacija). 2014-08-04 apsilankymo metu situacija panaši. S. S. nuo 2014- 06-02 dirba UAB „Bartžuvė“ (traktorininkas - tvenkinių darbininkas, minimali mėnesinė alga 1000, 00 Lt). V. S., a. k. gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su motina, jai nuolat gyvenant (duomenys neskelbtini), kur, padedant socialiniams darbuotojams, moteris galėtų pasirūpinti dukromis, nes savarankiškai pasirūpinti vaikais ji nesugeba dėl savo sveikatos būklės. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui galėtų būti priteistas išlaikymas iš jų tėvo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), geriausiai atitinkantis vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Kaip žinia, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Jau minėta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino vaikais, t. y. vaikai būdavo alkani, neprižiūrėti. Ieškovas grįžęs namo aptiko atsakovę girtuokliaujančią su jam nepažįstamais vyrais. Šią ieškovo informacija patvirtinama Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011-06-10 priimtu sprendimu Nr. 08PĮ-62 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo“, kurio pastabose nurodytą, kad S. S. ir R. S. šeima nuo 1999 m. dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais į rašyta į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 22-23) bei Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-04 išvada, kurioje nurodoma, kad vaiko teisių apsaugos specialistai lankosi šeimoje nuo 1996 metų. Lankymųsi metu namuose stebima didžiulė netvarka, nešvara, tvyro nemalonus kvapas, kieme sumesti pūva drabužiai, mėtosi avalynė. R. S. jau gyvenat centre yra užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai (girtavimas, savavališkas pasišalinimas iš centro) (b.l. 110-112). Šie išvardinti dokumentai patvirtina ir atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nuolat girtaudavo, o būdamas neblaivus smurtaudavo prieš šeimos narius. Tai, kad ieškovas linkęs smurtauti patvirtina ir Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro 2014-04-15 raštas Nr. 2.5-38 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad S. S. neinformavęs Centro administracijos apie savo atvykimą (dėl pardėto ikiteisminio tyrimo tuo metu S. S. su dukromis jis galėjo bendrauti tik stebint Centro darbuotojams), įsibrovė į Centro patalpas, laiptinėje užsipuolė darbuotoją A. E., kambaryje vaikų akivaizdoje grasino R. S..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Sprendžiant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Ieškovės teismo posėdžio metu, Institucijos, duodančios išvadą byloje - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodytos aplinkybės ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Atsakovė teismo prašo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Teismo nustatyta, kad ieškovas rodo norą bendrauti tik su viena dukra V. S., kitos dukros V. S. vyras nepripažįsta ir ignoruoja. Pasiėmęs dukrą V. S. pas save į namus, laiku jos į centrą negrąžina (tuomet kada mergaitei reikia vykti į mokyklą ar gydymo įstaigą), nesirūpina mergaitės sveikata, ne kartą buvo grąžinta į Centrą nešvari, žaizdota, turėdama utėlių, žinodamas, kad dukra alergiška šokoladui, duoda mergaitei valgyti šokoladinių saldainių.

Teismas atsižvelgdamas į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-04 išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su motina, jai nuolat gyvenant Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, kur padedant socialiniams darbuotojams, moteris galėtų pasirūpinti dukromis, nes savarankiškai to padaryti nesugeba dėl savo sveikatos būklės bei atsižvelgdamas į atsakovo elgesį, bei gyvenamąją aplinką teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai bus užtikrinti, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove R. S. Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Taip pat teismas nustato, kad ieškovas S. S. su nepilnametėmis dukromis be apribojimų galės bendrauti tik Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje esanti gimimo liudijimų AA Nr. 477968 ir AA Nr. 477967 kopija patvirtina, kad ieškovas yra šalių vaikų – V. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 7,8), todėl privalo teikti išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Tai, kad šalių vaikai gyvena kartu su atsakove Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre patvirtina byloje esančiai rašytiniais įrodymais (b.l. 22-23, 24), , Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-04 išvada Nr. 20.2-364 (b. l. 110-112).

Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis per mėnesį – 500,00 Lt. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje, toks išlaikymo dydis užtikrintų jos vaiko minimalius poreikius.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmeninę atsakomybę, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos duomenimis, ieškovas dirba AB ,,Bartžuvė“, tačiau kiek uždirba. Duomenų, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti šalių vaikams reikalingo išlaikymo, byloje nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečiams vaikams atsakovės prašomas 400 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikytinas pagrįstu. Taip pat laikomas pagrįstu atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už tris metus (36 mėn.) iki ieškinio teismui padavimo dienos, po 200 Lt per mėnesį, t.y. po 7200 Lt kiekvienai dukrai.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl atsakovei pavedama nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutartimi ieškovui S. S. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. S., gim. 2006-01-24, V. S., gim. 2007-03-23, po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-07-14 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys išlaikymo sau nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama santuokinė pavardė – S., atsakovei santuokinė pavardė - S.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-05-12 sprendimu Nr. (1.7.)S-1642 ieškovas S. S. pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 20 str. 1 d. 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o taip pat tuo, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-06-18 sprendimu Nr. (1.7.)S-2123 atsakovė R. S. pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 20 str. 1 d. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.168-3.169, 3.190, 3.192-3.200, 3.208 straipsniais, CPK 5, 79, 80, 85, 88, 92, 96, 99, 177-178, 268-270, 282, 375-380 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti S. S. ir R. S. santuoką, sudarytą 1985-10-26 Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 6294), dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Nutraukus santuoką R. S. palikti pavardę – S., S. S. – S..

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina R. S., (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad S. S. su nepilnametėmis dukromis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), be apribojimų bendrauja tik (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. S., išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 400,00 Lt (115,85 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-07-15 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš S. S. 14400 Lt (4170,53 EUR) įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų V. S., gim. 2006-01-24, V. S., gim. 2007-03-23, išlaikymą.

Pavesti R. S. nepilnamečiams vaikams V. S., gim. 2006-01-24, V. S., gim. 2007-03-23, priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutartimi ieškovui S. S. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-07-14 iki sprendimo šioje byloje priėmimo

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – S. S. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas