Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-12-02 · Administracinė byla Nr. A-2186-556/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
A-2186-556/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01309-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, Valstybinė mokesčių inspekcija
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2186-556/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01300-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas L. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ((juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ir nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

3. Paaiškino, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas, kameroje buvo laikoma po 4 asmenis. Kamerose buvo drėgna, trūko higienos priemonių. Tualetai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, įrengti prie įėjimo į kamerą, todėl per duryse esantį stebėjimo langelį pareiškėjas buvo matomas pareigūnų ir pareigūnių. Taip pat kamerose tvyrojo nemalonus kvapas. Be to, negalėjo gauti jokių dezinfekavimo priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė miego ir judėjimo sutrikimus, nepatogumus, kankinimus, garbės ir orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 20 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. vasario 22 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Taip pat pareiškėjas buvo laikomas sekcijoje, kuri yra bendra gyvenamoji patalpa, skirta nuteistųjų, paliktų įstaigoje ūkio darbams atlikti, apgyvendinimui. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

6. Nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad teisės aktuose nenumatyta, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

7. Pažymėjo, kad pataisos įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 140 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 20 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas šiose kamerose: 6,83 kv. m ploto kameroje Nr. 223 (1 asmuo); 7,49 kv. m ploto kameroje Nr. 347 (1–2 asmenys); 8,17 kv. m ploto kameroje Nr. 340 (2 asmenys); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 118 (2 asmenys); 8,22 kv. m ploto kameroje Nr. 307 (2 asmenys); 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 111 (1 asmuo); 7,95 kv. m ploto kameroje Nr. 341 (1–2 asmenys); 8,10 kv. m ploto kameroje Nr. 342 (2 asmenys); 7,65 kv. m ploto kameroje Nr. 327 (1–2 asmenys); 7,44 kv. m ploto kameroje Nr. 138 (2 asmenys); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 121 (1 asmuo); 7,70 kv. m ploto kameroje Nr. 287 (2 asmenys); 7,21 kv. m ploto kameroje Nr. 331 (2 asmenys); 7,88 kv. m ploto kameroje Nr. 346 (2 asmenys); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 172 (1 asmuo); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 107 (2 asmenys); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 174 (2 asmenys); 6,34 kv. m ploto kameroje Nr. 112A (1 asmuo); 7,86 kv. m ploto kameroje Nr. 262 (2 asmenys); 42,33 kv. m ploto kameroje Nr. 252 (8–11 asmenų); 7,83 kv. m ploto kameroje Nr. 263 (2 asmenys); 7,75 kv. m ploto kameroje Nr. 323 (2 asmenys); 105,14 kv. m ploto sekcijoje Nr. 1 (19 asmenų). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m.

11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo perkeltas į sekciją, nes kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją 2018 m. sausio 26 d. su prašymu leisti atlikti skirtą 2,5 metų bausmę dirbant ūkio darbus Lukiškių TI-K, o Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. 96-734 informavo pareiškėją, kad pateiktas prašymas yra tenkinamas ir jis paliekamas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus. Pažymėjo, kad sekcija yra bendra gyvenamoji patalpa, skirta nuteistųjų, paliktų įstaigoje ūkio darbams atlikti, apgyvendinimui.

12. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,6 kv. m iki 7,95 kv. m, o atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,41 kv. m iki 7,39 kv. m. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Atsiliepimas

13. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl drėgmės ir nemalonaus kvapo kamerose, teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose kamerose buvo laikomas. Iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 20 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas kamerose Nr. 107, 111, 112A, 118, 121, 138, 172, 174, 223, 252, 262, 263, 287, 307, 323, 327, 331, 340, 341, 342, 346, 347 ir sekcijoje Nr. 1. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC), Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nurodė, kad NVSC 2018 m. liepos 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-5017 nustatyta, kad kameroje Nr. 112A, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. sausio 3 d., išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 72 proc. Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 9-9607 nurodyta, kad sumažinti santykinį oro drėgnumą kameroje Nr. 112A, ji dažniau vėdinama, išmatuoti santykinį oro drėgnumą Lukiškių TI-K neturi tam skirtų prietaisų, tačiau juntama oro drėgmė kameroje šiuo metu yra sumažėjusi. NVSC, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, periodiškai atliekančios sveikatos saugos kontrolę, neužtikrinto vėdinimo ar netinkamos santykinės oro drėgmės kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nenustatė. Nors NVSC 2018 m. liepos 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-5017 nustatė, kad kameroje Nr. 112A nebuvo užtikrinta santykinė oro drėgmė, tačiau šiuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC ar kitas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

15. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl higienos priemonių teismas nurodė, kad Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. pranešime ,,Dėl L. K. skundo” nurodyta, jog iki 2017 m. visiems Vilniaus PN suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką, t. y. du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 22 d. pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją dėl higienos priemonių kreipėsi du kartus. Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusiomis Aprūpinimo normomis, kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Aprašui, dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 11 d. pateikė prašymą išduoti dantų šepetėlį, dezodorantą, dantų pastą ir muilą. Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 25 d. Suimtųjų (nuteistųjų) materialinio buitinio aprūpinimo žiniaraštis Nr. H-37 patvirtina, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 26 d. buvo išduota 400 g skalbimo miltelių, 3 ritinėliai tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (100 ml), skutimosi peiliukai (4 vnt.), dezodorantas (50 ml), 100 g tualetinio muilo. Taip pat pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. pateikė prašymą išduoti dezodorantą, dantų šepetėlį, tualetinio popieriaus, dantų pastos, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir muilo. Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 31 d. Suimtųjų (nuteistųjų) materialinio buitinio aprūpinimo žiniaraštis Nr. H-39 patvirtina, kad pareiškėjui higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi jis jas buvo gavęs 2018 m. sausio 26 d. Taip pat Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 96-S25 informavo pareiškėją, kad jo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo nebus tenkinamas, kadangi 2018 m. sausio 26 d. higienos reikmenys buvo išduoti pagal 2018 m. sausio 19 d. prašymą.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės, šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, tačiau teigia, kad jų nepakako. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizavo ir nenurodė, kada ir kokių higienos priemonių jam nepakako, o tik abstrakčiai teigė, jog jų nepakako. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, jog pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias Aprūpinimo normas pareiškėjui higienos priemonės buvo išduodamos du kartus per mėnesį, o nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojant Aprašui, higienos priemonės išduodamos pagal prašymą. Teismas šiuo aspektu nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, jis buvo matomas pareigūnų ir pareigūnių, teismas nurodė, jog Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. pranešime ,,Dėl L. K. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti jos buvo įrengtos. Šias užuolaidas užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji.

19. Teismas pažymėjo, kad nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismas vertino, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

20. Teismas iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiais, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d., nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 23 d., nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 27 d., nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 2 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 12 d., 2017 m. vasario 20 d., 2018 m. sausio 3 d., iš viso 17 parų buvo laikomas vienas. Kitais laikotarpiais, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 22 d., nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 25 d., nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2017 m. sausio 30 d., nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 19 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 22 d., iš viso 140 parų buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kameroje ar sekcijoje. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitariniai mazgai yra atskirti užuolaidomis nuo likusio kameros ploto arba įrengtos atskiros kabinos su durimis. Be to, Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo kabina buvo įrengta kameroje Nr. 252, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. vasario 13 d., iš viso 37 paras. Atsižvelgiant į tai, jog priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą ir kontrolę, todėl šiuo aspektu neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nenustatė. Teismo vertinimu, 17 parų, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, bei 37 paras, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 252, kurioje buvo įrengta kabina, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Tačiau 140 parų, kai pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kameroje, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

21. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo suteiktos dezinfekavimo priemonės nurodė, jog Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. pranešime ,,Dėl L. K. skundo” nurodyta, kad į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, Vilniaus PN atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-157 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis”, per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 ,,Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas”, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius.

22. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kameras Nr. 104–125 tvarko nuteistieji, Vilniaus PN atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, todėl laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 107, 111, 112A, 118, 121, jas turėjo tvarkyti nuteistieji, atliekantys ūkio darbus. Laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 138, 172, 174, 223, 252, 262, 263, 287, 307, 323, 327, 331, 340, 341, 342, 346, 347, sekcijoje Nr. 1, vadovaujantis Vilniaus PN pateiktu paaiškinimu, pareiškėjui buvo išduodamos valymui skirtos priemonės. Teismas pažymėjo, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Tačiau pareiškėjas teigdamas, kad jam nebuvo suteiktos dezinfekavimo priemonės, nenurodė, nei kada, nei kokių priemonių jam pritrūko, taip pat nenurodė, ar dėl minėto pažeidimo kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais. NVSC 2016 m. gruodžio 22 d. Patikrinimo akte Nr. 10-1674(16.17.7. 10.12) nurodyta, kad kameroje Nr. 223, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. lapkričio 18 d., visos valymo priemonės buvo, t. y. šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. Taip pat NVSC 2018 m. lapkričio 5 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-7707 nurodyta, kad kameroje Nr. 112A, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. sausio 3 d., valymo inventorius neišduodamas, kadangi šią kamerą valo asmenys, atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Teismas pareiškėjo teiginius dėl minėto pažeidimo atmetė.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo miego ir judėjimo sutrikimais, nepatogumais, kankinimais, garbės ir orumo pažeminimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys, nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 140 Eur, todėl šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti.

III.

25. Pareiškėjas L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai vadovavosi nacionaline teise, o ne tarptautiniais teisės aktais, nesivadovavo Konvencijos nuostatomis bei EŽTT praktika. Pagal nacionalinę teisę, vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau pagal Konvencijos nuostatas, asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. m gyvenamojo ploto, kuris turi būti apskaičiuojamas iš kameros bendro ploto atėmus baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

27. Pažymi, kad EŽTT kitaip aiškina teisės aktus nei numato nacionalinė teisė. Be to, pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

28. Pareiškėjas teigia, kad EŽTT jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, jog minimalus gyvenamasis plotas kameroje vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m, kuris apskaičiuojamas atėmus baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinio mazgo užimamą kameros plotą. Lukiškių TI-K kamerose baldai ir sanitarinis mazgas užima apie 2,9 kv. m ploto, laisvo judėti ploto lieka apie 5 kv. m. Šį plotą padalinus iš kameroje esančių asmenų skaičiaus, vienam asmeniui tenka 2,5 kv. m ploto. Kameroje Nr. 252, kurios plotas yra 42,33 kv. m, kurioje buvo 10–11 asmenų, vienam asmeniui teko apie 2 kv. m ploto.

29. Pažymi, kad pagal EŽTT praktiką, sanitariniai įrenginiai turi būti atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumą. Atskiriant sanitarinį mazgą tik iš dalies ar užuolaida, asmens privatumas nėra tinkamai užtikrinamas.

30. Pareiškėjas teigė, kad dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir jo skundas tenkintas.

Atsiliepimas

31. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsiliepime atsakovo atstovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir nurodo, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

33. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, vertina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ir nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 22 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 140 Eur suma ir priteisė šią sumą pareiškėjui iš atsakovo.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nacionaline teise, o ne tarptautiniais teisės aktais, nesivadovavo Konvencijos nuostatomis bei EŽTT praktika. Apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, neatėmė baldais ir sanitarinio mazgo užimtą kameros plotą. Be to, pagal EŽTT praktiką, asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, o sanitarinis mazgas turi būti įrengtas kaip atskira patalpa, kadangi sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m aukščio sienele ar užuolaidomis neužtikrina asmens privatumo. Teismas dėl nustatyto pažeidimo priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes)).

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje apskaičiavimu, tarptautinių teisės aktų taikymo apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nei kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimamas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, kt.). Nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

39. Byloje nustatyta, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,6 kv. m iki 7,95 kv. m, o atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,41 kv. m iki 7,39 kv. m. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir atsižvelgti į sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą, kadangi pareiškėjui net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą teko daugiau nei 3 kv. m kameros ploto.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pagal EŽTT praktiką asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m. Kaip jau buvo minėta, EŽTT savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y., kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, jog būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Taigi EŽTT praktikoje nėra nustatyto konkretaus vienam asmeniui kameroje turinčio tekti ploto reikalavimo.

41. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 6 d.), kurio 1.3.1 punkte nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

42. Aptarta EŽTT jurisprudencija paneigia pareiškėjo teiginius dėl minimalaus ploto dydžio ir jo skaičiavimo būdo, dėl to pareiškėjo teiginiai minėtais aspektais yra nepagrįsti ir atmestini.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto turi būti atskirtas tokiu būdu, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumą.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, jog kamerų įrengimas taip, kad tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Primintina ir tai, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista iš viso 140 dienų, t. y. Lukiškių TI-K veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo papildomai pasisakyti dėl šio pažeidimo.

46. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl priteisto neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą bei trukmę, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, ginamos vertybės pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pirmosios instancijos teismas priteisė adekvačią 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, kuri yra pakankama ir atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl priteisti pareiškėjo prašomą 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą nėra jokio teisinio pagrindo.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai pareiškėjo teisei apginti priteisė jam 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, kuri yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius