Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 str. 2 d., 180 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 181 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių;

pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė P. Ž. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 15 parų areštų bausme, iš dalies ją sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė P. Ž. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių 10 (dešimčiai) dienų.

Iš P. Ž. valstybei išieškoti priteista proceso išlaidomis pripažintos ekstradicijos išlaidos – 4857 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais R. E. ir A. J. , 2008-05-06, apie 23 val. 30 min., įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno J. L. , A. J. rankoje laikant pagalį, o R. E. užsidėjus ant veido kaukę ir grasinant panaudoti prieš J. L. fizinį smurtą, t. y. jį išvežti, nužudyti, bei panaudojus fizinį smurtą, t. y. A. J. kumščiu du kartus sudavus nukentėjusiajam J. L. į kairįjį šoną, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų nusikaltimo bendrininkų naudai, vertė J. L. ateityje, kas savaitę perduoti J. L. priklausantį turtą – pinigus (po 200 Lt, iš viso 800 Lt) už tariamai patirtą žalą iš nepilnamečių atėmus mobiliojo ryšio telefonus bei apiplėšė nukentėjusįjį J. L. , pagrobdamas jam priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „Motorola V 200“, 150 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3500C“, 400 Lt vertės, bei maisto produktus (tris 0,5 L talpos stiklainius su uogiene, vieną 0,5 L talpos stiklainį su marinuotais burokėliais ir pusę pakelio cukraus), bendros 11 Lt vertės. Šiais savo veiksmais nuteistasis P. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 181 str. 2 d., 180 str. 2 d.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis P. Ž. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo kaltės bei jam paskirtos bausmės dydžio.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamų veiksmų juridinės kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, manydamas ją esant per griežtą. Prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę apeliantas motyvuoja tuo, kad pilnai atlygino nukentėjusiajam žalą, be to, neatsižvelgta į tai, jog nusikalto būdamas nepilnametis, dėl ko neva negalėjo pilnai įvertinti savo veiksmų.

Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir kaip nepagrįstą atmeta prašymą sušvelninti paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog bausmės paskyrimas viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, taip pat jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. LR BK 54 str. 2 d. yra nustatytos bendros bausmės skyrimo taisyklės, o LR BK 90 str., 91 str. nustatyti bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismui apelianto skunde nurodytos aplinkybės buvo gerai žinomos ir vertinamos. Antai nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad teismas atsižvelgia į tai, jog P. Ž. pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nusikalto nepilnametis, įvertino apelianto socialinę brandą, taip pat aplinkybes, reikšmingas jo asmenybės formavimuisi, auklėjimui bei lavinimui (t. 2, b. l. 24-30). Tad kolegija neturi jokio pagrindo dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ar, juo labiau, jomis remiantis švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Kitų reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį, apeliantas nepateikia, tokių aplinkybių nemato ir kolegija.

Už nuteistojo P. Ž. įvykdytas nusikalstamas veikas yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinti išimtiniai atvejai kai teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokie atvejai įtvirtinti LR BK 54 str. 3 d. ir 62 str. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas bylai reikšmingai aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nei LR BK 54 str. 3 d., nei LR BK 62 str. nuostatų. LR BK 62 str. taikymą paneigia tai, kad nenustatyta ne tik konkrečius punktus tenkinanti aplinkybė, bet ir nėra nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (aptariamų nuostatų taikymui reikalingos bent dvi tokio pobūdžio aplinkybės). Tuo tarpu LR BK 54 str. 3 d. taikymui būtina nustatyti išimtines aplinkybes, pagrindžiančias, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kurių šioje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti.

Vadinasi, apygardos teismas teisingai nuteistajam P. Ž. skyrė straipsnių sankcijoje numatytą bausmę, t. y. terminuotą laisvės atėmimą. Vadovaujantis LR BK 54 str. 2 d., 90 str., 91 str., apeliantui už nusikaltimus, numatytus LR BK 180 str. 2 d., 181 str. 2 d., paskirtos bausmės, gerokai mažesnės už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius. Kolegija pilnai sutinka su tokiomis bausmėmis ir nemato jokio juridinio pagrindo jas švelninti.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog būdamas laisvėje susirastų darbą, siekdamas materialiai padėti savo motinai, kuri yra silpnos sveikatos, tačiau tokia aplinkybė, sprendžiant bausmės švelninimo klausimą, nevertinama kaip reikšminga. Be abejonės tai, jog apeliantas nori susirasti darbą ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, vertinama teigiamai, tačiau tai, anaiptol, nereiškia, kad jo motina be nuteistojo paramos negali pragyventi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. Ž. beveik nepalaikė jokių ryšių su motina, jis netgi nežino, kur tiksliai ji gyvena, jo motina I. Ž. taip pat parodė su sūnumi susitinkanti itin retai (t. 1, b. l. 50-51, 196). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. Ž. serga sunkia liga ir jai reikalinga priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad be P. Ž. šeimoje auga dar aštuoni vaikai (visi pilnamečiai, išskyrus L. Ž. , gim. duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 196), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad esant reikalui be apelianto nebūtų kam pasirūpinti motina – tiek esant sveikatos problemoms, tiek finansiniams sunkumams.

Nors apeliantui nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis yra daug mažesnis už numatytą bausmės vidurkį. Tokiu būdu nuteistasis P. Ž. turi realią galimybę įrodyti, jog pateisins teismo parodytą pasitikėjimą, daugiau nebenusikals, ateityje laikysis įstatymo reikalavimų bei taps visaverčiu visuomenės nariu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. Ž. apeliacinį skundą atmesti.