Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei - Kostenko,dalyvaujant pareiškėjams L. V. ir V. V., viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., I. M., atstovaujamam D. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo E. M. teismo posėdžio metu pareiškėjo prašymą palaikė.

D. M., įstatyminė I. M. atstovė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. M. priklausiusią buto dalį pareiškėjas remontavo šeimos lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Iš pareiškėjo pateikto mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. M. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). A. M. yra pareiškėjo tėvas. Jis nuo (duomenys neskelbtini) buvo išsiskyręs. Po tėvo mirties liko 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po palikėjo mirties užvesta nebuvo.

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad po A. M. mirties pareiškėjas rūpinosi jo likusiu nekilnojamuoju turtu – buto dalimi, kurią prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, taigi aktyviais veiksmais perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas yra palikėjo A. M. įpėdinis CK 5.1 str., 5.2 str., 5.11 str. prasme, po jo mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai palikimą valdyti (CK 5.51 str., 5.50 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad po A. M. mirties jo palikimą priėmė K. M., pradedamas palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjas K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.