Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, veikianti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra V. Š. (buv. B.) ir D. B. dukra. Pareiškėjos tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2389. Santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-20472-235/2009. Pareiškėjos tėvas D. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 23 d. pareiškėja gavo Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro 2026 m. sausio 13 d. raštą Nr. S-7, kuriame nurodyta, kad į notarų biurą kreipėsi valstybės įmonė (toliau –VĮ) Turto bankas su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusios pareiškėjos senelės N. B. turtą. Notarės rašte nurodyta, kad pareiškėja gali paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą. Pareiškėja D. B., mirusiosios N. B. vaikaitė, būdama palikėjos antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad senelė yra mirusi, kadangi senelė jokių ryšių su anūke nepalaikė, nesidomėjo ja, nebendravo. Mirus senelei, pareiškėja buvo nepilnametė, po kelių savaičių jai sukako 12 metų. Kadangi pareiškėja buvo nepilnametė, nežinojo ir nesuvokė jokių palikimo priėmimo aplinkybių, taip pat nebūtų galėjusi šios teisės savarankiškai įgyvendinti dėl savo amžiaus ir dėl to, kad net nežinojo apie senelės mirtį. Nurodė, kad jos motina sudarė antrą santuoką, pareiškėjos tėvas piktnaudžiavo alkoholiu ir nebendravo su dukra. Pareiškėjos senelė taip pat nepalaikė jokių ryšių su vienintele vaikaite. Pareiškėja, nenorėdama skaudinti savo motinos, neklausinėjo jos nei apie tėvą, nei apie senelę. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Pareiškėja, sužinojusi apie senelės mirtį, nedelsdama kreipėsi teisinės konsultacijos dėl galimybės priimti palikimą, taip pat ir į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.