Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-366-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-28
Bylos Nr.
1A-143-366-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-366/2012

Teisėjas Artūras Ridikas Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00142-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Tomo Zdanavičiaus,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams, bei pagal BK 145 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams trims mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams; vadovaujantis 64 str. 1 ir 3 d. ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-20 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, šiuo teismo nuosprendžiu iš R. B. priteista: J. B. 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, 21,50 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 17 d. apie 19 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sutuoktine J. B. metu, tyčia sudavė vieną smūgį J. B. į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas abiejų akių obuolių junginėse, tuo nežymiai sutrikdydamas J. B. sveikatą.

Be to, R. B. nuteistas ir už tai, kad jis terorizavo sutuoktinę J. B. mušdamas ir smurtaudamas kiekvieną kartą, kai sutuoktinės elgesys jo netenkino, ir tuo grasindamas padaryti žalą gyvybei ir sveikatai bei sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą. 2010-03-05 apie 20 val. namuose – (duomenys neskelbtini), mušdamas elektros laidu dukrą K. B., tyčia sudavė smūgius į įvairias kūno vietas sutuoktinei J. B., ketinusiai apginti vaiką; tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau penkis kartus mušė J. B., tyčia suduodamas jai smūgius į veidą ir galvą, o 2010-05-02 šuns tramdomuoju antkakliu sudavė į įvairias kūno vietas, grasindamas ją užmušti ir išsakydamas kitus nuketėjusiąją bauginančius žodžius; tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-20 (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė smūgius J. B. į veidą sužalodamas ją, grasindamas ją užmušti; tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-27 (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su J. B. metu, grasino elgtis pavojingai jos sveikatai, ją sumušti, versdamas J. B. pergyventi dėl savo ir mažamečio sūnaus sveikatos; tokias savo veiksmais tyčia sukūrė nukentėjusiąją bauginančią, keliančią nerimą situaciją, dėl kurios J. B. jautė nuolatinę baimę ir įtampą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 145 str. 2 d. ir jį iš šio nusikaltimo išteisinti, bei sumažinti civilinio ieškinio dalį. Teigia, kad minėto nusikaltimo nepadarė, todėl už jį nuteistas nepagrįstai. Mano, kad teismo išvada dėl BK 145 str. 2 d. prieštarauja surinktiems įrodymams ir pačiam įstatymui. Apelianto teigimu, jis jokių grasinimų nukentėjusiajai nereiškė, tokie nukentėjusiosios aiškinimai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Teigia prieš nukentėjusiąją smurtavęs tik tuomet, kai ją rasdavo girtą, taip bandė užkirsti kelią jos besaikiam girtavimui. Mano, kad smurto naudojimas nurodytomis aplinkybėmis nelaikytinas realiu nukentėjusiosios terorizavimu, bauginimu, grasinimu, nes jis tikrovėje neegzistuoja.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti jos ginamojo skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas R. B. neigia padaręs BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neranda pagrindo nuteistojo skundą tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės pagal BK 145 str. 2 d., taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę. Byloje nustatyta, kad R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis terorizavo sutuoktinę J. B. mušdamas ir smurtaudamas kiekvieną kartą, kai sutuoktinės elgesys jo netenkino, ir tuo grasindamas padaryti žalą gyvybei ir sveikatai bei sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą. Nuteistojo kaltę dėl sutuoktinės J. B. terorizavimo įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai – nukentėjusiosios J. B., liudytojų S. K., E. K. parodymai, rašytiniai įrodymai (socialinės rizikos šeimų tarnybos apsilankymo aktai, Panevėžio socialinių paslaugų centro raštai, tarnybinis pranešimas ir kt.). Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai šių įrodymų pagrindu konstatavo, kad R. B. padarė BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Be to, tai, kad R. B. padarė pastarąją veiką iš dalies patvirtina ir paties apelianto parodymų bei jo apeliacinio skundo teiginių prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.

Kritiškai vertintini apelianto teiginiai apie tai, kad jis buvo priverstas taip elgtis dėl, pasak apelianto, netinkamo nukentėjusiosios J. B. elgesio tariamai jai girtaujant. Šie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Smurto vartojimas yra nepateisinamas aplamai. Pats faktas, kad R. B. mano turėjęs teisę vartoti smurtą rodo jo agresyvumą, klaidingą socialinių vertybių supratimą ir nenorą kritiškai vertinti savo elgesį. Byloje esančių pirmiau nurodytų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties apelianto smurto vartojimo pripažinimas, patvirtina R. B. sistemingai vartojus prieš sutuoktinę smurtą, kas be abejo sąlygoja nuolatinę baimę ir įtampą dėl savęs ir savo mažamečio vaiko. Tai, kad nuteistasis savo kaltinime aprašytu elgesiu sukūrė nukentėjusiąją bauginančią, keliančią nerimą situaciją patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų S. K., E. K. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgdamas į konkrečius R. B. padarytus veiksmus, į konfliktiškus nukentėjusiosios ir nuteistojo santykius, bei į tai, kad nuteistasis jau anksčiau buvo panaudojęs prieš J. B. mažametį vaiką fizinį smurtą, be to, fizinį smurtą sistemingai vartojo ir jos atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, jog R. B. kaltinime pagal BK 145 str. 2 d. nurodyti įvairiomis formomis išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti. Apeliacinio skundo teiginiai apie grasinimų nebuvimą nuteistojo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepaneigia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto R. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 2 d. padarymo yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti dėl jos nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo R. B. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę tiek pagal BK 145 str. 2 d., tiek pagal BK 140 str. 1 d. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. R. B. padarė du tyčinius baigtus smurtinius nusikaltimus, vienas kurių nesunkus, kitas – apysunkis, juos padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už fizinio smurto pavartojimą prieš mažametį vaiką pagal BK 140 str. 1 d., nesant jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių – pastarųjų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Todėl apylinkės teismas R. B. paskyrė realią sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme, o taip pat subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. B. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Apeliaciniu skundu be jokių argumentų prašoma sumažinti civilinio ieškinio dalį. Šis prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai, neperžengiant civilinio ieškinio ribų, nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, iš nuteistojo priteisiant žalos atlyginimą vadovautasi tai reglamentuojančiais teisės aktais, teismų praktika, kokių tai pažeidimų priteisiant žalą ir nustatant jos dydį nenustatyta, todėl keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Tomas ZdanavičiusBronė Vidzėnienė