- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eA-2554-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04155-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų srautas“, Trakų Vokės gyventojų bendrija
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų srautas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų srautas“ ir Trakų Vokės gyventojų bendrija) dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Investicijų srautas“ (toliau – ir Statytojas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2018 m. rugsėjo 18 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-01-1180918-00187 (toliau – ir Statybos leidimas, Leidimas) galiojimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 18 d. išdavė ginčijamą Statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę Statytojui UAB „Investicijų srautas“ statyti statinius ir rekonstruoti jam (Statytojui) nuosavybės teise priklausančius kitus inžinerinius statinius – aikšteles, esančias žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Via Projecta“ parengtą „Kitos paskirties inžinerinių statinių – aikštelių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), supaprastintą rekonstravimo projektą“ Nr. VIA-1804 (toliau – ir Projektas). Inspekcijos 2019 m. spalio 11 d. patikrinimo aktu Nr. SLD-00-191011-00059 (toliau – ir Patikrinimo aktas) buvo nustatyta, kad Statytojas su 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus teisės aktuose.
3. Pareiškėjas teigė, kad remiantis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklype esantys kitos paskirties inžineriniai pastatai – aikštelės – yra priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai. Paaiškino, kad nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste reikalingas leidimas rekonstruoti statinį ir turi būti pateikiami tokiam prašymui gauti būtini dokumentai. Akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama Statybos leidimą, turėjo patikrinti, ar su prašymu buvo pateikti visi privalomi dokumentai. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes buvo padaryti pažeidimai.
4. Pareiškėjas nurodė, jog raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija) ir Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra), prašydamas išaiškinti, ar nagrinėjamu atveju privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal projekte pateiktus duomenis. Agentūra 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-3472 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“ ir atsakė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto sprendimus planuojama naujai užstatyti didesnį kaip 1 ha plotą, jos nuomone, turėtų būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos ministerija 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (10)-D8(E)-1729 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ pareiškėjui nurodė, kad žemės sklype numatomi nesudėtingos kategorijos statiniai, todėl prašyme nurodytam planuojamos ūkinės veikos išplėtimui turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir ji turi būti atlikta iki įstatymuose įtvirtinto statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Nagrinėjamu atveju žemės sklype planuojama ūkinė veikla atitinka nurodytą veiklą, todėl turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo iki Statybos leidimo išdavimo. Mano, kad neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, ginčijamas Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Patikrinimo akte konstatuota, jog Statytojas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai informacinėje sistemoje 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau prie projekto, pateikto kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pridėjo ne visus privalomus pateikti dokumentus – nepateikė atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Pareiškėjas mano, kad Administracija, kuri pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar statytojas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus pateikti dokumentus, neatsižvelgė į tam tikras nuostatas dėl atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo ir nepareikalavusi pateikti papildomų dokumentų. Atsakovas pažeidė įstatymus, kurie nurodo, kad savivaldybės administracija tikrina, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo teigimu, Statybos leidimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nes iš esmės savo turiniu prieštarauja teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 8 punkto, 8 dalies ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 2 dalies reikalavimams.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis PAV įstatymu planuojama ūkinė veikla nepriskirtina prie tų veiklų, kurių atveju privalo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pažymėjo, kad PAV įstatymas nustato prievolę atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką tais atvejais, kai kietosiomis dangomis užstatomas didesnis nei 1 ha plotas, tačiau nagrinėjamu atveju numatomas tik 0,0079 ha kietųjų dangų įrengimas. Atsakovas mano, jog Inspekcija nepagrindė, kokiu pagrindu nustatė, jog užstatymas kietosiomis dangomis viršija 1 ha, ir dėl to turėtų būti taikomas PAV įstatymas. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija savo rašte, aprašydama Projektą, nurodė, jog Projekte numatyta nesudėtingosios kategorijos statinių – įvažiavimų nauja statyba ir dviejų aikštelių rekonstrukcija įrengiant žvyro dangą, kuri, manytina, nėra priskiriama kietosioms dangoms. Atsakovo teigimu, pati Inspekcija savo rašte nurodo ir pripažįsta, jog žvyro danga nėra laikytina kietąja danga.
10. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcija iki rašto gavimo ir Statybos leidimo išdavimo metu laikėsi pozicijos, jog ne kietųjų dangų aikštelių įrengimo atveju nėra taikomas atitinkamas PAV įstatymo straipsnis. Apie pasikeitusį PAV įstatymo nuostatų aiškinimą Inspekcija neinformavo atsakovo, nuostatos formuluotė nekito, dėl to Administracijai išduodant Statybos leidimą nekilo abejonių dėl šios nuostatos taikymo. Akcentavo, kad kartu su skundu pateikta Aplinkos ministerijos nuomonė nėra laikytina oficialiu teisės aiškinimu šioje konkrečioje situacijoje.
11. Atsakovas nurodė, kad Projektu nėra numatoma urbanizacija – numatyta tik esamų objektų rekonstrukcija, jų funkcionavimui reikalingų susisiekimo komunikacijų įrengimas. Pažymėjo, kad Statybos įstatymas įtvirtina specialią teisės normų sistemą, nustatančią statytojo ir projekto vadovo atsakomybę už veiksmus statybos procese, nes Statybos įstatyme numatyta, jog būtent statytojas pateikia visus reikalingus dokumentus. Todėl būtinus statybos leidimo išdavimui dokumentus privalo pateikti Statytojas, tai yra jo pareiga, nustatyta imperatyviomis teisės aktų normomis.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Investicijų srautas“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas Statybos leidimą išdavė teisėtai ir pagrįstai, nes buvo pateikti visi reikiami dokumentai. Teigė, kad neturėjo pareigos pateikti pareiškėjo skunde nurodomos atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, nes Statybos leidimu rekonstruojami statiniai nepatenka į teisės aktuose nustatytų statinių, kuriems privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Mano, kad net jeigu Statybų leidimas ir būtų pripažintas neteisėtu ir naikinamas, tai prieštarautų proporcingumo principui ir teisės aktams, nes toks formalus pažeidimas negali būti pagrindas naikinti Statybos leidimo galiojimą.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Inspekcija 2019 m. kovo 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. SLD-100-190326-00039, kuriuo konstatavo, jog Statybos leidimas išduotas teisėtai. Tik vėliau, gavusi Trakų Vokės gyventojų bendrijos atstovo skundą ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimus, Inspekcija atliko pakartotinį Statybos leidimo patikrinimą ir nustatė tariamą Statybos leidimo išdavimo neteisėtumą. Statytojui kyla abejonių dėl valstybinės institucijos teisės savo iniciatyva be teismo pakeisti savo pačios priimtą sprendimą, tuo labiau priimtą prieš daugiau kaip pusę metų ir sukėlusį jam (Statytojui) atitinkamus teisėtus lūkesčius. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Inspekcija, anksčiau atlikusi Statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą ir konstatavusi Statybos leidimo išdavimo tinkamumą bei teisėtumą, neturėjo jokio pagrindo atlikti pakartotinį, to paties Statybos leidimo patikrinimą, ir priimti visiškai priešingą sprendimą dėl minėto leidimo teisėtumo.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad teikiant dokumentus dėl Statybos leidimo išdavimo, atsakingi savivaldybės Administracijos darbuotojai neprašė Statytojo pateikti jokių papildomų dokumentų, taip pat neprašė pateikti išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Jeigu Administracijos darbuotojai, būtų pareikalavę bet kokių papildomų dokumentų, Statytojas neabejotinai juos būtų parengęs ir pateikęs. Pažymėjo, jog tai, kad atsakovas išdavė Statybos leidimą nepateikus poveikio aplinkai vertinimo išvados, leido Statytojui pagrįstai tikėti, kad tokia išvada pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra nereikalinga. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Statybos leidimo panaikinimas pažeistų konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kas yra papildomas pagrindas atmesti šioje byloje pareiškėjo keliamą reikalavimą.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Inspekcijos pateiktas Aplinkos ministerijos aiškinimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pati Aplinkos ministerija nurodo neturinti teisės ar kompetencijos oficialiai aiškinti teisės normų nuostatas, todėl tai yra tik Aplinkos ministerijos tarnautojo asmeninė nuomonė. Taip pat Statytojas nesutiko su pareiškėjo skunde pateiktu vertinimu, kad Statybos leidimo pagrindu ginčo teritorijoje planuojama ūkinė veikla priskirtina urbanistinių objektų statybai. Šiuo apsektu Statytojas nurodė, kad žemės sklype planuojamos rekonstruoti aikštelės nėra urbanistiniai objektai ir negali būti tokiais laikomi. Aplinkos ministerijos aiškinime neteisingai nurodoma, kad tokią sąvoką reglamentuoja Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas. Mano, jog Aplinkos ministerija pernelyg išplėtė urbanistikos sąvoką.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų Vokės gyventojų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas klaidingai aiškina PAV įstatymo 10.2 punkto nuostatą. Minėta nuostata numatyti tie užstatymo atvejai, kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas, nepriklausomai nuo to, ar inžinerinis statinys yra statomas iš kietosios ar žvyro dangos. Bendrija atkreipė dėmesį, kad ne užstatymas 1 ha ploto kietosiomis dangomis, o pats užstatymo statiniais faktais lemia minėtų nuostatų taikymą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad PAV įstatyme nurodyto Sąrašo 11.18 papunktis, kuris numato pareigą atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, kai statomi gamybos ir pramonės objektai, kuriuose numatoma vykdyti kitą, PAV įstatyme nenurodytą veiklą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas 1 ha ar didesnis plotas. Trečiojo suinteresuoto asmens į bylą pateikto Projekto, kurio pagrindu išduotas ginčijamas Statybos leidimas, 3.1 dalyje nurodoma, kad aikštelėse numatoma sandėliuoti nebirias, nedulkias ir nedegias medžiagas. Tokiu būdu į bylą pateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas, Bendrijos nuomone, neginčytinai patvirtina, kad numatyti statyti objektai patenka į Sąrašo 11.18 punkte numatytą atvejį.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad patikrinimas buvo atliktas pagal Bendrijos skundus, o tai, jog Inspekcija po atlikto pakartotinio Statybos leidimo patikrinimo nustatė padarytus Administracijos pažeidimus, negali būti aiškinama ir suprantama taip, kad, atlikusi pakartotinį išsamų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą, Inspekcija neturi teisės konstatuoti kitokias patikrinimo išvadas.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Aplinkos ministerijos išaiškinime nurodytas išsamus teisinis reglamentavimas, kas yra urbanistika, urbanistinė erdvė. Akcentavo, kad statyba yra apibrėžiama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Mano, kad Statytojo Projekte numatyta aikštelių rekonstrukcija nereiškia, jog žemės sklypas nėra urbanizuojamas. Žemės sklypas nėra visiškai užstatytas statiniais ir negali būti laikomas urbanizuota teritorija. Aplinkos ministerija pagrįstai išaiškino, jog žemės sklype numatomų aikštelių rekonstrukcija priskirtina urbanistiniam objektui, nes tokie užstatymo sprendiniai formuoja erdvinę aplinką, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintus apibrėžimus, susijusius su urbanizuotomis (urbanizuojamomis) teritorijomis. Bendrijos nuomone, svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyris išdavė leidimus šalinti Projekte numatytus medžius: 2018 m. lapkričio 7 d. išdavė leidimą Nr. A320-1727/18(2.3.1.20-UK2) (toliau – Leidimas Nr. 1) ir leidimą Nr. A320-1726-18(2.3.1.20-UK2) (toliau – Leidimas Nr. 2). Pažymėjo, kad dar 2018 m. lapkričio 7 d. Bendrija pateikė skundą atsakovui, prašydama stabdyti bet kokių leidimų kirsti želdynus žemės sklype išdavimą, kol bus baigti nagrinėti visi suinteresuotų asmenų skundai, susiję su žemės sklype planuotomis statybomis, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo, o Leidimų galiojimas nebuvo sustabdytas. Atkreipė dėmesį, jog Leidimuose įtvirtintas Statytojo įpareigojimas vietoje kertamų medžių, krūmų pasodinti ir prižiūrėti naujus medžius nėra įvykdytas.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Inspekcijos skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. LRS-01-1180918-00187 bei priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui Trakų Vokės gyventojų bendrijai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
23. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 18 d. Statytojui išdavė ginčijamą Statybos leidimą, kuriuo Statytojui suteikė teisę statyti statinius ir rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausančius kitus inžinerinius statinius – aikšteles, esančias žemės sklype, pagal projektuotojo UAB „Via Projecta“ parengtą Projektą. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. sausio 30 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (23.29) PN-68, kuriuo nurodė pagal privalomąjį nurodymą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimus dėl statybos už sklypo ribų, t. y. įvažiavimų, išvažiavimų statybų dalies valstybinėje žemėje. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, 2019 m. kovo 26 d. patikrinimo akte Nr. SLD-100-190326-00039 konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas teisėtai. Bendrija 2019 m. balandžio 6 d. skundu Nr. 14-342/2019 „Dėl statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Inspekciją, prašydama atlikti Statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, siekiant išsiaiškinti, ar pagrįstai ir teisėtai valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomi statybos darbai Statybos leidimo pagrindu, nesant pateiktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados. Inspekcija, atsakydama į Bendrijos prašymą, 2019 m. birželio 4 d. atsakyme Nr. (23.2)-2D-7584 „Dėl papildomos informacijos ir statybos leidimo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad IS „Infostatyba“ 2019 m. kovo 26 d. buvo užregistruotas statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas Nr. SLD-100-190326-00039, kuriuo konstatuota, jog Statybos leidimas išduotas teisėtai. Bendrija 2019 m. liepos 1 d. pateikė skundą Inspekcijos l. e. viršininkės pareigas R. P., į kurį Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė Bendrijai atsakymą, informuodama apie kreipimąsi į Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas dėl PAV įstatymo nuostatų taikymo. Inspekcija 2019 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (23.2)-2D-14157 informavo Bendriją apie atliktą pakartotinį Statybos leidimo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog Statybos leidimas išduotas neteisėtai.
24. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, jog Inspekcija pagrįstai ir teisėtai atliko pakartotinį Statybos leidimo patikrinimą, ir nustačiusi, kad su prašymu išduoti Statybos leidimą nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl tokio Statybos leidimo panaikinimo.
25. Teismas atkreipė dėmesį, jog pakartotinis Statybos leidimo patikrinimas atliktas gavus Bendrijos skundą, o į teismą kreiptasi dėl Leidimo galiojimo panaikinimo po to, kai buvo nustatyta, jog Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Inspekcija atliko pakartotinį Statybos leidimo patikrinimą ir priėmė pirminiam sprendimui priešingą išvadą, savaime nereiškia, kad toks patikrinimas negalimas, draudžiamas teisės aktų. Teismas pažymėjo, kad to paties tarnautojo priimta priešinga išvada per ganėtinai trumpą laikotarpį ir neva nesant pasikeitusių aplinkybių, neįpareigoja valstybės tarnautojo vadovautis pirminiu sprendimu (išvada) ir nesaisto jo priimant antrinį sprendimą. Draudimas atlikti pakartotinį Statybos leidimo patikrinimą nėra įtvirtintas teisės aktuose, priešingai, Inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė ir pareiga fizinių arba juridinių asmenų gautų skundų ir prašymų pagrindu atlikti patikrinimą. Teismas sutiko su Bendrijos atsiliepime nurodytais teiginiais, kad pakartotinai priimti tarpinį procedūrinį sprendimą lėmė paaiškėjusios aplinkybės, jog teisės aktų pažeidimas buvo konstatuotas įvertinus ne tik formalų teisinį reglamentavimą, bet ir Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros išaiškinimus. Todėl tai, kad Inspekcija po atlikto pakartotinio Statybos leidimo patikrinimo nustatė padarytus atsakovo pažeidimus, jokiu būdu negali būti aiškinama ir suprantama taip, jog atlikus pakartotinį išsamų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą Inspekcija neturėjo teisės konstatuoti kitokių išvadų, nei buvo konstatuotos pirmuoju atveju. Teismo nuomone, tokiu atveju bet koks Inspekcijos darbuotojų statybos patikrinimas ir pažeidimų konstatavimas, remiantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, kurios nėra aiškinamos kitų subjektų naudai, būtų laikomas nepagrįstu ir neteisėtu.
26. Įvertinęs statybą leidžiančio dokumento išdavimą reglamentuojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 ir 8 dalių, 24 straipsnio 3 dalies ir jo nuostatas detalizuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 11 ir 13 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama ginčijamą Statybos leidimą, turėjo patikrinti, ar su prašymu išduoti Statybos leidimą buvo pateikti visi privalomi dokumentai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punktu, vienas iš dokumentų, kurie privalo būti pateikiami norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal PAV įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
27. Pasisakydamas dėl PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčio taikymo, teismas nurodė, jog pagal šį papunktį planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, atliekama urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais). Sąrašo 10.2 papunktyje detalizuojami inžineriniai ir kiti statiniai, kuriems turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, t. y. įtvirtinti urbanistiniai objektai (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais). Minėta nuostata numatyti tie užstatymo atvejai, kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas, nepriklausomai nuo to, ar inžinerinis statinys (aikštelė) yra statomas iš kietosios ar žvyro dangos, turint minty, jog aikštelės priskiriamos prie nesudėtingųjų statinių kategorijos nepaisant jų medžiagos, ką iš esmės patvirtina STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 papunktis.
Atsiliepimas
28. Teismas vertino, kad atsakovas ir Statytojas atsiliepimuose nepagrįstai šią nuostatą interpretuoja taip, lyg atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama ne dėl statinių ir juose planuojamos ūkinės veiklos, o priklausomai nuo to, kokios dangos ji bus vykdoma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog PAV įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas poveikio aplinkai vertinimo tikslas – įvertinti, koks yra planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams, visuomenės sveikatai. Šis tikslas neturi būti aiškinamas pažodžiui, siaurinamai ir neproporcingai didelę reikšmę suteikiant dangos medžiagai, o ne planuojamos vykdyti veiklos pobūdžiui. Teismas priėjo prie išvados, kad ne užstatymas 1 ha ploto kietosiomis dangomis, o pats užstatymo statiniais faktas lemia Sąrašo 10.2 papunkčio taikymą nagrinėjamu atveju. Šios pozicijos taip pat laikomasi tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Aplinkos ministerija išdėstytose nuomonėse.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas pabrėžė, kad ne tik Sąrašo 10.2 papunktyje, bet ir Sąrašo 11.18 papunktyje, kuriame numatyta pareiga atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, kai statomi gamybos ir pramonės objektai, kuriuose numatoma vykdyti kitą, PAV įstatyme nenurodytą veiklą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas 1 ha ar didesnis plotas. Iš supaprastinto rekonstravimo projekto, kurio pagrindu išduotas ginčijamas Statybos leidimas, 3.1 papunkčio matyti, kad aikštelėse numatoma sandėliuoti nebirias, nedulkias ir nedegias medžiagas, todėl numatyti statyti objektai patenka į Sąrašo 11.18 punkto reguliavimą.
30. Teismas vertino, kad žemės sklype planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo sąrašo 10.2 papunktyje nurodytą veiklą – urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statybą, kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais. Iš projekto sprendinių matyti, jog žemės sklype planuojamas gamybinės ir sandėliavimo veiklos išplėtimas, kuris yra didesnis už 1 ha, todėl taikomos PAV įstatymo 2 priedo 14 punkto nuostatos, pagal kurias atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama, kai numatomas į PAV įstatymo 2 priedo sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai. Kadangi vykdomos veiklos apimtys yra išplečiamos nuo 398 kv. m iki 12382 kv. m, teismo nuomone, turi būti vertinama, jog užstatomas didesnis, kaip 1 ha plotas, ir toks poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas.
31. Teismas pažymėjo, kad pripažinus, jog nagrinėjamu atveju planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo Sąrašo 10.2 papunktyje urbanistinių objektų statybą, prieš išduodant Statybos leidimą turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo iki jo išdavimo. Iš byloje pateikto Patikrinimo akto duomenų teismas nustatė, jog Statytojas 2018 m. rugpjūčio 27 d. per IS „Infostatyba“ pateikė atsakovui prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau prie projekto, pateikto kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pridėjo ne visus privalomus pateikti dokumentus (nepateikė atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo). Atsižvelgdamas į atlikto patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, užfiksuotus Patikrinimo akte, įvertinęs gautą informaciją iš Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros, teismas darė išvadą, jog atsakovas neteisėtai išdavė Statybos leidimą, nes prieš Statybos leidimo išdavimo procedūras buvo privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Nagrinėjamu atveju minėta procedūra nebuvo atlikta, tokiu būdu buvo pažeistos PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 2 dalies ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatos, dėl ko yra pagrindas Statybos leidimą panaikinti.
32. Teismas atmetė atsakovo ir Statytojo argumentus, kad Inspekcija negalėjo kreiptis į teismą ir prašyti teismo panaikinti neteisėtai išduotą Statybos leidimą. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas) suteikta teisė nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kreiptis į administracinį teismą iki to momento, kol statyba dar nepradėta. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog patikrinimo metu jokie statybos darbai nevyko, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo, todėl sprendė, jog Inspekcija turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir tą padarė iki statybos darbų pradėjimo momento.
Šalies argumentai
33. Teismas pripažino, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą dėl Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nes Statybos leidimas iš esmės savo turiniu prieštarauja teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
III.
34. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, Statybos leidimas panaikintas vien dėl to, jog Administracija, išduodama Leidimą, laikėsi iki šiol formuojamos praktikos analogiškose situacijose, kai iš statytojo nėra prašoma pateikti išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vadovavosi tik Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros išdėstyta nuomone, kuri nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu, kurio privaloma laikytis, perrašė Inspekcijos pateikto skundo teiginius, nors tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses.
36. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog Inspekcija pakartotinai tikrino Statybos leidimą, todėl nepagrįstai pritarė Inspekcijos veiksmams, o atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Investicijų srautas“ procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu išsakyti argumentai buvo nevertinti arba vertinti itin selektyviai ir neobjektyviai. Teismas aiškiai nenurodė, dėl kokios priežasties skundžiamas Statybos leidimas buvo panaikintas, jeigu atsakovas jo priėmimo metu laikėsi teisės aktų, be kita ko, ir Inspekcijos nurodymų dėl procedūrinių pažeidimų priimant Statybos leidimą: 2019 m. kovo 26 d. Inspekcija patikrino išduotą Statybos leidimą, nurodė procedūrinius pažeidimus, kurie buvo pašalinti, pati Inspekcija konstatavo, jog pažeidimai yra ištaisyti, o Statybos leidimas yra išduotas teisėtai, tačiau netrukus buvo kreiptasi į teismą su skundu, siekiant panaikinti Statybos leidimą.
Šalies argumentai
37. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nenumato Inspekcijai teisės kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, kai pati Inspekcija buvo priėmusi sprendimas, jog leidimas yra teisėtas. Inspekcija kreipėsi į teismą dėl Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros nuomonės, kuri yra rekomenduojančio pobūdžio. Pabrėžia, kad Inspekcija nei skunde, nei žodiniuose paaiškinimuose nenurodė, dėl kokių priežasčių, prieš priimant 2019 m. kovo 26 d. patikrinimo aktą, nesikreipė į Aplinkos ministeriją ar Aplinkos apsaugos agentūrą. Šis klausimas nebuvo nagrinėtas ir skundžiamajame sprendime, taip pat teismas nepasisakė dėl Inspekcijos negalimumo naikinti pačios priimtą 2019 m. kovo 26 d. patikrinimo aktą.
Atsiliepimas
38. Atsakovo teigimu, nuo 2019 m. kovo 26 d. iki Inspekcijos kreipimosi į teismą momento neatsirado jokios naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti Statybos leidimo išdavimo procedūros pažeidimus, t. y. nėra jokių išimtinių atvejų, dėl kurių Inspekcija apskritai turėtų teisę kardinaliai keisti poziciją dėl Administracijos išduoto Statybos leidimo. Palikus tokį teismo sprendimą galioti, nepagrįstai būtų išplečiamos Inspekcijos teisės dėl statybos leidimų patikrinimo, t. y. Inspekcija galėtų daug kartų tikrinti statybos leidimų teisėtumą, nepaisant to, kiek laiko praėjo nuo statybos leidimo išdavimo, ar kiek kartų jis jau anksčiau buvo tikrintas. Atsakovas nurodo, kad sutiktų su pakartotiniu tyrimu nebent išimtiniais atvejais, kai iš tiesų paaiškėtų tam tikros konkrečios išimtinės aplinkybės, kurių Inspekcija nežinojo ir negalėjo žinoti pirmojo patikrinimo metu.
39. Atsakovo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai plečiamai aiškino PAV įstatymo nuostatas dėl išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, t. y. skundžiamajame sprendime nepagrįstai laikomasi nuostatos, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomi PAV įstatymo 2 priedo 11.8 papunktis, 14 punktas.
40. Atsakovas nesutinka su Inspekcijos ir teismo pozicija dėl urbanistinių objektų ar kietosios dangos samprata. Atsakovo nuomone, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai žvyro dangos aikštelę priskyrė urbanistiniam objektui. Skundžiamajame teismo sprendime taip pat nepagrįstai konstatuojama, jog nėra skirtumo ar Projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, danga yra biri ar kieta. Atsakovas pažymi, kad PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktis nustato prievolę atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, kai kietosiomis dangomis užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas. Nagrinėjamu atveju numatomas tik 0,0079 ha (79 kv. m) kietųjų dangų įrengimas, t. y. ženkliai mažiau nei numatyta minėtame punkte. Nei teismas, nei Inspekcija nepagrindė, kokiu pagrindu nustatė, jog užstatymas kietosiomis dangomis viršija 1 ha ir dėl to turėtų būti taikomas PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktis.
Šalies argumentai
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Investicijų srautas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
42. Trečiasis suinteresuotas skundu kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Aplinkos ministerijos tinklalapyje viešai skelbiamą išaiškinimą „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PAV įstatymo) 1 ir 2 priedo punktų taikymo. PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunkčio taikymas“; Aplinkos ministerijos tinklalapyje viešai skelbiamą išaiškinimą „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PAV įstatymo) 1 ir 2 priedo punktų taikymo PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18 papunkčio taikymas“ (2019 m. gegužės 22 d. redakcija); Aplinkos ministerijos tinklalapyje viešai skelbiamą išaiškinimą „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PAV įstatymo) 1 ir 2 priedo punktų taikymo. Veiklos keitimas ar išplėtimas“.
Atsiliepimas
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagristai konstatavo, jog Inspekcija teisėtai atliko pakartotinį Statybos leidimo patikrinimą, 2019 m. spalio 30 d. surašė Patikrinimo aktą bei pati panaikino 2019 m. kovo 26 d. patikrinimo aktą. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas skundžiamame sprendime atkartojo Inspekcijos poziciją, tačiau UAB „Investicijų srautas“ nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų iš esmės neanalizavo ir tinkamai nenustatė reikšmingų aplinkybių bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
44. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, neegzistavo joks teisinis pagrindas Inspekcijai, pirmojo patikrinimo metu nenustačius jokių pažeidimų ir konstatavus Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, vykdyti pakartotinį patikrinimą ir šio patikrinimo metu tuo pačiu klausimu daryti kategoriškai priešingą išvadą. Pažymi, kad teisės aktai nenumato Inspekcijos teisės pakartotinai tikrinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą ir/ar savo iniciatyva panaikinti anksčiau priimtą pirminio statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktą.
Atsiliepimas
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad teikiant dokumentus dėl Statybos leidimo išdavimo už šį klausimą atsakingi Administracijos darbuotojai neprašė pateikti jokių papildomų dokumentų, inter alia (be kita ko) neprašė pateikti išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Jei Administracijos darbuotojai būtų pareikalavę papildomų dokumentų, UAB „Investicijų srautas“ neabejotinai juos būtų parengęs ir pateikęs. Tai, kad Statybos leidimas buvo išduotas nereikalaujant UAB „Investicijų srautas“ pateikti poveikio aplinkai vertinimo išvados, leido UAB „Investicijų srautas“ pagrįstai tikėti, kad tokia išvada pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra reikalinga. Statybos leidimo išdavimo teisėtumą taip pat patikrino ir Inspekcija, kuri 2019 m. kovo 26 d. patikrinimo aktu neginčijamai konstatavo, jog Leidimas išduotas teisėtai. Tokie Inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai leido UAB „Investicijų srautas“ pagrįstai tikėti vykdomų veiksmų teisėtumu, dėl to UAB „Investicijų srautas“ susiformavo teisėti lūkesčiai jam išduoto Statybų leidimo pagrindu ginčo žemės sklype vystyti veiklą, ką UAB „Investicijų srautas“ ir pradėjo daryti. Akcentuoja, kad Statybų leidimo panaikinimas nulemtų didelius tiesioginius ir netiesioginius UAB „Investicijų srautas“ nuostolius, kurių atlyginimo UAB „Investicijų srautas“ turėtų teisę reikalauti iš Statybų leidimą išdavusios Vilniaus savivaldybės administracijos ir/ar Statybų leidimo išdavimo teisėtumą patikrinusios ir jo teisėtumą 2019 m. kovo 26 d. patikrinimo aktu konstatavusios Inspekcijos.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas nepagristai atsisakė į bylą įtraukti UAB „Via Projecta“, kuri atliko visus Projekto, kuriam buvo išduotas ginčijamas Statybų leidimas, darbus, susijusius su būtinos dokumentacijos statybų leidimui gauti parengimu bei projektavimo darbams atlikti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, UAB „Investicijų srautas“ 2020 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu prašė teismo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu projektuotoją UAB „Via Projecta“, tačiau teismas protokoline nutartimi šį UAB „Investicijų srautas“ atstovo prašymą atmetė. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas Statybų leidimas, turės įtakos projektuotojo UAB „Via Projecta“ teisėms ir pareigoms, kadangi projektuotojas privalės prisiimti atsakomybę už netinkamą dokumentų parengimą ir pateikimą Vilniaus miesto savivaldybei bei atlyginti su tuo susijusius nuostolius. Tuo atveju, jeigu UAB „Investicijų srautas“ prašymu projektuotojas būtų įtrauktas į bylą, jis turėtų galimybę apginti savo poziciją teisme, teikti argumentus bei įrodymus, pagrindžiančius šią poziciją.
47. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Sąrašo 10.2 papunktis, nepriklausomai nuo to, ar inžinerinis statinys (aikštelė) yra statomas iš kietosios ar žvyro dangos, klaidingai interpretavo PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčio nuostatas, nepagrįstai vadovavosi Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte pateiktu neoficialiu PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčio išaiškinimu, kuris prieštarauja viešai paskelbtam šio teisės akto išaiškinimui. Iš viešai paskelbto Aplinkos ministerijos išaiškinimo matyti, kad, kaip nuo pat pradžių teigė tiek atsakovas, tiek ir UAB „Investicijų srautas“, į užstatymo plotą įskaičiuojamos tik kietosios dangos. Akivaizdu, kad du Aplinkos ministerijos išaiškinimai (viešai oficialioje Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje skelbiamas išaiškinimas ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. Aplinkos ministerijos rašte, adresuotame Inspekcijai, pateiktas išaiškinimas) prieštarauja vienas kitam, tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi oficialioje Aplinkos ministerijos interneto svetainėje paskelbtu išaiškinimu. Nustatytos aplinkybės, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, sudaro pagrindą pripažinti, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog įvažiavimai ir aikštelės įskaičiuojami į užstatymo plotą nepriklausomai nuo to, ar aikštelių žvyro danga įvardijama kaip kietoji ar kaip birioji, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju užstatomas plotas yra didesnis kaip 1 ha.
Atsiliepimas
48. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas PAV įstatymo 2 priedo 11.8 papunktis. Pažymi, kad teismo sprendime pateiktas išaiškinimas prieštarauja viešai skelbiamam PAV įstatymo išaiškinimui. Iš pateikto Aplinkos ministerijos PAV įstatymo 11.8 papunkčio išaiškinimo matyti, kad UAB „Investicijų srautas“ projektas ir jo pagrindu išduotas Statybų leidimas nepatenka į 11.8 papunkčio reguliavimo sritį, nes projekte numatytoje teritorijoje visais jame esančiai objektais naudosis tik viena įmonė, o šis punktas netaikytinas pavieniam (atskiram) gamybos ar pramonės objektui. Šio punkto taikymo būtina sąlyga – pramonės ar verslo parkai, bendra teritorija, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacini ar funkcinį vienetą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju neturėtų turi būti taikomas ir PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas, nes Projekte, kurio Statybų leidimas yra ginčijamas, nurodyta veikla neįtraukta nei į PAV įstatymo I nei į II priedus.
49. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą iš esmės sutinka su UAB „Investicijų srautas“ apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentais bei motyvais įrodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, todėl yra pagrindas šį skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Investicijų srautas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą iš esmės sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad Administracija pagrįstai kvestionuoja Inspekcijos teisę nagrinėjamoje situacijoje atlikti pakartotinius patikrinimus be jokio svarbaus pagrindo, taip pat teisę naikinti savo pačios priimtą 2019 m kovo 26 d. patikrinimo aktą, teismo nepagrįstą plečiamąjį PAV įstatymo nuostatų aiškinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria atsakovo argumentams, kad nepanaikinus skundžiamojo teismo sprendimo būtų formuojama ydinga, statytojų ir statybos leidimų išduodančių institucijų teises pažeidžianti teismų praktika, kai Inspekcija galėtų daug kartų tikrinti statybos leidimų teisėtumą, nepaisant, kiek laiko praėjo nuo statybos leidimo išdavimo, ar kiek kartų jis (statybų leidimas) jau anksčiau buvo tikrintas.
51. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime prašo apeliacinius skundus atmesti.
Šalies argumentai
52. Pareiškėjas nesutinka su Administracijos ir UAB „Investicijų srautas“ apeliaciniais skundais ir mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais ir kokiomis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika yra grindžiamos teismo išvados, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
53. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nors Inspekcija 2019 m. kovo 26 d. patikrinimo aktu buvo nustačiusi Statybos leidimo teisėtumą, tačiau gavusi trečiojo suinteresuoto asmens Trakų Vokės gyventojų bendrijos skundą dėl Statybos leidimo galimo neteisėtumo, remdamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, pagrįstai pakartotinai tikrino Statybos leidimo teisėtumą. Be to, buvo gauti Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (30.2)-A4E-3472 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (10)-D8(E)-1729 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“, todėl Inspekcija, įvertinusi visas aplinkybes, pagrįstai surašė 2019 m. spalio 11 d. Patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo Statybos leidimo neteisėtumą. Pažymi, kad teisės aktai imperatyviai nenumato, jog Statybos leidimo tikrinimas gali būti atliktas tik vieną kartą, priešingai, numato imperatyvų draudimą Inspekcijai tikrinti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, kai nuo jų išdavimo yra praėję daugiau kaip treji metai, išskyrus atvejus, kai pažeistas viešasis interesas.
Šalies argumentai
54. Pareiškėjas nurodo, kad nors apeliantai įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Inspekcijos pateiktais rašytiniais įrodymais (Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-3472 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“, Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-1729 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“), tačiau patys apeliantai nėra pateikę jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių Inspekcijos į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.
55. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad ne užstatymas 1 ha ploto kietosiomis dangomis, o pats užstatymo statiniais faktas lemia Sąrašo 10.2 papunkčio taikymą nagrinėjamu atveju. Atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodė apeliantai, PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktyje reglamentuota, jog planuojama veikla, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, yra urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais), t. y. įstatymas nenumato, kad poveikio aplinkai vertinimo atranka turi būti atliekama tik tuo atveju, jei kietosiomis dangomis užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas.
56. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors UAB „Investicijų srautas“ apeliaciniame skunde pateiktais argumentais iš esmės įrodinėja, kad Inspekcija nepagrįstai surašė 2019 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą ir 2019 m. spalio 30 d. potvarkiu Nr. P1-52 „Dėl 2019 m. kovo 26 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. SLD-100-190326-00039 panaikinimo“ panaikino 2019 m. kovo 26 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-190326-00039, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantas nėra pareiškęs Inspekcijai jokių reikalavimų dėl minėto potvarkio panaikinimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-1625-1066/2020, pareiškėjo UAB „Investicijų srautas“ skundą dėl nurodytų Inspekcijos aktų panaikinimo laikė nepaduotu.
57. Pareiškėjas pažymi, kad Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra reglamentuota, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Inspekcija mano, kad, vykdydama teisės aktų nustatytas funkcijas statybos valstybinės priežiūros srityje, pagrįstai priėmė 2019 m. spalio 11 d. Patikrinimo aktą, todėl apeliantų argumentai, kad Inspekcija, panaikindama pirminį Statybos leidimo patikrinimo aktą, pažeidė teisės aktų reikalavimus yra atmestini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų Vokės gyventojų bendrija atsiliepime prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
61. Bendrijos teigimu, teismas pagrįstai konstatavo Inspekcijos teisę atlikti pakartotinį statybos leidimo patikrinimą ir panaikinti savo pačios priimtą administracinį sprendimą. Mano, kad Inspekcija, teisėtai atlikusi pakartotinį Statybos leidimo patikrinimą ir nustačiusi esminius pažeidimus, turi ne tik teisę, bet ir įstatyminę pareigą, konstatuoti kitokias atlikto patikrinimo išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
63. Bendrija teigia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė PAV įstatymo nuostatas. Teismas teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo, jog 10.2 papunkčio nuostatoje pakankamai aiškiai detalizuojami inžineriniai ir kiti statiniai, kuriuos statant prieš tai yra būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įvertinęs šią nuostatą, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog esminę reikšmę turi užstatomas plotas (1 ha), nepriklausomai nuo inžinerinio statinio (aikštelės) medžiagiškumo. Bendrija akcentuoja, jog aikštelė yra priskirtina nesudėtingojo statinio kategorijai, nepriklausomai nuo jos medžiagiškumo, ką patvirtina STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 papunkčio nuostata.
64. Bendrija pastebi, kad UAB „Investicijų srautas“ apeliaciniame skunde subjektyviai ir deklaratyviai nurodomi teiginiai apie tariamai plečiamą viešosios teisės normų aiškinimą ir netgi bandoma įrodyti, jog būtent kietoji danga (asfaltas, betonas) neabejotinai neigiamai veikia aplinką ir prieštarauja PAV įstatymo siekiamiems tikslams. Bendrija pažymi, jog PAV įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas poveikio aplinkai vertinimo tikslas – įvertinti, koks yra planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams, visuomenės sveikatai, aplinkos elementams ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai ir pan. Mano, kad šių tikslų būtų neįmanoma pasiekti, jeigu PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčio nuostatą aiškintume siaurinamai, nepagrįstai ir neproporcingai esminę reikšmę suteikiant aikštelės dangos medžiagiškumui, o ne planuojamos vykdyti veiklos pobūdžiui.
65. Bendrija nesutinka su atsakovo pozicija, kad nei Aplinkos apsaugos agentūros, nei Aplinkos ministerijos nuomonė nėra oficialus teisės aiškinimas ar sprendimas konkrečioje situacijoje. Bendrija mano, kad įstatymas nedraudžia procesinį teismo sprendimą priimančiam teismui remtis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, kurių dalis nagrinėjamu atveju yra institucijų pateikti išaiškinimai dėl PAV įstatymo nuostatų taikymo. Atkreipia dėmesį, jog pats teismas skundžiamame sprendime sutinka su atsakovo pozicija, jog institucijų išaiškinimai nėra privalomojo pobūdžio, tačiau tai savaime nereiškia, jog į juos, kaip į rašytinius įrodymus, neturi bei negali būti atsižvelgta.
66. Bendrijos nuomone, teismas pagrįstai atsisakė į bylą įtraukti UAB „Via Projecta“, nes apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas UAB „Via Projecta“ neįtraukimas į bylą, nėra susiję su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
67. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Investicijų srautas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-01-1180918-00187.
68. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinio skundų argumentus, atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
69. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
70. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo statytojui UAB „Investicijų srautas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-01-1180918-00187 teisėtumo. Pareiškėjas šį statybos leidimą ginčija tuo pagrindu, kad iki išduodant statybos leidimą nebuvo atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
71. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad statybos projektą, kuriai buvo išduotas byloje ginčijamas statybos leidimas, parengė statinio projektuotojas UAB „VIA PROJECTA“. Statinio projektuotojas taip pat teikė prašymą atsakovui dėl ginčo statybos leidimo išdavimo (e-byla t. 1 b.l. 15-17, 18-47).
72. Pagal LR Statybos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2018m. gegužės 1 d. iki 2018m. spalio 31d.) 24 straipsnio 3 dalį statinio projektuotojui tenka atsakomybė, kad statinio projektas būtų rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros).
73. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktais statinio projektuotojui tenka atsakomybė, kad statinio projektas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statinio projektuotojui tenka pareiga pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas.
74. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog teismo sprendimas byloje dėl ginčo statybos leidimo panaikinimo gali turėti įtakos UAB „VIA PROJECTA“ teisėms ir pareigoms, todėl šis ūkio subjektas įtrauktinas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmenimi. Byloje esantys procesiniai teismo dokumentai patvirtina, jog 2020m. lapkričio 5d. teismo posėdyje apeliantas UAB „Investicijų srautas“ teismo prašė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „VIA PROJECTA“, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens UAB „VIA PROJECTA“ teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas tokį sprendimą pripažinti negaliojančiu.
75. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su pirmosios instancijos teismo sprendimų pripažinimo negaliojančiais susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo prašymas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 18 d. išduotas statybos leidimas Nr. LRS-01-1180918-00187, panaikinti ir šią bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
76. Kadangi administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo esmės nepasisako. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesprendžia proceso dalyvių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų srautas“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.