Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, atstovaujančios nepilnamečio vaiko V. N. interesus (toliau - pareiškėja) prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti ir dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys: nepilnametis vaikas V. N., jo atstovė pagal įstatymą motina A. P., Šiaulių m. 6 - ojo notarų biuro notaras D. J., institucija duodanti išvadą byloje Klaipėdos m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - ir KVTAS) dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą pagal apyrašą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros, atstovaujantis nepilnamečio vaiko V. N. interesus, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ir išduoti teismo leidimą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio M. Š. palikimą.

Prašymo nagrinėjimo metu buvo surinkti duomenys apie M. Š. šeimą, palikimą, iš kurių matyti, kad:

M. Š., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo mirties dieną nepilnamečius vaikus: V. N., gimusį (duomenys neskelbtini), G. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini);A. P. elektroniniu paštu informavo, kad gyvena Šiaurės Airijoje, dėl ko negali atvykti į teismą, o asmens, kurį įgaliotų ją atstovauti neturi, todėl nesikreipė į teismą dėl nepilnamečio sūnaus V. N. paveldėjimo teisių įgyvendinimo;A. R. Kudrauskas, vykdydamas Šiaulių miesto VI - ojo notarų biuro notaro D. J. vykdomąjį pavedimą, notarinio registro Nr. 4681, 2017 m. lapkričio 9 d. sudarė M. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodytas šis paveldimas turtas:

1) M. Š. AB Swedbank banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 0,00 Eur;

2) M. Š. vardu Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filiale 2007 m. gruodžio 4 d. sudaryta Investicinio gyvybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 013 2005 m. liepos 1 d. redakciją, dėl mirties nėra jokių mokėtinų sumų;

3) M. Š. Luminor bank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 35,33 Eur;

4) M. Š. vardu AB SEB banke sudaryta pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią mokėtinos sumos likutis 1 759,09 Eur;

5) M. Š. vardu sudaryta gyvybės draudimo sutartis su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, gyvybės draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (apdraustoji pagal šią sutartį G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 10 dienai sutarties sukaupta suma yra 583,25 Eur.

UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis M. Š. įsiskolinimų neturėjo.

Pareiškėja daugiau jokių duomenų apie M. Š. turėtą turtą ar įsiskolinimus neturi.

Apibendrinus M. Š. paveldimo turto duomenis matyti, kad jis skolinių įsipareigojimų neturėjo, jo turėto turto vertė 2 377,67 Eur.

V. N. kartu su savo motina A. P. gyvena Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini). Vaiko motina A. P. nesprendžia M. Š. palikimo klausimo vaiko interesais.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnį.

Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

A. P. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, bei to nepadarius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tokį prašymą teismui teikia prokuroras.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Atsižvelgiant į tokiu būdu priimto palikimo sukeliamus padarinius, šis palikimo priėmimo būdas geriausiai apsaugo nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėja, siekdama geriausiai apsaugoti nepilnamečio vaiko - V. N., interesus bei išvengti neigiamų padarinių nepilnamečio turtiniams interesams ateityje, mano, kad yra pagrindas prašyti teismo leisti priimti palikimą nepilnamečio V. N. vardu pagal apyrašą.

Palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnamečio V. N. vardu priimti po jo tėvo M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2017 m. spalio 7 d. ir yra praleistas, nes neatlikti įstatymu nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Pareiškėja apie tai, kad yra neišspręstas (duomenys neskelbtini) mirusio M. Š. turto paveldėjimo klausimas nepilnamečio V. N. vardu sužinojo tik 2018 m. sausio 9 d., gavusi Šiaulių miesto VI - ojo notaro biuro notaro D. J. pranešimą dėl M. Š. paveldėjimo teisių įgyvendinimo, t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui atlikti veiksmams dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Pagal šį pranešimą atliktas prokuroro tyrimas kurio metu nustatyta, kad šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius netinkamai vykdė savo funkcijas, todėl 2018 m. vasario 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 9 punktu, priėmė nutarimą reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti ir reikalauti atlikti valstybės tarnautojo veiklos tarnybinį patikrinimą, kuriuo reikalaujama iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, pagal teisės aktais šiai institucijai nustatytą kompetenciją, spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams, susijusiems su vaiko V. N., šiuo metu gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), turtinių teisių įgyvendinimu, pašalinti taikymo. Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018 m. kovo 9 d. gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepilnamečio V. N. turtinių interesų negins bei, kad tai turėtų daryti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja, siekdama apginti nepilnamečio V. N. turtinius interesus, ir kreipiasi į teismą. Tai laikytina svarbia aplinkybe, nes dėl jos pareiškėja objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečio V. N. teisių ir teisėtų interesų į palikimą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad V. N. yra nepilnametis, todėl jis tuo metu negalėjo ir dabar negali dalyvauti savarankiškai civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo motina A. P., tačiau ji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Neišsprendus mirusiojo M. Š. palikimo priėmimo nepilnamečio V. N. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti M. Š. turto paveldėjimo bylos ir išduoti paveldėjimo liudijimo. Išdėstytos aplinkybės yra pakankamai svarbios, sudarančios pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio V. N. vardu priimti palikimą, atsiradusį po M. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas prašyti teismo atnaujinti terminą nepilnamečio V. N. vardu priimti jo tėvo M. Š. palikimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsniu, 3.3 straipsniu, 3.163 straipsnio 5 dalimi, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.50 straipsniu, 5.57 straipsniu, 5.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalimi, 49 straipsniu, 576 straipsniu, 579 straipsniu, 580 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja teismo prašė:

1. Atnaujinti terminą nepilnamečiui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti jo tėvo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal apyrašą.

2. Išduoti leidimą priimti nepilnamečio V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu jo tėvo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal apyrašą.

Šias aplinkybes pareiškėja laiko svarbiomis aplinkybėmis, todėl prašė įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo patenkinimui, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo notaras D. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui, sutinka jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujintinas. Tai pat neprieštarauja pareiškėjos prašymui išduoti teismo leidimą priimti 21017-07-07 mirusiojo jo tėvo M. Š. palikimą, nepilnamečio V. N. vardu, pagal antstolio sudarytą apyrašą. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Dėl neveiksnių ir ribotai veiksnių įpėdinių teisės į palikimą įgyvendinimo.

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu (CK 5.56 str.).

Neveiksnūs asmenys, už kuriuos palikimą priima jų tėvai ar globėjai, yra nepilnamečiai iki 14 metų ir fiziniai asmenys, dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės teismo pripažinti neveiksniais. Tėvai palikimą priima arba jo atsisako pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą tik išankstiniu teismo leidimu. Kadangi abiejų tėvų teisės savo vaikų atžvilgiu yra lygios, kilus tėvų ginčui dėl palikimo priėmimo, teismas palikimo priėmimui ar jo atsisakymui gali skirti ad hoc globėją, kuris teismo leidimu sprendžia palikimo priėmimo klausimą (CK 3.188 str. 2 d.). CK 5.56 straipsnis nenurodo, ar gali neveiksnių įpėdiniu vardu palikimą priimti jų tėvai ar globėjai, pradėję valdyti vaikų ar globotinių paveldimą turtą, nesikreipdami nei į notarą su pareiškimų dėl palikimo priėmimo, nei į teismą dėl priimamo palikimo apyrašo sudarymo. CK neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs asmenys; nenustato, kad nepilnamečiams priklausančio palikimo negalima priimti pradėjus jį valdyti. Taip pat CK nedraudžia tėvams ar globėjams valdyti nepilnamečių įpėdinių paveldimo palikimo, nenustato, kad tėvai ar globėjai neturi teisės tokiu būdu priimti palikimą neveiksnių įpėdinių vardu. Todėl tėvai ir globėjai neveiksnių įpėdinių vardu gali priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, nors faktinis valdymas būtų be išankstinio teismo leidimo. Teismo leidimo reikia tik palikimo priėmimo ar jo atsisakymo sandoriui sudaryti išreiškiant valią raštu atitinkamai įstaigai (teismui ar notarui).

Konkliudentiniams veiksmams (palikimo valdymas yra faktinio pobūdžio veiksmai, dėl kurių atsiranda teisinis padarinys - palikimo priėmimas), kuriais sudaromas palikimo priėmimo sandoris, atlikti išankstinio teismo leidimo nereikia.

Galima situacija, kad palikimą, nepriimtą neveiksnių įpėdinių vardu, paveldi vienas iš neveiksnaus įpėdinio tėvų arba globėjas. Todėl pripažintina, kad tėvai ar globėjas, įstatymo nustatyta tvarka neatsisakę priimti palikimo neveiksnaus įpėdinio vardu ir pradėję valdyti neveiksnaus įpėdinio paveldimą turtą, laikytini priėmusiais palikimą neveiksnaus įpėdinio vardu Jie patys negali paveldėti tokio palikimo, nes neatsisakė jo neveiksnaus įpėdinio vardu įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, duodamas išankstinį leidimą priimti palikimą ar atsisakyti jo neveiksnaus įpėdinio vardu, turi užtikrinti, kad tėvai ir globėjai nepiktnaudžiautų savo teisėmis. Sprendžiant dėl išankstinio leidimo išdavimo turi dalyvauti vaiko teisių apsaugos ir globos (rūpybos) institucijų atstovai.

Ribotai veiksnūs yra nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų (išskyrus nepilnamečius, kurie visišką veiksnumą įgijo pagal CK 2.5 straipsnio 2 dalį, sudarydami santuoką, ir emancipuotus pagal CK 2.9 straipsnį nepilnamečius) ir asmenys, kurių veiksnumą teismas apribojo pagal CK 2.11 straipsnį. Šie asmenys patys priima palikimą arba jo atsisako tėvų ar rūpintojų sutikimu. Ribotai veiksnaus įpėdinio ir jo tėvų arba rūpintojo ginčas dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo sprendžiamas teismo tvarka. Tokiu atveju nagrinėjant bylą turi dalyvauti vaiko teisių gynimo ir globos (rūpybos) institucijų atstovai, asmenys, kurių veiksnumas teismo apribotas pagal CK 2.11 straipsnį, ir patys nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų (CPK 38 str. 2 d.).

Dėl termino palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo.

CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas nurodo, kad teismas ypatingos teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl praleisto įstatyme numatyto termino atnaujinimo. Praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas nustačius, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais - pradėjus faktiškai palikimą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas gali būti teismo atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes.

Bylos duomenimis pagal mirties išrašą nustatyta, kad M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Palikėjo įstatyminiais įpėdiniais laikytini jo nepilnamečiai vaikai: G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. N., gim. (duomenys neskelbtini)(6 b. l.). Per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nei nepilnamečio V. N. įstatyminė atstovė, motina A. P., nei kiti suinteresuoti asmenys į notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo vaiko vardu nesikreipė. Paveldint pagal įstatymą nepilnametis V. N. kaip mirusiojo sūnus, paveldi pagal įstatymą kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais, įskaitant palikėjo sutuoktinę (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.).

Įstatymų leidėjas nurodo, kad pagrindas praleistam terminui atnaujinti yra svarbios aplinkybės. Teismo vertinimu pareiškėja atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus, kurių neįgyvendino jo motina, dėl objektyvių priežasčių praleido terminą palikimui priimti. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad nepilnametis vaikas ir jo įstatyminė atstovė gyvena užsienyje, o paveldimas turtas yra Lietuvoje, šias aplinkybes pripažįsta svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis vaikui priimti palikimą per įstatyme numatytą terminą.

Teismas pažymi, kad įpėdinis V. N. būdamas palikėjo sūnumi, kaip pirmosios eilės paveldėtojas pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), tėvo mirtis diena ir šiuo metu yra nepilnametis, todėl jo teises pirmiausia privalėjo (privalo) ginti įstatyminė atstovė motina A. P., o taip pat gali ir prokuroras, kadangi niekas negali atimti iš vaiko įstatyme numatytos teisės į paveldėjimą. Įvertinus pirmiau minėtas teisės normas ir nustatytas bylos aplinkybes teismas atnaujina V. N. praleistą terminą tėvo palikimui priimti ir šį pareiškėjos prašymą tenkina.

Dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Kadangi V. N., yra nepilnametis, jis neturi veiksnumo, negali savarankiškai tvarkyti savo turto, tačiau paveldėjimo santykiuose jį privalo atstovauti įstatyminė atstovė – motina A. P..

A. P. yra nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, tačiau ji privalo vaiko vardu priimti jo tėvo palikimą, o leidimas irgi išduotinas nepilnamečiam vaikui, leidžiant priimti tėvo palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 3.272 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str.,

nutaria:

Prokuroro pareiškimą tenkinti.

1. Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, atstovaujančios nepilnamečio vaiko V. N. interesus prašymu, atnaujinti nepilnamečiam vaikui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam pagal įstatymą motinos A. P., terminą palikimui, po vaiko tėvo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Leisti motinai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujančiai pagal įstatymą nepilnametį vaiką V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti tėvo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, mirusio (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.