Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui T. R. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau nustatytu terminu jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas T. R. nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka visiškai. Patvirtino teismui, kad su ieškove nebegyvena kartu nuo 2022 m. kovo mėnesio, t.y. daugiau nei metus ir nebemato prasmės toliau gyventi santuokoje. Paaiškino, jog iš tiesų sutinka su ieškovės išdėstytomis aplinkybėmis, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog bendro dalintino turto santuokoje šalys neįgijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. R. ir atsakovas T. R. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų nesusilaukė. Šalys santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra įgijusios.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

7. bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau šalys kartu negyvena nuo 2022 m. kovo mėnesio, t.y. daugiau nei vienerius metus.

8. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas laikosi pozicijos, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ginčo tarp šalių dėl to nėra.

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

10. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

11. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nekilo. Abi šalys pripažino, kad santuokos iširimui įtakos turėjo abiejų sutuoktinių kaltė.

12. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas.

13. Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam, abi šalys yra darbingo amžiaus, todėl sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

14. Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina jos iki santuokos turėta pavardė – K., atsakovui – R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad šalys santuokos nutraukimo metu nuosavybės teise priklausančio dalintino nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš VĮ Regitra pažymų nustatyta, kad šalys santuokoje transporto priemonių neįgijo, atsižvelgiant į tai, klausimas dėl turto padalinimo byloje nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17. Ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai tenkinti pilnai, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas ieškovės sumokėtas 143,20 Eur žyminis mokestis ir 19,92 Eur byloje patirtų pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – „K.“, atsakovui palikti jo pavardę – „R.“.

Priteisti iš atsakovo T. R., ieškovei L. R. 143,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. R. 19,92 Eur patirtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą už procesinių dokumentų siuntimą. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.