Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. N1-857-771/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
N1-857-771/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00774-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
M. S., E. G.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Vytautas Juozelaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-857-771/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00774-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.11.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorėms Irenai Zgierskytei-Strumilaitei ir Violetai Rudžianskienei, kaltinamiesiems M. S. ir E. G., kaltinamojo E. G. atstovei pagal įstatymą D. G., kaltinamųjų gynėjams – advokatams Vytautui Juozelaičiui ir Sofijai Kručienei, nukentėjusiajam V. Š., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Virgilijui Tavorui ir Eglei Lazdauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn.; 2010-07-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) 2010-09-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2012-04-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.; BK 64 str. pagrindu bausmė subendrinta su 2010-09-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.; pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.; bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. ir E. G. 2012-05-08 apie 18.30 val. Šiauliuose, ties namu, esančiu K. Korsako g. 37, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, reikalavo nukentėjusiojo V. Š. nusivilkti sportinį bliuzoną, o šiam atsisakius, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š., o būtent V. Š. reikalaudami nusirengti bei sakydami, kad jei jis nepaklus, tai jie patys nurengs ir sulaužys kaulus, taip sudarė bauginančią situaciją, po ko išsigandęs V. Š. atidavė reikalaujamą bliuzoną, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam V. Š. priklausantį 150 Lt vertės sportinį bliuzoną „Nike“.

M. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad žaisdamas krepšinį pamatė V. Š., kurį iš matymo pažinojo. Prisiminė, kad tarp V. Š. ir E. G. įvyko konfliktas dėl internete paskelbtų komentarų. E. G. buvo jam (M. S.) sakęs, kad norėtų su V. Š. pasikalbėti. Priėjęs prie V. Š., pasakė, kad su juo nori pasikalbėti E. G.. Tuomet paskambino E. G. ir susitarė susitikti Gytarių gatvėje. Susitikę, kalbėjosi, apie ką – neprisimena. Po to kalbėjosi dviese E. G. ir V. Š.. M. S. patiko V. Š. bliuzonas, todėl pasiūlė V. Š. už 100 litų parduoti tą bliuzoną jam (M. S.), prašė leisti jį pasimatuoti. V. Š. pasimatuoti bliuzono neleido, parduoti nenorėjo, sakė, kad gal parduotų nebent vasaros viduryje. Tuo metu, kai M. S. įkalbinėjo V. Š. dėl bliuzono, E. G. kalbėjo telefonu ir pokalbyje dėl bliuzono nedalyvavo. E. G. buvo kelis kartus prie jų priėjęs, bet ką tuo metu sakė ir kodėl buvo priėjęs, M. S. nežino. Prašydamas parduoti bliuzoną ir leisti jį pasimatuoti, V. Š. įbauginti nenorėjo. Nukentėjusiajam negrasino ir kaulų sulaužyti, jeigu neduos bliuzono, nežadėjo, bliuzono negrobė ir tokio tikslo neturėjo. Apie tai ikiteisminio tyrimo metu nesakė, taip užrašė tyrėja, o jis apklausos protokolo neperskaitė. Kai V. Š. nesutiko parduoti bliuzono, jam pasakė: „Blogai, kad nenori parduoti“. Tai, M. S. nuomone, nėra grasinimas. Kai pasiūlė V. Š. kaip užstatą savo piniginę, V. Š. leido pasimatuoti bliuzoną. V. Š. nusivilkus bliuzoną, M. S. jam pasakė, kad nueis į namus ir parodys bliuzoną savo mamai, o po to nuspręs, ar pirks bliuzoną. Jeigu nuspręs nepirkti, bliuzoną grąžins V. Š.. Apie savo sprendimą pažadėjo pasakyti V. Š. tą pačią dieną, sakė, kad ateis pas jį į namus ir pasakys, perka bliuzoną, ar ne. Tai pasakęs, nuėjo. V. Š. jo nesivijo. Piniginė liko pas V. Š.. Piniginėje buvo 5 Lt metalinėmis monetomis, nuolaidų kortelės, moksleivio pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė. Prieš nueidamas, nemėgino iš V. Š. atimti piniginės. Po to, kai išsiskyrė su V. Š., vėl nuėjo į krepšinio aikštelę. Iš ten paskambino V. Š. ir pasakė, kad ateitų. Jeigu paskambinęs sakė, kad V. Š. atneštų piniginę, vadinasi, būtų atidavęs V. Š. bliuzoną. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad tuo metu, kai skambino V. Š. ir prašė atnešti piniginę, bliuzono nukentėjusiajam grąžinti neketino. Neturėjo tikslo bliuzono pasisavinti, būtų jį pirkęs arba grąžinęs. Atvažiavo V. Š. tėvas su draugu ir pasakė, kad Vilius to bliuzono neparduos. Tada jis paprašė grąžinti piniginę. Jie pasakė: „Palauk, palauk“. Atvyko policijos pareigūnai ir grąžino jam piniginę. M. S. jokių pretenzijų dėl piniginės neturėjo. Tačiau pretenzijas dėl bliuzono pareiškė nukentėjusysis ir M. S. buvo sulaikytas. Mano, kad jokio nusikaltimo nepadarė, nes neturėjo tikslo įbauginti nukentėjusiojo ar negrąžinti jam bliuzono. Buvo išgėręs, bet apsvaigęs nesijautė.

E. G. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo namuose, kai paskambino M. S. ir pasakė ateiti į Gytarių gatvę, nes ten yra V. (Š.). E. G. buvo anksčiau užsiminęs M. S., kad norėtų su V. Š. pasikalbėti, nes su juo konfliktavo internete. Kai susitiko, sakė V. Š., kad būtų gražiuoju ir nebekonfliktuotų. Po to M. S. pasakė V. Š., kad jo gražus bliuzonas. Sakė, kad norėtų jį nusipirkti. V. Š. sakė, kad gal vasaros viduryje jį parduotų. Tuomet jis su M. S. pasakė V. Š., kad šis duotų pasimatuoti bliuzoną M. S.. V. Š. bijojo, galvojo, kad bliuzonas iš jo bus atimtas. Jie sakė nukentėjusiajam, kad šis bijo be pagrindo, nes juk jie (M. S. ir E. G.) dviese, jeigu panorėtų, patys pasiimtų bliuzoną. E. G. pasakė nukentėjusiajam: „Duok pasimatuoti, nupirks. Imk piniginę kaip užstatą“. M. S. taip pat sakė: „Duok, nupirksiu ir viskas“. V. Š. iš pradžių sakė, kad piniginės jam nereikia, bet M. S. įkalbėjo ją paimti. Kai V. Š. padavė M. S. bliuzoną, šis apsivilko ir pasakė V. Š., kad pasitars su tėvais ir jeigu bliuzonas tiks, jį nupirks. Vakare pažadėjo V. Š. paskambinti ir pranešti savo sprendimą. Ką į tai atsakė V. Š., E. G. nežino. Jis dar truputį pasikalbėjo su M. S., o po to nuėjo namo. M. S. nuėjo į kiemą. E. G. beveik visą tą laiką, kol M. S. prašė V. Š. jo bliuzono, kalbėjo telefonu ir tik kartais įsikišdavo į pokalbį. Nepamena, ar M. S. prašė V. Š. grąžinti jam piniginę, kai apsivilko bliuzoną. Matė, kaip M. S. ėjo V. Š. pusėn, tačiau jam negrasino, gal prašė atiduoti pasą iš piniginės. V. Š. nebėgo nuo M. S.. M. S. ir nukentėjusysis tiesiog ėjo į tą pačią pusę, nes gyvena beveik tame pačiame kieme. Kai M. S. apsivilko bliuzoną, nesakė nukentėjusiajam, kad jį sumuš, jeigu šis prasitars. Ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų nedavė, neminėjo ir to, kad V. Š. sakė, kad jeigu šis neatiduos bliuzono, tai patys jį pasiims. Grasinimų nebuvo. M. S. nedarė V. Š. jokio spaudimo.

Nukentėjusysis V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad atėjo M. S. ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti E. G., prašė eiti kartu su juo. Tarp V. Š. ir E. G. buvo konfliktas dėl V. Š. komentarų internete po nuotrauka. V. Š. iš pradžių pasakė, kad neis, tačiau po to sutiko. Susitarė susitikti už 5 minučių prie parduotuvės „Sodo pasaulis“. Kai nuėjo, E. G. nebuvo. M. S. pasakė, kad reikia eiti prie bažnyčios. M. S. eidamas klausė, iš kur V. Š. perka rūbus. V. Š. atsakė, kad iš parduotuvės. Prie bažnyčios susitiko su E. G.. M. S. pasakė, kad jis parduotų jam bliuzoną arba keistų į M. S. bliuzoną. V. Š. nesutiko. Tuomet kažkuris iš kaltinamųjų pasakė, kad reikia eiti į Gytarių gatvę. Einant M. S. įkalbinėjo apsikeisti džemperiais. V. Š. pasakė E. G., jog kalbėtų apie tai, dėl ko susitiko. Kaltinamieji nusivedė jį į K. Korsako gatvę, prie 37-ojo namo. Ten E. G. jam pasakė, kad susitartų su M. S. dėl bliuzono ir tuo jų konfliktas baigsis. V. Š. pasakė nesitarsiąs. Tuomet E. G. pasakė: „Jeigu norėtume, tai patys nurengtume ir sulaužytume“. M. S. irgi sakė, kad atims bliuzoną, sulaužys. Suprato tai kaip grasinimą, todėl paėmė M. S. siūlomą piniginę. Galvojo, kad tai bus įrodymas. Iš piniginės paėmė M. S. asmens dokumentą, nes norėjo parodyti savo tėčiui, kaip atrodo kaltinamasis. M. S. padavė savo bliuzoną. Jeigu būtų nedavęs, mano, jog kaltinamieji būtų jį apstumdę ar sumušę. M. S. apsivilko V. Š. bliuzoną ir paklausė E. G., ar jam tinka. E. G. patvirtino, kad tinka. Tuomet M. S. liepė grąžinti piniginę. V. Š. pasakė: „Grąžink bliuzoną, aš grąžinsiu piniginę“. Tada M. S. pradėjo eiti link jo. V. Š. ėmė trauktis atbulas. Paėjęs gal 10 žingsnių į jo pusę, M. S. pasakė V. Š. nesirodyti kieme, nes jo draugai jį suras. Jokio pokalbio tarp M. S. ir V. Š., kad susitiks vėliau ir M. S. jam grąžins bliuzoną, arba jį nupirks, nebuvo. Grįžęs namo, paskambino tėčiui ir pasakė, kad iš jo atėmė bliuzoną. Bebūnant namuose, jam paskambino M. S. ir sakė, kad jis nesiskųstų policijai ar tėvams, taip pat sakė, kad V. Š. ateitų į aikštelę, kur jam grąžins bliuzoną.

Liudytojas S. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam paskambino sūnus ir pranešė, kad iš jo atėmė bliuzoną. Pas sūnų nuvažiavo su sesers vyru E. S.. Sūnus papasakojo, kad žaidė krepšinio aikštelėje. Priėjo M. S. ir paklausė sūnaus, ar jis yra V.. Liepė eiti su juo. Sūnus nesutiko. Po to nusivedė prie mokyklos ir liepė atiduoti bliuzoną. V. nesutiko. Sūnui grasino. Bliuzoną sūnus atidavė ne savo noru. V. turėjo M. S. piniginę. Sūnus pasakė, kad M. S., apsivilkęs jo bliuzoną, liepė V. atiduoti piniginę, tačiau sūnus jos neatidavė, pasakė grąžinsiąs, kai M. S. atiduos bliuzoną. M. S. bliuzono reikalavo ne vienas, jie buvo dviese. S. Š. su E. S. nuvažiavo į sūnaus nurodytą vietą. Tuo metu pro šalį važiavo policijos ekipažas. Pranešė pareigūnams apie įvykį, atidavė piniginę. Policijos pareigūnai nuvyko ieškoti įtariamojo. Vėliau paskambino sūnus ir pasakė, kad M. S. yra prie krepšinio aikštelės. Nuvažiavo ten ir pamatė M. S., kuris žaidė krepšinį vilkėdamas sūnaus bliuzoną. S. Š., priėjęs prie kaltinamojo, pasakė: „Gražus bliuzonas“. Šis atsakė: „Jeigu nori, pasiimk“, nusivilko bliuzoną ir numetė jį ant S. Š. dviračio. M. S. pasakė, kad V. jam skolingas 200 litų, todėl ir paėmė bliuzoną. Sūnus vėliau paneigė, kad yra skolingas M. S.. Kaltinamasis, po to, kai atidavė bliuzoną, pareikalavo, kad S. Š. atiduotų piniginę. Kadangi piniginė buvo pas V., S. Š. paskambino sūnui ir pasakė, kad ateitų, taip pat paskambino į policiją ir pasakė, kad rado tą asmenį, kuris paėmė sūnaus bliuzoną. Kai atėjo sūnus, jie atidavė kaltinamajam piniginę. M. S. pasakė, kad dingo banko kortelės. Tada vyko į policiją.

Kaltinamojo E. G. atstovė pagal įstatymą D. G. parodė, kad įvykio dieną sūnus E. G. iš pradžių buvo namuose, po to išėjo ir grįžo maždaug po valandos. Į jos klausimą, kur buvo, sūnus paminėjo apie bliuzoną ir piniginę, įvardijo tai kaip nesąmonę ir smulkmeną. Vėliau, jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, sūnus jai papasakojo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas dėl nuotraukos internete. Sūnus nuėjo susitikti su nukentėjusiuoju. Kartu ėjo M. S.. Pastarajam patiko V. bliuzonas, norėjo pirkti, davė savo piniginę, o po to jos nebeatgavo. Sūnus sakė, kad tuo metu, kai M. S. kalbėjosi su V., jis kalbėjo telefonu su drauge ir tik retkarčiais įsikišdavo į pokalbį. Sūnus sakė, kad tarp M. S. ir V. Š. įvyko mainai: vienas pasiėmė bliuzoną, kitas – piniginę.

Liudytoja V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu M. S. ir E. G. su protokolais susipažino. Apklausos protokoluose yra užfiksuota tai, ką įtariamieji patys pasakė. Apklausose dalyvavo gynėjai. M. S. su protokoluose užfiksuotais savo parodymais sutiko, jokių pastabų ar papildymų neturėjo.

Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad Gegužių gatvėje prie jo ir kolegos atvažiavo dviračiais du vyriškiai. Vienas iš jų pasakė, kad iš jo sūnaus atėmė sportinį bliuzoną, pas sūnų pasiliko įtariamojo piniginė. Po kiek laiko buvo gautas pranešimas, kad Dainų gatvėje, mokyklos krepšinio aikštelėje, tie vyriškiai bendrauja su įtariamuoju. Nuvyko į vietą. Nukentėjusiojo tėvas jau buvo atsiėmęs sūnaus sportinį bliuzoną, pretenzijų neturėjo. M. S. pasakė, kad iš jo piniginės dingo banko kortelės. Tuomet, kad išsiaiškintų visas aplinkybes, M. S., nukentėjusįjį ir jo tėvą pristatė į policijos komisariatą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties K. Korsako g. 37-uoju namu, Šiauliuose (1 t., 5-7 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikė sportinį bliuzoną „Nike“ (1 t., 31 b. l.), kuris buvo apžiūrėtas, apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (1 t., 32-33 b. l.).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Š. akistatos su E. G. metu patvirtino, kad M. S. ir E. G. grasino jam fiziniu smurtu, sakė, kad jeigu V. Š. gražiuoju neatiduos bliuzono, tai jie patys jį nurengs ar sulaužys kaulus. V. Š. nurodė, kad šių žodžių išsigando, jautė psichologinį spaudimą, nuolat jautėsi taip, kad bet kurią minutę galėjo būti sumuštas (1 t., 94-95 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo šaknelės Nr. 1829 matyti, kad M. S. 2012-05-08 20.08 val. užfiksuotas girtumas – 2,29 promilės (1 t., 51 b. l.).

Dėl plėšimo iš V. Š.

M. S. ir E. G., teisiamajame posėdyje aiškindami plėšimo iš V. Š. aplinkybes, neigė, jog grasindami fiziniu smurtu reikalavo iš V. Š. atiduoti bliuzoną. Kaltinamųjų teigimu, nukentėjusysis bliuzoną atidavė M. S. laisva valia, po to, kai M. S. V. Š. mainais perdavė piniginę ir pažadėjo, kad jeigu bliuzonas jam netiks, tą pačią dieną grąžins jį V. Š., o jeigu tiks – bliuzoną iš V. Š. nupirks. Tuo tarpu nukentėjusysis V. Š. ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme tvirtino, kad bliuzoną M. S. atidavė ne laisva valia, o išsigandęs kaltinamųjų grasinimų, kad jeigu neatiduos bliuzono, jie panaudos fizinį smurtą – sulaužys kaulus ir patys pasiims bliuzoną. Taip, 2012-05-10 apklausiamas liudytoju (1 t., 43-44 b. l.) V. Š. parodė, kad atėjus prie K. Korsako g. 37-ojo namo E. G. liepė jam susitarti su M. S. dėl bliuzono, nors prieš tai nukentėjusysis buvo aiškiai pasakęs, kad bliuzono neketina nei parduoti, nei mainyti. Šios apklausos metu V. Š. taip pat nurodė, kad jam atsisakius atiduoti bliuzoną E. G. ir M. S. pasakė, kad jei bliuzono neatiduos gražiuoju, jie patys V. Š. „nurengs ar sulaužys kaulus“. Išsigandęs šių grasinimų, jis paėmė M. S. piniginę ir leido šiam pasimatuoti bliuzoną. M. S., apsivilkęs bliuzoną, pareikalavo, kad V. Š. grąžintų piniginę. Kai nukentėjusysis pasakė, jog piniginę grąžins tada, kai M. S. grąžins jam bliuzoną, M. S. liepė V. Š. nesirodyti kieme ir kartu su E. G. nuėjo. Jokio pokalbio, kaip nurodė 2012-05-10 apklausos metu nukentėjusysis, tarp M. S. ir V. Š. apie tai, kad jie susitiks vėliau ir M. S. V. Š. arba grąžins bliuzoną, arba atneš pinigus, nebuvo. Šios apklausos metu duotus parodymus V. Š. patvirtino ir per akistatą su kaltinamuoju E. G. (1 t., 94-95 b. l.), analogiškai bliuzono užvaldymo aplinkybes nukentėjusysis aiškino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. V. Š. parodymus, kurie nuo pat proceso pradžios buvo vienodi ir nuoseklūs, netiesiogiai patvirtina ir liudytojo S. Š. parodymai. Apklausiamas teisme S. Š. nurodė, jog iš karto po įvykio jam paskambino sūnus ir ne tik pranešė apie atimtą bliuzoną, apibūdino M. S., bet ir pasakė, kad bliuzoną atiduoti reikalavo du asmenys. Smurtinį, t. y. panaudojant psichinę prievartą, turto užvaldymo būdą, be nukentėjusiojo V. Š. ir liudytojo S. Š. parodymų, akistatos protokolo, taip pat patvirtina ir kaltinamojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas tris kartus – 2012-05-09 (1 t., 58-59 b. l.), 2012-05-23 (1 t., 64-65 b. l.), 2012-07-11 (1 t., 68-69 b. l.) ir visų šių apklausų metu pripažino, kad V. Š. nesutikus atiduoti bliuzono jis (M. S.) ir E. G. pagrasino, kad bliuzoną pasiims patys ir taip grasindami bei įbaugindami atėmė iš V. Š. bliuzoną. Be to, M. S. nurodė, kad bliuzono nei pirkti, nei grąžinti V. Š. neketino, o nuo pat pradžių norėjo jį pasisavinti. Nors nagrinėjant bylą teisme M. S. paneigė šias ikiteisminiame tyrime nurodytas aplinkybes ir teigė, kad nei vienoje iš apklausų nenurodė apie tai, kad su E. G. grasino V. Š. fiziniu susidorojimu, jeigu jis neatiduos bliuzono, tačiau liudytoja V. P., kuri apklausė M. S. ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtino, kad su protokolais M. S. susipažino, jokių pastabų ar papildymų neturėjo. Be to, visose M. S. apklausose dalyvavo gynėjas. Dėl to teismas remiasi būtent ikiteisminiame tyrime duotais M. S. parodymais, nes jie atitinka nukentėjusiojo V. Š. parodymus, akistatos tarp V. Š. ir E. G. protokole užfiksuotas aplinkybes. Teismo įsitikinimą, kad teisingi ir atitinkantys tikrąsias įvykio aplinkybes yra ikiteisminiame tyrime duoti M. S. parodymai, taip pat sustiprina ir paties kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Netrukus po įvykio, kaip matyti iš nukentėjusiojo V. Š. parodymų, M. S. paskambino jam telefonu ir reikalavo niekam neprasitarti apie įvykį, sakė, jog atiduos bliuzoną. Liudytojas S. Š. teisme parodė, kad M. S., grąžindamas bliuzoną, nurodė, kad V. Š. buvo M. S. skolingas. Jeigu tikėti M. S. teisme duotais parodymais, logiška manyti, jog kaltinamasis būtų paaiškinęs nukentėjusiojo tėvui, kad V. Š. gera valia jam atidavė bliuzoną ir jie susitarė, kad jeigu bliuzonas M. S. netiks, jis tą pačią dieną grąžins jį V. Š., o jeigu tiks – bliuzoną iš V. Š. nupirks. Tačiau vietoje to M. S. ėmė pasakoti apie neegzistuojančią skolą. Toks kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo kartu su kitais bylos duomenimis leidžia laikyti vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui duotus M. S. parodymus toje dalyje, kurioje kaltinamasis tvirtina, kad nei jis, nei E. G. fiziniu susidorojimu V. Š. negrasino ir bliuzoną nukentėjusysis perdavė laisva valia, pažadėjus M. S. jį nupirkti arba, jeigu netiks – tą pačią dieną grąžinti, gynybine kaltinamojo versija. E. G. parodymai, kad nei jis, nei M. S. negrasino panaudoti fizinį smurtą, jeigu V. Š. neatiduos M. S. bliuzono, ir kad V. Š. gera valia atidavė bliuzoną M. S., kai šis mainais perdavė jam savo piniginę ir pažadėjo, kad jeigu bliuzonas M. S. netiks, jis tą pačią dieną grąžins jį V. Š., o jeigu tiks – bliuzoną iš V. Š. nupirks, taip pat neatitinka teisiamajame posėdyje ištirtų kitų įrodymų, dėl to teismas E. G. parodymais toje dalyje taip pat nesiremia, laikydamas juos, kaip ir M. S. parodymus, gynybine kaltinamojo versija. Teismas laiko esant įrodyta, kad M. S. ir E. G. 2012-05-08 apie 18.30 val. Šiauliuose, ties namu, esančiu K. Korsako g. 37, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, reikalavo nukentėjusiojo V. Š. nusivilkti sportinį bliuzoną, o šiam atsisakius, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š., o būtent V. Š. reikalaudami nusirengti bei sakydami, kad jei jis nepaklus, tai jie patys nurengs ir sulaužys kaulus, taip sudarė bauginančią situaciją, po ko išsigandęs V. Š. atidavė reikalaujamą bliuzoną.

M. S. svetimą turtą užvaldė panaudodamas psichinį smurtą, t. y. išsakydamas grasinimus, kad jeigu V. Š. neatiduos bliuzono, jį nurengs ir sulaužys kaulus. Grasinimai fiziniu susidorojimu buvo išsakyti nusikaltimo vietoje, kurioje be nukentėjusiojo ir dviejų kaltinamųjų, kitų pašalinių asmenų nebuvo, todėl V. Š. grasinimus fiziniu susidorojimu suvokė kaip realius, t. y. buvo įsitikinęs, kad jam priešinantis ir nepaklusus reikalavimui atiduoti bliuzoną, fizinis smurtas bus panaudotas. M. S. suprato, jog svetimą turtą užvaldo naudodamas psichinę prievartą, suvokė, kad šis psichinis smurtas yra priemonė užvaldyti svetimą turtą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam bus padaryta žala ir to norėjo (veikė tiesiogine tyčia). Todėl byloje nustatyti M. S. veiksmai visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto plėšimo nusikaltimo požymius.

Plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto vartojimas. Įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnyje. Nusikaltimo bendrininku ir, atskirai, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir naudojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (tik grobė turtą arba tik vartojo smurtą). Kaip nustatyta byloje, M. S. pavartojo psichinį smurtą ir pagrobė nukentėjusiojo V. Š. turtą, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje aprašytą plėšimo sudėtį. E. G. pats tiesiogiai nukentėjusiojo turto neužvaldė, tačiau, kaip nustatyta byloje, kartu su M. S. išsakė nukentėjusiajam grasinimus fiziniu susidorojimu ir buvo šalia tuo metu, kai V. Š., paveiktas grasinimų, perdavė M. S. savo bliuzoną. Taigi, išsakydamas grasinimus nukentėjusiajam fiziniu susidorojimu, E. G. pavartojo psichinę prievartą, taip kartu su M. S. sudarydamas bauginančią situaciją, po ko išsigandęs V. Š. atidavė bliuzoną. E. G. suprato savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog išsakydamas grasinimus fiziniu susidorojimu baugina nukentėjusįjį, numatė, kad nukentėjusysis, paveiktas grasinimų, bus priverstas perduoti savo turtą M. S. ir dėl to patirs turtinę žalą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Šiais veiksmais E. G. iš dalies realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto plėšimo sudėtį, todėl teismas pripažįsta E. G. plėšimo nusikaltimo bendravykdytoju.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes M. S. ir E. G., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o skirdamas bausmę E. G. – dar ir į Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui, t. y. į E. G. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

M. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas pilnametis (18 m.) ir tris kartus teistas (1 t., 117-133 b. l.), iš jų du kartus – už svetimo turto vagystes. Nors M. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, tačiau teisiamajame posėdyje duodamas parodymus apie nusikaltimo aplinkybes pakeitė savo parodymus ir neigė užvaldęs svetimą turtą plėšimo būdu panaudojant psichinį smurtą, todėl teismas laiko, kad dėl šio nusikaltimo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. M. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš šio nusikaltimo bendravykdytojų, tiesiogiai realizavęs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą plėšimo sudėtį (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad M. S. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. S. nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė neišnykus teistumui ir per trumpą laiką (po vieno mėnesio ir trijų dienų) po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Kaltinamasis įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą (1 t., 136 b. l.), ne vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, alkoholio viešoje vietoje vartojimą, nedidelį chuliganizmą (1 t., 137-140 b. l.) ir, nors šių nuobaudų galiojimas plėšimo metu jau buvo pasibaigęs, tai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. M. S. teisiamas jau ketvirtą kartą, po paskutinės nusikalstamos veikos ir bausmės už ją paskyrimo nesistengė pakeisti savo gyvenimo būdo, savo elgesio kritiškai neįvertino, nes praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po bausmės paskyrimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas už padarytą nusikaltimą skiria M. S. griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės vykdymo atidėjimas M. S. netaikytinas, nes kaltinamojo ankstesni teistumai, padaryti administraciniai teisės pažeidimai, laikas, praėjęs nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, rodo jo polinkį pažeidinėti įstatymus, neigiamai apibūdina M. S. asmenybę ir liudija, kad padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinis nusikalstamas poelgis, o dėsningas M. S. nusikalstamas elgesys. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. S. ne vieną kartą buvo taikyti jo teisinę padėtį palengvinantys institutai – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2009-03-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), net du kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Akivaizdu, kad šie institutai teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui nepadarė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų, dėl to bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį bendrame nusikaltime, jo amžių, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant dviem kaltinamojo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nustatytinas kaip artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tačiau nežymiai už jį mažesnis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nes nusikaltimas, už kurį M. S. teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarytas 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Skirdamas bausmę E. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., 154 b. l.), nusikalto būdamas nepilnametis (16 m.). E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš šio nusikaltimo bendravykdytojų, iš dalies realizavęs BK 180 straipsnio 1 dalyje aprašyto plėšimo sudėtį (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. G. vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., 155 b. l.), į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas, policijos nuovadoje pagal gyvenamąją vietą dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta (1 t., 158 b. l.). E. G. mokosi, Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje E. G. charakteristikoje nurodoma, kad E. G. be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas, nedalyvauja papildomo ugdymo veikloje, tačiau mandagus, tvarkingas, moka bendrauti ir su mokytojais, ir su kitais mokiniais, pastabų dėl netinkamo elgesio negauna (1 t., 164 b. l.). E. G. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., 162 b. l.), duomenų, jog E. G. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas už padarytą nusikaltimą skiria E. G., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, su laisvės atėmimu nesusijusią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis, atsižvelgus į E. G. vaidmenį bendrame nusikaltime, jo amžių, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nustatytinas kaip mažesnis už BK 90 straipsnio 4 dalyje numatytos nepilnamečiui skiriamos arešto bausmės vidurkį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sportinis bliuzonas „Nike“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas V. Š. (1 t., 35, 36 b. l.), paliktinas V. Š.; M. S. asmens kratos metu paimti daiktai (mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, SIM kortelė „Labas“, piniginė, raktas, mokinio pažymėjimas, išduotas M. S. vardu, SIM kortelės dėklas, pinigai – 72 centai, šaukimas, dvi lombardo sutartys), ikiteisminio tyrimo metu grąžinti M. S. (1 t., 26, 27 b. l.), paliktini M. S.; CD su telefonų išklotinėmis saugotina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skiriamą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį bausmės, neatliktos pagal 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendį, ir galutinę bausmę M. S. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012-05-08 iki 2012-05-22 laiką, prilyginant jį 15 (penkiolikai) laisvės atėmimo bausmės dienų.

Laisvės atėmimo bausmę M. S. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. S. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. S. taikyti tas pačias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 12834178) paėmimą.

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 15 (penkiolikai) parų.

Arešto bausmę E. G. paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. G. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti E. G. tas pačias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sportinį bliuzoną „Nike“ palikti V. Š.; M. S. asmens kratos metu paimtus daiktus (mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, SIM kortelę „Labas“, piniginę, raktą, mokinio pažymėjimą, SIM kortelės dėklą, pinigus – 72 centus, šaukimą, dvi lombardo sutartis) palikti M. S.; CD su telefonų išklotinėmis saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas