Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 49SJN-2508-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-2088-(5.59E.); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ja (UAB „Kamesta“) valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0159:92), Pranciškaus Žvirkos g. 8, Vilniuje, 13 093 kv. m dalies nuomos sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turėjo UAB „Vilnista“; priteisti UAB „Kamesta“ naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymą Nr. 203 „Dėl žemės nuomos sutarties patikslinimo“. Paaiškino, kad Vilniaus skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 49SJN-2508-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ nepagrįstai atsisakė patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0159:92, esančio adresu Pranciškaus Žvirkos g. 8, Vilniuje, valstybinės žemės nuomos sutartį. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Žemės sklypo nuomos santykių, siekiant pakeisti vieną nuomininką kitu. Paaiškino, jog žemės sklypo plotas yra 3,0011 ha, jame yra statinių, o Žemės sklypą patikėjimo teise valdanti NŽT dalimis (nenustatant idealiųjų dalių ar konkrečių vietų) buvo ir yra išnuomojusi įvairiems asmenims. Nurodė, kad 1994 m. vasario 11 d. buvo įregistruota AB „Vilniaus melioracija“ (vėliau pertvarkyta į UAB „Vilnista“), kuri vykdė veiklą žemės sklype, turėjo nuosavybės teise nekilnojamojo turto, jo aptarnavimui buvo naudojama žemės sklypo teritorija, kurioje įmonė įrengė įvairius tam reikalingus infrastruktūros statinius (privažiavimo kelius, estakadas, betonuotas, asfaltuotas saugojimo aikšteles, kt.). Paaiškino, kad atsakovė dalį žemės sklypo (2,6441 ha) pagal 1995 m. lapkričio 30 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 58-N41/95-6159 išnuomojo UAB „Vilnista“, nes ji nuosavybės teise valdė didžiąją dalį statinių. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo ginčo ar klausimų, kokia dalis žemės sklypo yra reikalinga UAB „Vilnista“ nekilnojamojo turto naudojimui, todėl joks papildomas specialus dokumentas (žemės sklypo planas ar pan.) nebuvo rengiamas ar tvirtinamas. Paaiškino, kad UAB „Vilnista“ 2013 m. vasario 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VL-506 pardavė jai savo nuosavybės teise turėtus administracinį pastatą, du sandėlius ir transformatorinę, esančius žemės sklype, o 2013 m. kovo 6 d. šalys sudarė dar vieną pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VL-648 dėl dar vieno sandėlio minėtame sklype pirkimo. Nurodė, kad Vilniaus skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1123 aiškiai nustatė, kad dėl minėtų sandorių iš visos anksčiau UAB „Vilnista“ nuomotos žemės sklypo dalies (26 441 kv. m) UAB „Vilnista“ lieka 13 093 kv. m, o jai paskiriama 10 301 kv. m dalis. Pažymėjo, jog visiems buvo aišku ir suprantama, kad toks sklypų dalių paskirstymas yra racionalus ir protingas bei atitinkamai reikalingo kiekvieno asmens nekilnojamojo turto naudojimui dydžio, todėl joks žemės sklypo planas nebuvo rengiamas. Nurodė, jog atsakovės minimo įsakymo priėmimo metu jau galiojo Taisyklės, kuriomis remdamasi atsakovė dabar atsisako patenkinti jos prašymą Pažymėjo, jog atsižvelgiant į minėtus dalies nekilnojamojo turto perleidimo sandorius ir sprendimą, atsakovė su UAB „Vilnista“ 2013 m. rugpjūčio 2 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-340, kuria jos anksčiau nuomota žemės sklypo dalis buvo sumažinta iki 13 093 kv. m. Nurodė, kad atsakovė išnuomojo jai pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-341 žemės sklypo dalį (10 301 kv. m), o sudarydama minėtą sutartį nereikalavo jokio žemės sklypo plano minėtos sutarties sudarymui. Paaiškino, kad UAB „Vilnista“ 2015 m. gruodžio 11 d. -pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jai likusį savo nekilnojamąjį turtą žemės sklype kartu su jos turėta valstybinės žemės nuomos teise į 1,3093 ha žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog visam žemės sklype esančiam turtui atitekus vienam asmeniui analogiškai turi būti sujungta ir anksčiau atsakovės suteikta to turto naudojimui reikalingos žemės sklypo dalies nuomos teisė. Nurodė, kad atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti jos prašymą, motyvuodama Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 34.3 papunkčiu, kad prie prašymo išnuomoti žemės sklypą (jo dalį), kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), turi pateikti žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Pažymėjo, jog su tokiu sprendimu kategoriškai nesutinka, kadangi žemės sklypo naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, o žemės sklype esantys statiniai yra tiesiogiai tarpusavyje susiję (pvz., remonto dirbtuvės, garažai, transformatorinė, administracinis pastatas, sandėliai) ir jų aptarnavimui reikalingas visas joms anksčiau priskirtas žemės sklypo plotas.