Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-870-41/2008 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams J. G. , H. G. , trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarei Jūratei Mockuvienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, todėl apdovanojamasis pagal ją neprisiima jokių įsipareigojimų. CK 6.467 str. numato galimybę dovanojimo sutartyje nurodyti kokią nors sąlygą. Ieškovės ir E. G. sudaryta dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notariškai. Sutarties tekstas buvo balsiai perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, pati ieškovė, pasirašant dovanojimo sutartį, dalyvavo, jokių dovanojimo su vienokia ar kitokia sąlyga nuostatų sutartyje nurodyta nebuvo. Duomenų, kad, sudarant sutartį, būtų koks nors piktavališkas notarės, tvirtinusios sandorį, susitarimas su kita sandorio šalimi, ar kokie nors kiti neteisėti veiksmai, teismui nepateikta. Aiškindamasis tikrąją ieškovės valią sudarant ginčijamą sandorį, teismas nurodė, kad motinos - ieškovės I. G. valia buvo padalinti abiems savo sūnums jos valdomą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą bei jame esančius pastatus. Teismas nustatė, kad ilgą laiką šeimoje vyko nuolatiniai ginčai tarp abiejų sūnų dėl tėvų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pasidalijimo. Ieškovės valios priežastis sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį buvo grynai šeimyninė, motiniška, t.y. susijusi su noru teisingai padalinti turimą turtą abiems sūnums. Dalį savo valdomo turto ieškovė padovanojo sūnui H. dar 1998 metais, tuo tarpu kita turto dalis buvo padovanota kitam sūnui – E. G. , sudarant su juo analogišką nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Žemės padalijimo klausimą iš esmės išsprendė teismas, nagrinėjęs ginčą tarp brolių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės tikslas ir motyvas sudaryti šiuo metu ginčijamą dovanojimo sutartį buvo tinkamas tėvų turto padalijimas abiems broliams (ieškovės sūnums). Vien tos aplinkybės, kad ieškovė yra senyvo amžiaus ir jai reikalinga atitinkama priežiūra bei finansinė parama, nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Pats asmuo dėl amžiaus ar sveikatos būklės turi teisinį pagrindą sudaryti bet kokias sutartis. VĮ Registrų centro išduota pažymoje nurodyta, jog 2004 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė pateikė prašymą per septynias dienas išduoti pažymą dovanojimo sandoriui sudaryti. Šalių valia atitiko tikruosius šalių ketinimus. Tikrąją ieškovės valią padovanoti sūnui E. turtą įrodo ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-764-02/2005 ieškovės duoti paaiškinimai. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartyje, išnagrinėjęs atsakovo E. G. kasacinį skundą, pažymėjo šios bylos specifiškumą, t.y. tėvų turto padalijimą tarp brolių tokiu būdu, kad abiems sūnums tektų nuosavybės teisė į dalį nekilnojamojo turto ir žemės sklypo, nurodant, kad tokiai valiai didelę reikšmę turėjo jų motinos sprendimas. Šalių sudaryta sutartis turi įstatymo galią ir ji privaloma ją sudariusioms šalims (CK 6.189 str.). Šioje byloje ieškovės valia dėl jos padovanoto E. G. nekilnojamojo turto pasikeitė jam mirus. Tačiau ši aplinkybė neleidžia ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis ir teigti, kad ji suklydo sudarydama dovanojimo sutartį. Ieškovė tokiu būdu kėsinasi į atsakovės J. G. , kaip įstatyminės paveldėtojos teisėtai paveldėtą po jos tėvo mirties turtą. Tai, kad ieškovės elgesys su anūke pakito po E. G. mirties, paliudijo ir byloje apklausta liudytoja F. G. . Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji buvo parašiusi testamentą ir taip išreiškusi savo valią dėl turto paveldėjimo po mirties, teismas nurodė, kad tai neįrodo, kad ieškovė neturėjo pagrindo sudaryti dovanojimo sutartį, tuo pačiu pakeisti savo ketinimus, t.y. padovanoti jai priklausantį turtą iki jos mirties. Teismas pažymėjo, kad atsakovas H. G. yra ieškovės sūnus, kuris yra gavęs dovanų kitą dalį namo ir jo priklausinių, ne tik pagal įstatymą (vaikai privalo išlaikyti savo tėvus), bet ir moraline prasme turi pareigą padėti motinai finansiškai ir pasirūpinti jos tinkamu ir visaverčiu gyvenimu. Nenustatęs pagrindo pripažinti negaliojančia 2004 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartį, teismas atmetė ir kitus ieškovės reikalavimus.

1. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovės valia buvo nukreipta padovanoti E. G. turtą, t.y. perduoti turtą neatlygintinai. Teismas nepagrindė argumento, kad ieškovės pozicija dėl jos tikrosios valios neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, aplinkybių, faktų ir jų nenurodė. Ieškovės valios perleisti turtą su sąlygą ją išlaikyti iki gyvos galvos nepaneigė nei vienas dalyvavęs byloje asmuo ar kiti byloje esantys įrodymai.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra nepatyrusi, sudarant tokius sandorius, yra senyvo amžiaus, nemoka lietuvių kalbos, virš trisdešimties metų patiria smegenų insultus. Notarė negalėjo patvirtinti, kad ieškovė buvo notarų biure, jai buvo perskaitytas sutarties tekstas, išaiškintos sudaromo sandorio teisinės pasekmės. Kadangi ieškovės ir jos sūnaus E. G. santykiai buvo labai geri, gali būti, kad ji net neskaitydama ir nesiaiškindama sudaromo sandorio pasekmių pasirašė sutartį be jos vertimo. Ieškovė, būdama senyvo amžiaus, buvo suklaidinta, nesuprato sudaromo sandorio turinio, o apie tai, kad sudarė būtent tokio turinio sandorį, suprato tik po sūnaus E. G. I. G. mirties, kai jo palikimą pradėjo tvarkyti jo dukra. Nesuprantama, kodėl buvo padovanota viskas, nepaliekant sau nei kambario, nei žemės lopinėlio (CK 1.90 str. 1.64 str.). Ieškovės neišprusimas, garbingas amžius, sveikatos problemos, visiškas pasitikėjimas E. G. ir jo nuolatinis spaudimas jai dėl turto sudarė sąlygas ieškovei suklysti dėl ketinamo sudaryti sandorio ir jo sukeltų pasekmių.

3. Nėra logikos, esant testamentui, dovanoti tą patį turtą tam pačiam būsimam testamentiniam įpėdiniui. Ieškovės veiksmus galima būtų pateisinti, jeigu dalis turto būtų dovanojama ne testamentiniam įpėdiniui, o kitam sūnui - H. G. .

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str. 5 d.).

Ieškinį dėl sandorių negaliojimo ieškovė šioje byloje pareiškė, teigdama, kad dovanojimo sutartį su dabar jau mirusiu sūnumi E. G. ji pasirašė suklydimo įtakoje, manydama, kad turtą perleidžia su sąlyga išlaikyti ją iki gyvos galvos. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė CK 1.87 ir 1.91 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl suklydimo sudarytų sandorių negaliojimo pagrindus reglamentuoja CK 1.90 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nustatą iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CPK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CPK 1.90 str. 4 d.).

Taigi, ieškovė, pareiškusi tokį ieškinį, CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad ji, sudarydama 2004 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartį, kuria neatlygintinai perleido savo sūnui E. G. nuosavybėn į jai nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą, suklydo dėl sudaromo sandorio esmės, klaidingai manė, kad pasirašo ne dovanojimo sutartį, o turtą perleidžia pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, t.y. suklydo dėl sandorio esmės.

Apeliaciniu skundu ieškovė I. G. nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kad jos valia buvo nukreipta padovanoti E. G. turtą, t.y. perduoti neatlygintinai, ir nepagrindė, kad ieškovės pozicija dėl jos tikrosios valios neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, aplinkybių, faktų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, išnagrinėjo ir įvertino visumą faktinių bylos aplinkybių ir šiomis nustatytomis aplinkybėmis pagrindė savo išvadą dėl susiformavusios ieškovės valios sudaryti dovanojimo sutartį ir tokios valios buvimo būtent ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu.

Kaip patvirtina Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimas (b.l. 97-100) civilinėje byloje Nr. 2-764-02/2005 pagal H. G. ieškinį E. G. I. G. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, teismas liudytoja apklausė I. G. (2005 m. lapkričio 30 d. protokolas, b.l. 81-86). Ji teismui parodė, kad visą sklypą ir jai likusią namo dalį ji padovanojo sūnui E.. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą (civ. b. Nr. 2-764-02/2005 b.l. 136-141). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą (b.l. 181-184)

Civilinėje byloje Nr. 2-764-02/2005 apklausta liudytoja (šio bylos l. 85), ieškovė nurodė aplinkybes dėl turto pasidalijimo tarp jos ir jos abiejų sūnų ir priežastį, kodėl ji jai nuosavybės teise priklausantį turtą padovanojo sūnui E.. Savo parodymuose I. G. nieko nekalbėjo apie turto dovanojimą su kokiomis nors sąlygomis, apie sūnaus E. įsipareigojimą, padovanojus ar kitaip perleidus turtą, išlaikyti ją iki gyvos galvos. Taigi, kitoje civilinėje byloje apklausta ieškovė pati pripažino dovanojusi savo turtą sūnui E. be jokių sąlygų. Minėtos civilinės bylos duomenys taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė dėl savo nepatyrimo, amžiaus ir sveikatos būklės, sudarydama dovanojimo sutartį, buvo suklaidinta.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus atsakovo E. G. H. G. kasacinį skundą, yra konstatuota pagrindinio bylos šalių (H. G. ir E. G. ) susitarimo esmė“: pasidalinti tėvų turtą taip, kad kiekvienas iš jų turėtų nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo ir namo (civ. b. Nr. 2-764-02/2005 b.l. 181-184). Šia nutartimi taip pat konstatuota, kad tokiai šalių valiai turėjo įtakos ir jų motinos sprendimai.

Taigi ieškovės teiginius, kad ji suklydo dėl 2004 m. rugpjūčio 31 d. su E. G. sudarytos dovanojimo sutarties turinio ir esmės, paneigia jos pačios duoti paaiškinimai teismui bei kiti prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-764-02/2005 esantys duomenys.

Apeliantė teigia, kad nėra logikos, esant testamentui, dovanoti tą patį turtą tam pačiam būsimam testamentiniam įpėdiniui. Tačiau šis argumentas negali būti pakankamas pagrindas paneigti buvus jos valiai dėl ginčo turto dovanojimo be jokių sąlygų. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, pakeisti sudarytą testamentą ar jį panaikinti (CK 4.37 str. 1 d., 5.35 str. 1 d.). Pažymėtina, kad savo 2001 m. vasario 14 d. sudarytu testamentu ieškovė buvo išreiškusi valią jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą palikti E. G. , o šio mirties ar palikimo nepriėmimo atveju – J. G. . Todėl visiškai logiškas ir suprantamas vėlesnis ieškovės sprendimas tam pačiam E. G. turtą padovanoti, nes, šiam mirus, jo turtą paveldėjo testamente nurodytoji I. G. .

Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji yra nepatyrusi, sudarant tokius sandorius, yra senyvo amžiaus, nemoka lietuvių kalbos, virš trisdešimties metų patiria smegenų insultus, šioje byloje taip pat negali patvirtinti jos teiginio, kad ji suklydusi, sudarydama dovanojimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sutarties tekstas buvo balsiai perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, pati ieškovė, pasirašant dovanojimo sutartį, dalyvavo, jokių dovanojimo su vienokia ar kitokia sąlyga nuostatų sutartyje nurodyta nebuvo. Tai, kad sutarties tekstas ieškovei buvo balsu perskaitytas, išverstas į jai suprantamą kalbą, kad ieškovė tekstą suprato, pažymėta ir pačioje sutartyje, kurią ieškovė ir E. G. pasirašė ir notarė patvirtino. Tai notarė patvirtino ir savo paaiškinimuose pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 161). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo ieškinyje nenurodė, jog ji sirgo kokiomis nors ligomis, dėl kurių galėjo sutrikti jos mąstymas ir atmintis bei dėl šios priežasties ji negalėjo suvokti, kokį sandorį ji pasirašo, t.y. šiuo faktiniu pagrindu ieškinio ji nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pati ieškovė nepatvirtino, kad jos valiai dėl ginčijamo sandorio turėjo įtakos jos sveikatos būklė, be to, ji pati nurodė, kad ji esanti sveika ir nesutiko, kad būtų atliekama ekspertizė jos psichinės sveikatos būklei nustatyti (b.l. 199).

Apeliantė taip pat teigia, kad apie tai, jog ginčijamą sandorį ji sudarė suklydimo įtakoje, patvirtino ir atsakovas H. G. . G. . Tačiau šio atsakovo tvirtinimas negali būti pakankamu pagrindu buvusiai ieškovės valiai dėl ginčijamo sandorio sudarymo nustatyti. Kaip matyti iš šioje byloje esančių duomenų, atsakovo H. G. santykiai tiek su ieškove, tiek su E. G. buvo pakankamai konfliktiški. Tai patvirtino pati ieškovė tiek jau minėtoje apklausoje teismo posėdžio metu, atliktoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-764-02/2005, tiek toje pačioje byloje pateiktame savo rašytiniame pareiškime (civ. b. Nr. 2-764-02/2005, b.l 22-26). Šioje byloje atsakovas H. G. palaiko ieškovės poziciją ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl atsakovo paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais ir patikimais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovės teiginius.

Vien aplinkybė, kad E. G. padėjo ieškovei tvarkyti žemės (namų valdos) sklypo išpirkimo dokumentus, kad prašymą sandoriui sudaryti galėjo pildyti E. G. , pati savaime negali reikšti, kad atsakovė dėl savo valios sudaryti ginčijamą sandorį buvo suklaidinta.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė, 2004 m. rugpjūčio 31 d. sudarydama dovanojimo sutartį, kuria padovanojo jai priklausantį turtą E. G. , suklydo ir nesuprato sudaromos sutarties esmės ir jos turinio.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir ieškinį atmetė pagrįstai. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (b.l. 189, CPK 96 str.) bei išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovei J. G. (CPK 98 str. 1, 3 d., b.l. 184).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. G. 13,4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei J. G.