Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu (pakeistu 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu) bei 2022 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 24 d.

Anksčiau teismo keturis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimo metu nebuvo stebimi teigiami pokyčiai, siekiant valdyti rizika, susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, kadangi atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių bausmes atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Atsižvelgus i visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu bei socialinio tyrimo išvada, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, nedirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors V. P. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau ir neskatintas. Pagal „OASys“ metodiką V. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nemažai nustatyta dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, jam taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris teismo nutartimi buvo panaikintas, nes nevykdė teismo jam paskirtų įpareigojimų. Nuteistajam būdingas siekis neteisėtais būdais įgyti pajamų. Be to, nuteistasis pripažintas recidyvistu, jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi nedaug ir nestabilios darbo patirties. Asmuo yra oficialiai dirbęs keturiose darbovietėse, tačiau matoma, kad jose išdirbdavo 2-4 mėnesius. 2016 metais asmuo įregistravo individualią veiklą, vykdė vidaus apdailos darbus, tačiau teigia taktiškai šią veiklą vykdęs neilgai, kadangi atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Galima teigti, kad maža darbinė patirtis ir negebėjimas išlaikyti ilgalaikių darbo santykių skatina nuteistojo nusikalstamą elgesį. Siekis įgyti geresnį išsilavinimą, bei daugiau darbinių kompetencijų neabejotinai palengvintų nuteistojo adaptacija darbo rinkoje, ekonominį ir socialinį saugumą, bei integraciją į visuomenę ir galėtų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje jis išgyvendavo iš savo atlyginimo, kuris siekė 1200-1500 Eur per mėnesį, todėl gebėdavo sumokėti visus komunalinius mokesčius ir pasirūpint būtiniausiomis šeimos išlaidomis. Tvirtina, nusikaltimus vykdė ne dėl pinigų. Visgi matoma, kad teisės normų nepažeidžiant} ir stabilų pragyvenimo šaltinį nuteistasis turėjo ne visada. Jo kriminalinio elgesio istorijoje nuo 2012 metų iki dabar yra ne viena vagystė. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą, kad nuteistasis nepakankamai suvokia savo nusikalstamo elgesio motyvus. Be to, nuteistasis turi nemažai administracinių nuobaudų. Remiantis ANR duomenimis matoma, kad nuo 2020 metų gautos baudos nėra sumokėtos. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistajam trūksta lėšų paskirstymo kompetencijos, jis nėra motyvuotas padengti padarytą žalą, nepakankamai geba įvertinti savo finansinę padėtį. Taigi, viena iš nuteistojo padarytų nusikaltimų pasekmių yra materialinė atsakomybė, kuri atsižvelgiant į nuteistojo situaciją jam yra reikšminga ir sprendžiama minimaliomis pastangomis. Nuteistojo finansinės padėties ypatumai, neabejotai apsunkins jo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą, o atsižvelgiant į tai, kad teisės pažeidėjui vis būdingas siekis įgyti pajamas neteisėtais būdais pajamų sritis yra vertinamas kaip aktualus veiksnys galintis paskatinti jo nusikalstamo elgesio raišką ateityje. Pažymėtina, kad praeityje nuteistasis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklos, nesiekė atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, ko pasėkoje pasireiškė jo nusikalstamas elgesys. Be to, pirmą kartą išėjęs iš įkalinimo įstaigos (buvo paleistas lygtinai )nuteistasis nebuvo motyvuotas elgtis pozityviai, pažeidinėjo teismo paskirtus įpareigojimus ir buvo gražintas į įkalinimo įstaigą. Vėliau atlikęs bausmę toliau nuosekliai vykdė vagystes ir šiuo metu yra teistas septynis kartus, atlieka trečia laisvės atėmimo bausmę. Ne vieną nusikaltimą įvykdė su bendrininkais. Nuteistasis buvo įtakojamas kriminalinių kompanionų. Atkreiptinas dėmesys, jog skirtingai nei nuteistasis skunde nurodo, tai bausmės atlikimo metu jis nors ir deklaravo norą įsitraukti į pozityvias veiklas, tačiau jokiose pozityvaus užimtumo veikiose nedalyvavo, realizuoti savęs darbinėje veikloje įkalinimo įstaigoje nesiekia. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją matoma, jog asmens gyvenimo stiliuje ir nusikaltimuose nėra stebimas nuolatinis agresijos naudojimas, tačiau asmens pirmasis smurtinis nusikaltimas buvo įvykdytas planuotai, naudojant smurtą siekiant atkeršyti. Asmuo stokoja savitvardos, gebėjimo valdyto impulsus ir konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas, impulsų kontrolės stoką įrodo ir nuolat daromi administraciniai pažeidimai, nuolatinis tų pačių klaidų kartojimas. Savęs vertinimo anketoje nuteistasis pažymi, kad tų pačių klaidų kartojimas jam yra problema. Kitokių probleminių sričių neidentifikuoja, nėra linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių ir ieškoti alternatyvių sprendimų praeities situacijoms. Nuteistojo ateities planai nėra konkretūs. Žingsnių reikalingų šiems tikslams pasiekti nedetalizuoja, negali paaiškinti, kodėl šių planų nepavyko įgyvendinti praeityje. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus. Nepaisant jam taikomų poveikio priemonių bei rodyto pasitikėjimo asmuo savo gyvenimo būdo kardinaliai nekeitė, ko pasėkoje yra septynis kartus teistas už nusikaltimus kitų žmonių nuosavybei, bei smurtą. Asmuo dalinai pripažįsta dalyvavimą nusikalstamose veikose, tačiau linkęs minimizuoti savo vaidmenį ir ieško jo elgesį pateisinančių aplinkybių. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo V. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.