- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- I3-1468-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03987-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- J. E.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. E. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 15–17), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovė) direktoriaus pavaduotojo A. B. 2019 m. spalio 24 d. raštą Nr. 1SS-2041-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).
Skunde nurodo, kad 2019 m. spalio 26 d. neregistruotu laišku, šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, gavo NŽT direktoriaus A. B. pasirašytą Raštą, kuriame jis apibendrina ir analizuoja situaciją, susijusią su pareiškėjo nuosavybe, esančia (duomenys neskelbtini), ir valdomu žemės sklypu.
Nurodo, kad minėtą Raštą iniciavo jis pat, nes neapsikentė įstatymų pažeidimų, daromų jo, kaip žemės savininko, atžvilgiu. Apie tai ne kartą informavo atsakovę. NŽT Šilalės skyriaus atsakymai buvo formalūs, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos įstatymus.
Pareiškėjas nurodo kad 2017 m. NŽT Šilalės skyrius sudarė planą Nr. 2, apie kurį neinformavo, sąmoningai neleido jam dalyvauti žemės matavimo ir įvertinimo veiksmuose, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.37, 4.38, 4.39, 4.40 straipsnius.
Aiškina, kad NŽT, Šilalės skyriaus vedėjas R. B. pakeitė pareiškėjui priklausančio sklypo ribas, piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais, ypatingai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodo, kad atsakymas į Raštą yra formalus, paviršutiniškas, neesminis, neįsigilinta į jo skundą.
Atkreipia dėmesį, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas A. B. nurodo, jog žemės nuosavybės byloje yra pareiškėjo prašymas leisti pakoreguoti žemės sklypo ribas, tačiau tokio prašymo ar sutikimo dėl žemės sklypo ribų pakoregavimo, pataisymo ir pakeitimo neteikė. Mano, kad toks direktoriaus pavaduotojo teiginys yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad 1995 m. spalio 10 d. planas sudarytas be jo sutikimo. Sklypo ribos pakeistos, todėl negali įrengti įvažiavimo vartų. Tvirtino, kad prašė koreguoti plotą, ne sklypo ribas.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–32) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas – netikslus, todėl teismo priimtas sprendimas negali sukelti jokių teisių ar pareigų.
Pažymi, kad pareiškėjas teismo prašo panaikinti Raštą ir nurodo, kad jis niekada skyriui neteikė prašymo ar sutikimo dėl žemės sklypo ribų pakoregavimo, pataisymo ar pakeitimo.
Atsiliepime atsakovė paaiškina, kad pareiškėjo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Šio sklypo planas korporacijos „Matininkai“ parengtas 1995 m. spalio 6 d., suderintas su besiribojančių žemės sklypų savininkais. Pareiškėjas 1996 m. vasario 28 d. pateikė prašymą Šilalės žemės ūkio valdybos viršininkui leisti pakoreguoti namų valdos sklypo plotą pagal atliktus geodezinius matavimus. Apskrities valdytojo 1996 m. kovo 5 d. potvarkio Nr. 30 ir valstybinės žemės 1996 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 268 pagrindu įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centre. Minėto žemės sklypo ribos pažymėtos GIS duomenų registre yra nenuginčytos teismo sprendimu, todėl galiojančios ir teisėtos.
Pareiškėjas 1996 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 268 pagrindu iš valstybės nupirko 2 994 kv. m ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 11 punkte nurodyta, kad ji sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių vienas paliekamas sutartį įregistravusioje žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, o kitas išduodamas pirkėjui. Sutarties priedas – sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis. Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjas, pasirašydamas šią Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir įregistruodamas ją Nekilnojamojo turto registre, sutiko su suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo ribomis.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas po 1996 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 268 sudarymo iki šiol nesikreipė į NŽT dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo, todėl institucija nėra priėmusi administracinio akto, kurio pagrindu būtų pakeistos žemės sklypo ribos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas Tarnybai 2019 m. spalio 2 d. pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. skundą „Dėl NŽT Šilalės skyriaus darbuotojų galimai padarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos šiurkščių pažeidimų, atliekant tiesiogines pareigas“.
NŽT išnagrinėjo pareiškėjo skundą, įvertino visus turimus duomenis ir pateikė atsakymą (Raštą), kad ginčo žemės sklypo ribos iki 2019 m. spalio 21 d. nebuvo keistos. Atsakovė padarė išvadą, kad skunde nurodytas teiginys, jog be pareiškėjo „žinios ar teisinio pagrindo, keitėsi sklypo formos ir sutrumpėjo žemės sklypo kraštinės” yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį atmesti.
Atskirtime į atsakovės atsiliepimą pareiškėjas pabrėžia, kad kategoriškai nesutinka su NŽT atsiliepimo turiniu ir prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje keliamas ginčas dėl NŽT direktoriaus pavaduotojo A. B. 2019 m. spalio 24 d. rašto Nr. 1SS-2041-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 4–5).
Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b. l. 34–35).
Projektavimo biuro (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. K., nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – ir preliminarūs matavimai), 1995 m. gegužės 3 d. parengė žemės sklypo planą (toliau – ir Planas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. E., plotas – 0,3000 ha (b. l. 38).
UAB korporacijos „Matininkai“ darbuotoja L. N., atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Šilalės miesto vietinėje koordinačių, 1995 m. spalio 6 d. parengė žemės sklypo planą (toliau – ir Planas Nr. 2), kuris suderintas su besiribojančių žemės sklypų savininkais V. B., M. P., R. (b. l. 37).
Pareiškėjas 1996 m. vasario 27 d. Šilalės žemės ūkio vaidybos viršininkui pateikė prašymą (b. l. 36) leisti pakoreguoti žemės sklypo plotą pagal atliktus geodezinius matavimus.
Tauragės apskrities valdytojo 1996 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 30 suformuotas daikto, t. y. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), registravimas ir 1996 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 268 bei 2016 m. gruodžio 20 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įrašas galioja nuo 2017 m. sausio 3 d.) nuosavybės teisė pareiškėjo vardu 1996 m. balandžio 23 d. įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centre (b. l. 34–35).
Pareiškėjas ir Tauragės apskrities valdytojo administracijos Šilalės miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos, atstovaujamos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko, 1996 m. balandžio 1 d. sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 268, kurios pagrindu pareiškėjas pagal 1996 m. kovo 5 d. Šilalės rajono valdybos Nr. 167-V (kaip nurodyta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 268) ir Tauragės apskrities valdytojo potvarkį iš valstybės nupirko 2 994 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad „pridedamas sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1“ (b. l. 39–40).
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančios informacijos matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos vadovaujantis Planu Nr. 2. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki 2019 m. spalio 21 d. nekeistos (b. l. 34–35).
Pareiškėjas NŽT vadovui 2019 m. spalio 2 d. NŽT pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. skundą „Dėl NŽT Šilalės skyriaus darbuotojų galimai padarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos šiurkščių pažeidimų, atliekant tiesiogines pareigas“. Skunde pareiškėjas teigė, kad be jo žinios buvo sudaryti planai, kuriuose jam priklausantis žemės sklypas, pareiškėjui nežinant, buvo koreguojamas ir keičiamos sklypo ribos, sutrumpėjo žemės sklypo kraštinės. Aiškino, kad NŽT Šilalės skyrius „nusišalino nuo savo pareigų žemės naudojimo teisėtumo srityje, leidusi savavaliauti <...> kaimynams“. Pasak pareiškėjo, neteisėtų veiksmų pagrindu atsirado Planas Nr. 3. NŽT Šilalės skyrių prašė imtis neatidėliotinų priemonių jam priklausantį sklypą „grąžinti į teisėtas ribas“ (b. l. 41–42).
Atsakovė skunde ginčijamu 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 1SS-2041-(10.5.) informavo pareiškėją, kad ginčo žemės sklypo ribos iki 2019 m. spalio 21 d. nebuvo keistos, o teiginys, kad be pareiškėjo „žinios ar teisinio pagrindo, keitėsi sklypo formos ir sutrumpėjo žemės sklypo kraštinės“ yra nepagrįstas (b. l. 56–57).
Teisėjų kolegija akcentoja, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia informacinio pobūdžio Raštą, kuriuo paaiškinta, jog jo sklypo ribos nebuvo keistos. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad iš skundo ir jame nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjas mano, jog atliekant Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, NŽT pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes nevertinta, ar nebuvo neteisėtai pasisavinta pareiškėjo sklypo dalis. Žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 21 d. (Žemės naudojimo patikrinimo akto priėmimo metu)) 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė jos naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai. (toliau – ir Kontrolės nuostatai). Atkreiptinas dėmesys, jog šių nuostatų 10.1 punkte nurodyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas NŽT iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Pabrėžtina, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 11 d. atsakovei pateikė prašymą atlikti sklypo patikrą (b. l. 18). NŽT Šilalės skyrius 2019 m. liepos 23 d. priėmė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 33ŽN-136-(14.33.73) (b. l. 19–22). Akte nustatyta, jog buvo pažeistas žemės įstatymo 21 straipsnio 12 punktas – nesilaikoma įpareigojimo saugoti riboženklius (nesilaikoma Kontrolės nuostatų 11.7 punkto (kuriame nurodyta, jog Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir geodeziniai punktai). Atitinkamai konstatuotina, jog nurodyto patikrinimo metu (patikrinime, be kita ko, dalyvavo ir pareiškėjas) buvo tik vertinama, ar nėra žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, t. y. buvo tikrinamos sklypo ribos, tačiau pareiškėjo valdomas žemės plotas nebuvo keičiamas.
Paminėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Aptariamo įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovės veiksmais nebuvo keičiamas pareiškėjo turimos žemės plotas (t. y. nebuvo keičiamos pareiškėjo žemės sklypo ribos).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė, šis principas įtvirtintas ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11 – 443/2005, Nr. A502-884/2008, Nr. A602-1017/2013 ir kt.).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas NŽT raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, atsakovė skundžiamu Raštu pateikė atsakymus (informaciją) į pareiškėjui rūpimus klausimus. Paminėtina, jog pareiškėjas skunde ir prie jo pridėtais priedais Rašte nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė, taip pat jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų NŽT Rašte nurodytą informaciją (apie tai, jog faktiškai pasikeitė jo sklypo ribos), į bylą nepateikė. Pareiškėjas abstrakčiais argumentais daugiau akcentavo NŽT pareigūnų veiksmų neteisėtumą (neveikimą), tačiau atsakovės veiksmų ydingumo neįrodė. Skundžiamame Rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, Rašto turinys laikytinas informacinio pobūdžio. Pažymėtina, kad net ir patenkinus skundą bei panaikinus skundžiamą Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.