Panevėžio apylinkės teismo nutartis

pareiškėjai K. K. atstovei biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei, suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto 7 – ojo notaro biuro notarei nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto 7 – asis notaro biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas, pripažinęs K. K. neveiksnia tam tikrose srityse, nustatė jai globą ir K. K. globėja bei turto administratore paskyrė biudžetinę įstaigą „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, jog minėtu sprendimu K. K. pripažinta neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo K. K. tėvas. Jis (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu su globotine K. K. santykiai yra konfliktiniai, K. K. mano, jog globa jai nereikalinga, bendrauti su įstaigos darbuotojais ji vengia ir jokios informacijos jiems neteikia, todėl pareiškėja tik vėliau sužinojo apie globotinės tėvo mirtį. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų Z. K. sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

5. Pareiškėja nurodo praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po savo globotinės tėvo mirties, prašo jį atnaujinti. Teismui paaiškino, kad su K. K. šiuo metu santykiai konfliktiniai, ji vengia teikti informaciją globos įstaigai, todėl pareiškėja visai atsitiktinai sužinojo apie globotinės tėvo mirtį. Po to kreipėsi į Panevėžio miesto 7 – ojo notaro biuro notarę, tačiau ji paaiškino, kad reikalingas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu. Dėl nurodytų priežasčių procedūra užtruko, pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

8. Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėja praleido įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikytina tai, kad pareiškėja tik vėliau sužinojo apie globotinės tėvo mirtį, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, su reikalingu teismo leidimu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja atstovauja neveiksnaus asmens interesus, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pareigos priimti palikimą neįvykdė ne veikdama tyčia, o dėl teisinių žinių stokos. Be to, pažymėtina, jog terminas praleistas nežymiai. Pareiškėja kreipėsi į teismą per protingą terminą.

9. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

10. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

11. Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nenustatyta, kad palikėjas turėjo kreditorių, paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, globėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu, pagal turto apyrašą (CK 3.244 straipsnis, 5.52 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 443, 577, 578 ir 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po jos tėvo Z. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai biudžetinei įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po Z. K. mirties „(duomenys neskelbtini)“, neveiksnios paveldėjimo teisiniuose santykiuose dukters K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu.

Nutartis dalyje dėl praleisto termino atnaujinimo per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.