Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2024-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1426-1240/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
e1-1426-1240/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37445-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Zubkas
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1426-1240/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37445-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.3.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 5 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 66 MGL (3300 Eur) bauda, galutinė bausmė – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui ir 66 MGL (3300 Eur) bauda; viešųjų darbų bausmę atlikęs 2022 m. lapkričio 14 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto su V. M. metu, tyčia elektriniu pjūklu trenkė V. M. į dešinės pusės smilkinį, padarydamas plėštinę žaizdą dešiniame skruoste, bei buto lauko durimis tyčia privėrė V. M. galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis M. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad priklausomybės ligomis neserga ir nesirgo, nesigydo, psichiatro įskaitoje neregistruotas. 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 10 val., buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, laukė draugo, kuriam turėjo paduoti elektrinio pjūklo bateriją. Kai atvažiavo draugas, padavė jam bateriją. Tuo metu iš buto išlindo V. M., kuri pradėjo ant jo šaukti, plūstis, kad prieš kažkiek tai laiko spardė jos buto duris. Kiek iš jos elgesio matė, ji buvo neblaivi. Jis taip pat pradėjo šaukti ir plūsti ją. Neapsikentęs jos rėkimo, rankomis ją nuo savęs pastūmė pro duris į koridorių ir pasakė, kad eitų tolyn. Ar tuo metu V.M. pati užsidarė duris ar jis uždarė, nebepamena. Vėl pradariusi koridoriaus duris ir jam pasakiusi: „prisidirbai, dabar bus blogai“, ji grįžo į savo butą, o jis išvažiavo. Pripažįsta, kad įvykus konfliktui su V.M., ją stumdamas pro duris, galėjo sužaloti jai skruostą ir sukelti fizinį skausmą. Kadangi tuo metu buvo neblaivus, visų konflikto aplinkybių tiksliai neprisimena. Tvirtina, kad elektrinį pjūklą turi ir tuo metu jis buvo namuose, buvo padėtas koridoriuje. V.M. matė pjūklą ir iš pykčio galėjo pasakyti, kad tuo pjūklu trenkė jai. Po šio įvykio jis V.M. atsiprašė, abu susitaikė, ji jam pretenzijų neturi. Nuoširdžiai gailisi smurtavęs prieš V. M.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiosios V. M. 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 10 val. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme konflikto metu M. J., gyv. (duomenys neskelbtini), jai pjūklu trenkė į dešinės pusės smilkinį, jį prakirto, bei su buto lauko durimis tyčia privėrė galvą, dėl to kairėje galvos pusėje atsirado patinimas. Tokiais savo veiksmais M. J. jai sukėlė fizinį skausmą. Prašo surasti kaltą asmenį ir jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

3.2. Nukentėjusiosios V. M. parodymais. Ji parodė, kad įvykio metu buvo neblaivi, policijos pareigūnės jai nustatė 2,45 promilių neblaivumą. Savo veiksmus suvokia. 2024 m. rugsėjo 24 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu R. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu apie 10 val. ji išėjo į kiemą parūkyti. Kieme sutiko kaimyną M. J., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su draugu, kurio nepažįsta. Tarp jos ir M. J. kilo žodinis konfliktas dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų. Konflikto metu M.J. pradėjo ją stumti pro duris, kad ji eitų namo. Tarpduryje abu susistumdė. Ji (V. M.) norėjo atsidaryti duris ir išeiti į lauką, o M. J. jos neišleido. Vienu metu jis paleido duris, ji iškišo galvą ir tuo momentu M. J. kažkuo trenkė jai į galvos sritį. Pajuto, kad iš smilkinio pradėjo bėgti kraujas. Su kuo M. J. jai trenkė, negali pasakyti. Tuo metu atrodė, kad M. J. jai trenkė pjūklu, bet tiksliai to patvirtinti negali, kadangi dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Įvykio metu matė elektrinį pjūklą, raudonos spalvos, kuris buvo toje vietoje, kur sėdėjo M.J. Pajutusi, kad iš smilkinio pradėjo bėgti kraujas, norėdama uždaryti buto lauko duris, ji pasilenkė imti už durų rankenos. Tuo metu M.J. trenkė į duris, o jos galva atsirado tarp durų ir staktos. Jai stipriai sutrenkė galvą, dėl to kairėje galvos pusėje už ausies atsirado gumbas. Jai pradėjo smarkiai bėgti kraujas ir pasidarė silpna. Pamatęs, kad jai pradėjo bėgti kraujas, M.J. išvažiavo. Įvykį matė M.J. draugas, kuris tuo metu buvo namo kieme. Grįžusi į savo butą, ji tėvui liepė kviesti greitąją pagalbą. Atvykę medikai ją išvežė į Biržų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo susiūta žaizda. Po apžiūros ji buvo išleista į namus. Iki šiol jaučia skausmą, geria vaistus nuo skausmo. Kiemas, kuriame įvyko įvykis, nėra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Kitą dieną M. J. jos atsiprašė, ji su juo susitaikė. Dėl šio įvykio jam jokių pretenzijų nereiškia, civilinio ieškinio nereiškia.

3.3. Nukentėjusiosios V. M. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. rytą ji buvo savo namuose neblaivi. Jos ir M. J. butų lauko durys yra šalia. Prie M. J. durų yra fotelis, kuris atsuktas į jo lauko duris. Prie to fotelio, kairėje pusėje buvo padėtas pjūklas. Kai ji išėjo į lauką, M.J. sėdėjo fotelyje. Konflikto metu M.J. ją įstūmė atgal į butą. Jai atidarius duris ir iškišus galvą, buvo suduotas smūgis. Negali pasakyti, kuo jai trenkė į galvą, tik prisiminė, kad lauke buvo padėtas pjūklas, todėl ir sakė, kad jai trenkė su pjūklu. Kokiu daiktu jai trenkė, nematė. Smūgio metu ji buvo tarpduryje, kūnas buvo koridoriuje, o galva lauke. Po suduoto smūgio jai bėgo kraujas. Po to, jai nespėjus galvos įtraukti į vidų, M.J. durimis trenkė į galvą, dėl to atsirado gumbas.

3.4. Liudytojo R. M. parodymais. Jis parodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukra V. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu dukra V.M. išėjo į lauką parūkyti. Liudytojas liko namuose, žiūrėjo televizorių. Po kelių minučių į kambarį įbėgo dukra su prakirstu smilkiniu, jai iš žaizdos smarkiai bėgo kraujas. Dukra liepė kviesti greitąją pagalbą. Liudytojas ją iškvietė. Dukra sakė, kad kieme kaimynas M. J. trenkė jai su pjūklu į galvą ir prakirto smilkinį. Pats liudytojas įvykio nematė, jokio triukšmo negirdėjo. Į lauką nebuvo išėjęs, daugiau aplinkybių nurodyti negali.

3.5. Liudytojo G. B. parodymais. Jis parodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 9 val. 30 min. nuvyko pas M. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kieme laukęs M.J. jam atidavė pakrovėją, abu dar pasiliko parūkyti. Jiems berūkant išėjo kaimynė, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Kaimynė pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais plūsti M. J. M. J. į ją nekreipė dėmesio, tik pasakė, kad eitų ji tolyn. Ta kaimynė pradėjo dar daugiau rėkauti. Neapsikentęs M. J. ranka ją pastūmė nuo savęs, link jos buto durų. Tuo metu kaimynė užsidarė duris, o M. J. duris prirėmė su ranka, kad ji neišeitų. Gal po sekundės kaimynė jėga atidarė duris ir vėl pradėjo rėkauti. M.J. vėl ją stūmė, kartu uždarydamas duris, kad ji nebeišeitų. Kaimynė pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Liudytojas kartu su M.J. išvažiavo. Įvykio metu M. J. jokio pjūklo neturėjo. Liudytojas nematė, kad M.J. būtų tarp durų suspaudęs kaimynės galvą. Matė, kad kaimynės buto koridoriuje buvo daug visokiausių išmėtytų daiktų, būdama neblaivi, ji galėjo pati nugriūti ir susižaloti.

3.6. Liudytojos V. G. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo dukrą sumušė kaimynas, moteris kraujuoja. Kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja G. K., nuvyko į įvykio vietą. Įėjus į butą, virtuvėje prie pečiaus, tupėjo V. M.. Kitame kambaryje buvo jos tėvas R. M. V. M. buvo susiėmusi smilkinį, ant grindų buvo matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. V. M. teigė, kad lauke prie buto durų ją sužalojo kaimynas M. J., kuris pjūklu jai trenkė per galvą. Apžiūrėjus V. M. sužalojimus, dešinėje galvos pusėje ties smilkiniu, buvo matoma gili žaizda, kuri kraujavo. V. M. minėjo, kad jai grįžtant į butą, kaimynas M. J. durimis privėrė jos galvą, dėl ko jai atsirado galvos srityje guzas. Konflikto su kaimynu M. J. metu V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Konfliktą matė M. J. draugas, kurio ji nepažįsta. V. M. buvo nustatytas neblaivumas. Atvykus medikams, ji buvo išvežta apžiūrai į Biržų ligoninės priėmimo skyrių. M. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), namuose nerastas. Dėl šio įvykio paimtas iš V. M. pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.

3.7. 2024 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini). Į gyvenamojo namo kiemą patenkama pro pietinę kiemo pusę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Į kiemą patenkama pro krūminės tvoros nišą. Priešai įėjimą į kiemą matomas dviejų aukštų mūrinis namas. Namo viduryje matomos dvi rūdos spalvos durys. Prie įėjimo į namo vidų kiemas yra grįstas plytelėmis. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje fotografuota.

3.8. 2024 m. rugsėjo 26 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemas, namo koridorius ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų stakta. Papildomos apžiūros metu apžiūrint kiemą, jame kraujo dėmių nematyti. Apžiūrint buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, matyti, kad jos yra medinės, dažytos rudos spalvos dažais. Ant durų, jas apžiūrėjus, nematyti jokių dėmių, panašių į kraują. Apžiūrint durų slenkstį, ant žemės matyti senų rudos spalvos dažų dėmių. Dėmės yra tokios pat spalvos, kaip durų spalva. Durų stakta medinė, dažyta tokios pat spalvos dažais, kaip durys. Kraujo ar panašių į kraują dėmių nėra. Apžiūrint koridorių, jame matyti raudonos spalvos kilimai. Tarp abiejų kilimų yra tarpas. Grindys dengtos rusvos spalvos PVC danga. Ant PVC dangos matyti dvi raudonos spalvos dėmelės, kurios panašios į kraują. Apžiūrint papildomai įvykio vietą, daugiau niekas nerasta, nepaimta. Nufotografuota.

3.9. 2024 m. rugsėjo 24 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint V. M. veidą, dešinėje veido pusėje, ties smilkiniu, matyti vertikali kirstinė žaizda, apie 3 cm ilgio, dešinė veido pusė kruvina. Apžiūrint plaukuotąją galvos dalį, kairėje pusėje, aukščiau ausies, matyti patinimas. Asmens apžiūros metu fotografuota.

3.10. 2024 m. spalio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad V. M. nustatyta plėštinė žaizda dešiniame skruoste, padaryta kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Ligoninėje diagnozuotam galvos plaukuotos dalies paviršiniam sužalojimui/sumušimui patvirtinti trūksta objektyvių medicininių duomenų. V. M. nustatyta plėštinė žaizda dešiniame skruoste galėjo būti padaryta suduodant elektrinio pjūklo grandine. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. kad „... su buto lauko durimis tyčia privėrė V. M. galvą“, V. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. V. M. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.11. 2024 m. lapkričio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad V. M. nustatyta plėštinė žaizda dešiniame skruoste galėjo būti padaryta suduodant grandininiu pjūklu į veidą.

3.12. 2024 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. K. tarnybiniu pranešimu „Dėl nustatyto neblaivumo“, kuriame nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta nurodytu adresu gyvenanti V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dešinės pusės smilkinyje buvo padaryta kirstinė žaizda, kraujavo. Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST ARRK-0065, 10 val. 10 min. V. M. nustatytas 2,45 prom. neblaivumas.

3.13. 2024 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. tarnybiniu pranešimu „Dėl M. J. nustatyto neblaivumo“, kuriame nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 24 d., 12 val. 03 min. alkotesteriu Alcotest ARJF-0061, M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 3.01 prom. alkoholinis neblaivumas.

3.14. 2024 m. rugsėjo 25 d. reikalaujamų pateikti daiktų protokolu M. J. pateikė elektrinį pjūklą CHAIN SAW PCS2200, pjūklo serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas 2024 m. rugsėjo 26 d. daiktų apžiūros protokolu ir 2024 m. rugsėjo 26 d. pakvitavimu grąžintas savininkui M. J.

3.15. 2024 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) registruoto 2024 m. rugsėjo 24 d., 9 val. 58 min., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gauto pranešimo apie įvykį, garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip bendrosios pagalbos centro operatorius bendrauja su pranešėju, prisistačiusiu R. M. Pranešėjas nurodo, kad reikalinga greitoji pagalba adresu (duomenys neskelbtini), kur jo 29 metų amžiaus dukrą primušė kaimynas, dukra kraujuoja.

3.16. 2024 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas iš kūno kamerų duomenų bazės buvo paimtas 2024 m. rugsėjo 24 d. „body“ kamerų vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnės G. K. ir V. G. eina į namo vidų. Kambaryje prie pečiaus tupi V. M.. Kitame kambaryje sėdi vyras. V. M. ranka užsiėmusi dešinį smilkinį, matomas kraujas. Ant grindų matomos raudonos dėmės, panašios į kraują. Pareigūnė klausia kas nutiko. Vyras atsako, kad primušė kaimynas. Pareigūnė klausia, ar skambino greitajai, vyras patvirtina, kad skambino. Pareigūnė klausia, ar konfliktas įvyko. Vyras atsako, kad konflikto nematė. V. M. atsako, kad M. J. tikriausiai nubėgo pas savo sugyventinę. Pareigūnė klausia, kodėl įvyko konfliktas. V. M. atsako, kad įvyko nesąmonė, kad ji išėjo į lauką ir pasakė, kad nesąmonių nešnekėtų. Ir jis jai iš „drūžbos“. Pareigūnė klausia, kur ta „drūžba“. Vyras patvirtina, kad pas jį yra ta „drūžba“. Viskas įvyko kieme. Pareigūnė klausia ar su įjungta „drūžba“, ar ne. V. M. patvirtino, kad su neįjungta. V. M. parodo, kad galvoje yra guzas. Pareigūnė nufotografuoja sužalojimus. Vaizdo įraše užfiksuota atvykstantys medikai, kurie V. M. suteikia pirmą pagalbą. Vyras sako, kad dukra išeina į lauką ir „už nieką“ gauna į kaktą. Vyras nurodo, kad paties konflikto nematė. Grįžusi iš lauko dukra, visa kruvina, liepė iš karto kviesti greitąją. Pareigūnė klausia kiek V. M. sudavė smūgių į galvą. V. M. atsako, kad nežino ir ji neskaičiuoja. Buvo ne vienas. Pareigūnė tikslinasi, kiek buvo smūgių. Pareigūnė V. M. nustato 2,45 promilių girtumą. Ji ruošiama pristatyti į ligoninės priimamąjį.

3.17. Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,06 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už V. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Iš 2024 m. spalio 24 d. pinigų pervedimo kvito matyti, kad M. J. atlygino 53,06 Eur žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

2. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo M. J., nukentėjusiosios V. M., liudytojų R. M., G. B., V. G., asmens apžiūros protokole, Specialisto išvadose, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad neblaivus M. J., tyčia elektriniu pjūklu trenkdamas V. M. į dešinės pusės smilkinį, taip padarydamas plėštinę žaizdą dešiniame skruoste, bei buto lauko durimis tyčia priverdamas V. M. galvą, taip nukentėjusiajai V. M. nežymiai sutrikdė sveikatą. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad M. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

3. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

4. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje.

5. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesimokėjęs jam paskirtos baudos, baustas administracine tvarka už ANK 108 straipsnio 1 dalies, 484 straipsnio 2 dalies, 489 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą. Į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitas neįrašytas. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas didesnis už bausmės vidurkį, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

6. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

7. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda.

8. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas M. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. 11.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. 10.25 val.

9. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. J. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti bendrauti su V. M., uždrausti vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. J. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti bendrauti su V. M., uždrausti vartoto alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda, visiškai jas sudedant ir paskirti M. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros ir 66 MGL (3300 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. J. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti bendrauti su V. M., uždrausti vartoto alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. J. paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. 11.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. 10.25 val. – (vieną parą), prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. J., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marius Zubkas