Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

2019 m. spalio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Guodra“, G. Ž. , I. D. , V. M. S. , V. D. , V. D. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (18.6)-D3D-641r-628 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl Administracijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos D. D. 2019 m. balandžio 30 d. prašymą pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. rugpjūčio 2 d. registro (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 0,147 ha ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai D. D. (1/3 dalis), taip pat UAB „Guodra“ (1/3 dalis), I. D. (98/1470 dalis), V. D. (98/1470 dalis), V. D. (98/1470 dalis), G. Ž. (98/1470 dalis), V. M. S. (98/1470 dalis). Ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdai nustatyti du: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Ginčo sklypui, be kita ko, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXVII. Saugotini želdiniai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Ginčo sklypo kadastro duomenys nustatyti 2018 m. gegužės 3 d. pagal 2017 m. lapkričio 28 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 16SK-28-(14.16.110.). Tarp sklypo bendraturčių 2016 m. balandžio 15 d. sudaryta sutartis dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d. prašymu dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo kreipėsi į Administraciją, prašydama pakeisti ginčo sklypo naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, išbraukiant atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdą. Skundžiamu Administracijos 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (18.6)-D3D-641r-628 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“, atsižvelgiant į jame išdėstytus motyvus ir argumentus, nuspręsta netenkinti pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. prašymo. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas ir argumentuojamas tuo, kad ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, o vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10, 11 punktais prašymas pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą turi būti pasirašytas visų žemės sklypo bendraturčių.

Skundžiamu sprendimu taip pat pažymėta, jog ginčo sklype (duomenys neskelbtini), vyrauja pušys. Paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatomis, želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus. Atkreiptas dėmesys, kad, vadovaujantis Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 1 punktu, pakeistų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. T2-251 1 punktu, 9 punkto nuostatomis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, privačioje ir valstybinėje žemėje, augantys ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt., vietinės bei nevietinės kilmės (introdukuoti) medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12 cm, ir krūmai (išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus), yra priskiriami saugotiniems. Teigiama, kad vadovaujantis Gyvenamųjų namų grupės pietinėje Vanagupėje, detalaus suplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44, 1.4 punktu, dangų planu, apželdinimu teritorija tarp (duomenys neskelbtini). ir pravažiavimo, Palangoje, žymima kaip teritorija kurioje auga pušys. Nurodyta, kad vadovaujantis Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, erdvinių duomenų specifikacija, teritorija tarp (duomenys neskelbtini). ir pravažiavimo, (duomenys neskelbtini), žymima ms3, t. y. kaip mišrus miškas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus; šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 reglamentuotos statybos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyti draudimai kultūriniuose draustiniuose.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punktas nustato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Aprašo 11 punkte nurodyta, kad: prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui; jeigu rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto tikslas (vienas iš tikslų) – pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), atskiras prašymas pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) neteikiamas; prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai); kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos; jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais.

Aprašo 12 punkte nustatyta, kad: Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui; nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti; apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo.

Matyti, jog pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. prašymas neatitinka ne tik Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, bet ir Aprašo 10 punktu nustatytų reikalavimų, kadangi prašoma nustatyti žemės naudojimo būdą visam ginčo sklypui, tačiau prašymas pasirašytas ir pateiktas ne visų ginčo sklypo savininkų, o tik vieno iš jų. Akivaizdu, kad toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, net ir įvykdžius Aprašo 11 punkte nustatytus reikalavimus, kadangi visam ginčo sklypui žemės naudojimo būdas galėtų būti pakeistas tik esant visų bendraturčių sutarimui, tačiau pareiškėja duomenų apie tokį susitarimą nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė, jog nori keisti tik jos naudojamos ginčo sklypo dalies naudojimo būdą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. prašymą dėl to, jog nėra visų ginčo sklypo bendraturčių sutikimo, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai skirstomi pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytus žemės naudojimo būdus, nurodytus šios dalies 1-14 punktuose. Šios dalies 14 punkte nustatytas vienas iš žemės naudojimo būdų – atskirųjų želdynų teritorijos. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 29 punktas nustato žemės sklypo naudojimo būdo – atskirųjų želdynų teritorijos turinį: žemės sklypai, skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti.

Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirasis želdynas – tai želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. Šio straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus. Želdynų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog būtina savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose išskirti želdynų sistemą, nustatyti jos plėtojimo erdvinę struktūrą, bendruosius teritorijų naudojimo ir apsaugos reikalavimus. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, o 9 punkte – kad rengia ir tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. Želdynų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog želdynų žemės sklypai, atlikus jų kadastrinius matavimus, nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Želdynų 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra rengiami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas nustato, kad kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. T2-159, 9 punkte nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, privačioje žemėje, augantys ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės (introdukuoti) medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12,0 cm, ir krūmai (išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus), yra priskiriami saugotiniems. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 120 punkte nurodyta, kad saugotiniems želdiniai (medžiai ir krūmai) priskiriami ir tvarkomi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, jog didžiąją ginčo sklypo plotą užima želdiniai – medžiai (galimai pušys) patvirtina ir ginčo sklypo Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (REGIA) ortofoto duomenys (www.regia.lt). Pareiškėja neneigia aplinkybių, jog, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, ginčo sklype auga ekologiškai vertingos pušys, kurios priskirtinos saugotinoms.

Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719, 3 punkte nurodyta, kad atskirųjų želdynų projektai rengiami pagal patvirtintus miestų, miestelių, savivaldybių arba jų dalių bendruosius ir detaliuosius planus. Bendrojo plano (www.palanga.lt) aiškinamojo rašto 4.3.3 punkte „Želdynai“ nurodyta, kad reikia žiūrėti pagrindinį brėžinį. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad pagal želdynų įrengimo ir priežiūros principus apgyventoje miesto dalyje ir periferijoje želdynų teritorijose išskiriamos funkcinės zonos: 1) intensyviam naudojimui įrengiami želdynai, t. y. rekreaciniai želdynai (parkai, skverai, žaliosios jungtys ir aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos; moksliniai ir kultūriniai želdynai (botanikos sodai ir kt.), memorialiniai želdynai (kapinės, memorialiniai parkai, kolumbariumų teritorijos); 2) ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai ir kurorto miškai, t. y. ekstensyviai rekreacijai ar tik pažintiniam lankymui įrengiamos teritorijos (jūros, upių pakrantės, slėnių dalys ir pan., laukai, pievos, miškai, ryškūs reljefo dariniai); naujos plėtros teritorijoms Bendrojo plano rekomenduojamas minimalus viešo naudojimo želdynų plotas funkcinėse zonose. Šiame punkte paaiškinta, kad vietinių želdynų teritorijos nustatomos žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose turi būti nustatomas bendro naudojimo žemės naudojimo būdas, suformuojamas atskiras sklypas. Taip pat nurodyta, kad tiesioginės aplinkos (priklausomųjų – sklypo želdynų) kiekį nustato statybos techniniai reglamentai. Pagal Bendrojo plano pagrindinį brėžinį ginčo sklypas patenka į teritoriją, pažymėtą kaip vidutinio užstatymo intensyvumo – tai mišrios kurortų teritorijos, kuriose dominuoja vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji ir kurorto funkcijų veikla su reikiama socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pažymėtina, kad jokie želdiniai ginčo sklypo teritorijoje Bendrojo plano pagrindiniu brėžiniu nepažymėti. Nors atsakovė nurodo, kad vadovaujasi Bendrojo plano erdvinių duomenų specifikacija, tačiau tokių duomenų nepateikė.

Nors pagal Gyvenamųjų namų grupės pietinėje Vanagupėje, detalaus suplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44 1.4 punktu, dangų planą, apželdinimą ginčo sklypo teritorijoje pažymėtos pušys, tačiau pagal šiuos duomenis nėra matyti, jog šioje teritorijoje būtų numatytas atskirasis želdynas, taip pat, jog vyrautų esami saugotini medžiai ar projektuojami medžiai. Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) 1995-1999 metų ortofoto duomenimis matyti, jog tuo metu ginčo sklypo teritorijoje augantys medžiai užėmė mažąją jo teritorijos dalį.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos statybų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt) duomenimis 2018 m. gegužės 3 d. registruotas galiojantis statybos leidimas, (duomenys neskelbtini), išduotas Palangos miesto savivaldybės administracijos bei leidžiantis adresu (duomenys neskelbtini), statyti 3 naujus nesudėtingus statinius (paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų) bei vieną neypatingą statinį (paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai)).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl vienas iš ginčo sklypo naudojimo būdų yra nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, yra išduotas statybos leidimas statyti neypatingą gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatą, nors, kaip minėta, vadovaujantis Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 22 dalimis, atskirieji želdynai gali būti tik jiems skirtuose atskiruose žemės sklypuose, kuriuose gali būti tik mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Taip pat nėra aišku, kokiais teritorijų planavimo dokumentais remiantis ir kokia ginčo sklypo dalis yra skirta įrengti atskirąjį želdyną, kaip tai numato Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 29 punktas. Teismo vertinimu, vien tai, kad ginčo sklype galimai yra želdinių, priskirtinų saugotiniems, dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sklypas yra skirtas įrengti atskirajam želdynui. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. prašymą pakeisti visam ginčo sklypui naudojimo būdą, dėl to, jog ginčo sklype galimai auga ekologiškai vertingos pušys, kurios priskirtinos saugotinoms, laikytina nemotyvuota ir nepagrįsta, t. y. neatitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Nepaisant to, kad dalis skundžiamo sprendimo laikytina netinkamai motyvuota, skundžiamas sprendimas iš esmės laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi, bet kokiu atveju, atsakovė privalėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. prašymą, nes nepateikti duomenys apie ginčo sklypo bendraturčių sutarimą keisti ginčo sklypo naudojimo būdą. Pareiškėjos patikslintas skundas dėl atsakovės 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (18.6)-D3D-641r-628 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus minėto pareiškėjos reikalavimo, atmestinas ir jos patikslintas skundas dėl išvestinio reikalavimo - įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 30 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos D. D. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Guodra“, G. Ž., I. D. , V. M. S. , V. D. , V. D. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.