- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- I-924-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02233-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant atsakovo atstovei R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 43–46) prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2012-08-31 sprendimą Nr. 5-13-S-1525; 2) įpareigoti Departamentą į pareiškėjo 2012-08-03 skundą (reg. Nr. 5-AP-685) atsakyti iš naujo; 3) iš Lietuvos valstybės dėl Departamento neteisėtų veiksmų pareiškėjui V. J. priteisti 50000 Lt neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad Departamentas atsisakydamas pateikti pareiškėjo 2012-08-03 skunde nurodytus dokumentus ir atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Ginčijamu Departamento administraciniu aktu buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vidaus tarnybos statuto, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Policijos veiklos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatos. Pareiškėjui atimta teisė į baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00280-11 atnaujinimą, į teisingą, nepriklausomą ir nešališką administracinės bylos Nr. I-269-428/2011 išnagrinėjimą, į teisingą, nepriklausomą ir nešališką baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00283-11 tyrimą, nagrinėjimą ir išsprendimą Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, Kauno miesto apylinkės teisme, į teisingą, nepriklausomą, nešališką ir operatyvų baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00283-11 Kauno miesto apylinkės teisme pradėjimą, į teisingą, nepriklausomą ir nešališką administracinių bylų Nr. I-2016-365/2012 I-1935-208/2012 nagrinėjimą.
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė kaip ilgalaikės dvasinės kančios, kankinimas, orumo žeminimas, diskriminacija, pilietinių teisių pažeidimas, trukdymas slaugyti sergančią motiną, dirbti ir išlaikyti šeimą, t. y. neįgalų sūnų Justą ir žmoną Aldoną.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 99–101) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Departamento 2012-08-31 raštas Nr. 5-13-S-1525 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ar sprendimu Viešojo administravimo įstatymo prasme, kadangi juo nėra panaikinamos, pakeičiamos ar sukuriamos teisės ir pareigos, t. y. jis nesukelia V. J. teisinių pasekmių. Pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo dokumento kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Vadinasi, Departamento raštas yra tik informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia. Byla dėl 2012-08-31 rašto Nr. 5-13-S-1525 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas pareiškėjo atžvilgiu jokio sprendimo nepriėmė, o jam pateikė informacinio pobūdžio raštą, darytina išvada, kad negali būti nustatyti Departamento neteisėti veiksmai kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie Departamento neteisėtus veiksmus ar patirtą žalą, o savo argumentus grindžia bendro pobūdžio prielaidomis.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 97–98) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas yra keliamas dėl Policijos departamento prie VRM veiksmų nagrinėjant pareiškėjo V. J. 2012-08-03 skundą teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, kad 2012-08-03 pareiškėjas V. J. faksu pateikė Kauno AVPK ir Departamentui adresuotą skundą, kuriame prašė: dėl tarnybinio V. F. nusižengimo 2010-08-19 suklastojus administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti tarnybinį patikrinimą ir V. F. paskirti tarnybinę nuobaudą; dėl tarnybinio V. F. nusižengimo 2010-08-19 suklastojus administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo neatlikimo ir tarnybinės nuobaudos V. F. nepaskyrimo atlikti tarnybinį patikrinimą ir atsakingiems pareigūnams paskirti tarnybines nuobaudas; V. J. pateikti tinkamai patvirtintus raštiškus administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie V. F. 2010-08-19 V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą - atitinkamo lapo nuorašą - paliekant kitų administracinio teisės pažeidimo nutarimų registracijos datas ir registravusio asmens parašus (neskelbtinų su kitų privačių asmenų duomenų apsauga susijusių duomenų pareiškėjas neprašo); V. J. raštu pranešti administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie V. F. 2010-08-19 V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą - įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; V. J. raštu pranešti administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie prieš administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą įregistruoto ankstesniojo administracinio teisės pažeidimo nutarimo įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; V. J. raštu pranešti administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie sekantį po administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo įregistruotą administracinį teisės pažeidimo nutarimą: įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; V. J. pateikti tinkamai patvirtintų administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie administracinio teisės pažeidimo 2010-08-19 įteikto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. įregistravimą: datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną (b. l. 103–104).
Atsakovas 2012-08-31 sprendime Nr. 5-13-S-1525 nurodė, kad pareiškėjo 2012-08-03 skundas buvo išnagrinėtas ir apie išnagrinėjimo rezultatus jį išsamiai informavo Kauno AVPK pareigūnai. Taip pat nurodė, kad Departamentas kompetencijos ribose įvertinimo Kauno AVPK pareigūnų veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo 2012-08-03 skundą, ir juose pažeidimų nenustatė (b. l. 114).
Pareiškėjo teigimu, jo 2012-08-03 skundo Departamentas tinkamai neišnagrinėjo, todėl 2012-08-31 sprendimas Nr. 5-13-S-1525 naikintinas ir Departamentas įpareigotinas V. J. 2012-08-03 skundą išnagrinėti iš naujo.
Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Skundu laikomas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.).
Iš pareiškėjo V. J. 2012-08-03 skundo turinio matyti, kad į Departamentą jis iš esmės kreipėsi siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kurie, jo manymu, buvo ir yra pažeidžiami Kauno AVPK ir Policijos departamento prie VRM pareigūnų veiksmais. Teismo vertinimu, pareiškėjo kreipimasis į Departamentą savo prasme ir turiniu atitinka skundo sąvoką, pateikiamą VAĮ 2 str. 15 d., ir juo buvo inicijuota administracinė procedūra, kurios taisyklės reglamentuojamos Viešojo administravimo įstatymo trečiame skirsnyje ir Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse. Administracinė procedūra baigiama priimant individualų administracinį aktą, kuriuo nustatomos, pakeičiamos ir sukuriamus teisės ir pareigos, bei kurio bendrieji reikalavimai įtvirtinti VAĮ 8 str. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamas 2012-08-31 sprendimas Nr. 5-13-S-1525 yra informacinio pobūdžio raštas ir nelaikytinas teises ir pareigas sukeliančiu individualiu administraciniu aktu. Vien ta aplinkybė, kad Departamentas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skundo, nepriėmė VAĮ reikalavimus atitinkančio individualaus administracinio akto, nepaneigia asmens teisės, kad jo skundas būtų išnagrinėtas laikantis nustatytos tvarkos ir reikalavimų, o priimtame sprendime būtų pateiktas teisinis ir faktinis skunde nurodytų aplinkybių įvertinimas.
Pagal VAĮ 23 str. 1 d., kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus prašymus, skundus ir pranešimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie yra suteikti jiems jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į pareiškėjo suformuluotą ginčo dalyką ir nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, turi būti vertinama, ar Departamentas savo kompetencijos ribose ir neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų išnagrinėjo pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98 patvirtintuose Policijos departamento nuostatuose reglamentuojama Policijos departamento įgaliojimų apimtis, uždaviniai ir funkcijos. Departamentas - vidaus reikalų centrinė įstaiga, kurios paskirtis - organizuoti ir kontroliuoti policijos sistemos veiklą, siekiant užtikrinti asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką (1 p.). Be kitų funkcijų, jam pavesta atlikti tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų policijos įstaigose tyrimą, kaupti, tvarkyti ir analizuoti informaciją apie teisėtumo pažeidimus, numatyti ir vykdyti jų prevencines priemones (10.8 p.), teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti asmenų pranešimus, prašymus ir skundus, teikti jiems informaciją (11.6 p.). Nagrinėdamas asmenų skundus, Departamentas vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98 patvirtintais Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos nuostatais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-04-29 įsakymu Nr. 5-V-218 patvirtintomis Asmenų aptarnavimo policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėmis, kurių 31 punkte nustatyta, kad asmenų skundai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą.
Sistemiškai įvertinus Departamento kompetencijai priskirtas funkcijas bei pareiškėjo 2012-08-03 skundo turinį, darytina išvada, kad Departamentas veikdamas savo kompetencijos ribose turėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą tik dėl tų pareiškėjo 2012-08-03 skundo reikalavimų, kuriais prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą V. F. atžvilgiu ir skirti jam nuobaudą, taip pat atlikti tarnybinį patikrinimą dėl to, kad V. F. atžvilgiu nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ir atsakingiems pareigūnams paskirti tarnybines nuobaudas. Teismo vertinimu, visi likę pareiškėjo 2012-08-03 skundo reikalavimai nepriskirtini Departamento kompetencijai ir susiję su informacijos, kuria išimtinai disponuoja Kauno AVPK, pateikimu, todėl šią skundo dalį pagal kompetenciją turėjo išnagrinėti Kauno AVPK. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2013-01-07 sprendimu buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo V. J. skundas ir Kauno AVPK įpareigotas atsakyti į V. J. 2012-08-03 skundo reikalavimus, susijusius su Kauno AVPK registro duomenų pateikimu. Minėtu sprendimu teismas taip pat konstatavo, kad V. F. atžvilgiu neturėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, nes jo veiksmuose nenustatytas teisės aktų pažeidimas, ir pripažino, kad Kauno AVPK 2012-08-23 sprendimas Nr. 20-10-S-8316 yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti (administracinė byla Nr. I-339-423/13). Vertinant byloje esantį Kauno AVPK 2012-08-23 sprendimą Nr. 20-10-S-8316 ir Departamento 2012-08-31 sprendimą Nr. 5-13-S-1525 pripažintina, kad pareiškėjo 2012-08-03 skundo reikalavimas atlikti tarnybinį patikrinimą V. F. atžvilgiu ir skirti jam nuobaudą buvo išnagrinėtas Kauno AVPK, todėl Departamentas neturėjo teisinio pagrindo jį nagrinėti pakartotinai ir pagrįstai nurodė, kad į šį skundo reikalavimą pareiškėjui išsamiai atsakė Kauno AVPK. Ši aplinkybė patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2013-01-07 sprendimu.
Kita vertus, pareiškėjas taip pat prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl to, kad V. F. atžvilgiu nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ir atsakingiems pareigūnams paskirti tarnybines nuobaudas. Šių aplinkybių Departamentas nevertino, į pareiškėjo skundo reikalavimą neatsakė. Iš Kauno AVPK 2012-08-23 sprendimo Nr. 20-10-S-8316 matyti, kad jos nebuvo vertinamos ir Kauno AVPK.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tai reiškia, kad kiekviename sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai, argumentai ir įrodymai ir pateikiamas įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006), be to, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Priimdamas ginčijamą sprendimą, Departamentas pažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir pareiškėjui nepateikė jokio atsakymo į antrąjį skundo reikalavimą, t. y. nepateikė jokio motyvuoto ir argumentuoto atsakymo dėl prašymo atlikti tarnybinį patikrinimą dėl to, kad V. F. atžvilgiu nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus, tačiau neturi teisės tokių rezultatų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012). Kaip minėta, tarnybinių nusižengimų policijos įstaigose tyrimas priskirtinas Departamento kompetencijai, todėl laikydamasis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, apimančio teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus, Departamentas privalėjo išnagrinėto anksčiau nurodytą V. J. reikalavimą ir priimti dėl to valinio pobūdžio sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentas įpareigotinas iš esmės išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2012-08-03 skundo dalį, kuria prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl to, kad V. F. atžvilgiu nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti neturtinę 50000 Lt žalą ir nurodo, jog neturtinė žala pasireiškė dvasinėmis kančiomis, persekiojimu, pareiškėjo orumo žeminimu, diskriminavimu, pilietinių teisių pažeidimu, trukdymu slaugyti sergančią motiną, dirbti ir išlaikyti šeimą ir pan.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neteisėtumo CK 6.271 str. straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos, t. y. bet kokie viešosios teisės subjektai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo sukelta dvasinės kančios, persekiojimas, pareiškėjo orumo žeminimas, diskriminavimas ir pan. nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjas žalos padarymo faktą grindžia bendro pobūdžio, abstrakčiais teiginiais apie patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, tačiau jų nedetalizuoja, nepateikia jokių objektyvių žalos faktą patvirtinančių duomenų. Pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes, negali būti nustatytas žalos padarymo faktas, todėl Lietuvos valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Policijos departamentą prie VRM iš esmės išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2012-08-03 skundo dalį, kuria prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl to, kad V. F. atžvilgiu nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ir atsakingiems pareigūnams paskirti tarnybines nuobaudas.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.