Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio R. G. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2016 m. rugsėjo 28 d., 1 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Apklaustas teisme K. S. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2016 m. rugsėjo 28 d. naktį su draugais (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Paskambino išsigandusi mama, pasakė, kad dingo elektra ir bijanti, kad sustojus varikliukui nesprogtų kuro katilas. Pasakė, kad grįš, liepė pasižiūrėti elektros saugiklius. Nesijautė girtas, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Sustabdė policijos pareigūnai, patikrino girtumą ir paaiškėjo, kad yra neblaivus. Mama gyvena vienkiemyje, kaimynų nėra, niekas jai negalėjo padėti, todėl važiavo pats. Iki mamos namų 40-45 kilometrų atstumas, būtų važiavęs apie valandą laiko. Policijos pareigūnams apie tai, kad namuose yra susidariusi grėsminga situacija, kad gali įvykti nelaimė, nesakė. To nesakė ir pirmą kartą bylą nagrinėjusiam teisėjui. Mama apie tai, kad buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis automobilį, taip pat nieko nežino, jai apie tai nesakė, kadangi tai jai būtų šokas. Išrašų apie buvusius pokalbius iš mobilaus ryšio operatoriaus pateikti negali, nes tuo metu turėjo „(duomenys neskelbtini)“ kortelę. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Liudytojas K. J. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 28 d. naktį patruliavo kartu su kolega A. B.. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje į kairę sukantį automobilį Audi S6. Automobilį sustabdė, patikrino vairuotojo girtumą, paaiškėjo, jog vairuotojas yra neblaivus. Apie kokią nors galinčią namuose įvykti nelaimę jis nesakė, tik minėjo, kad važiavo pas draugę.

Liudytojas A. B. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 28 d. naktį ties (duomenys neskelbtini) namu sustabdė K. S. vairuojamą automobilį. Patikrinus K. S. girtumą, paaiškėjo, jog jis yra neblaivus. Apie kokią nors gresiančią nelaimę jis nieko nesakė, tik sakė, kad važiuoja pas draugę.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame 2016 m. rugsėjo 28 d., K. S. paaiškinime nurodyta, kad važiavo prieš tai išgėręs, galvodamas, kad yra blaivus. (1A-2 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio K. J. 2016-09-28 rašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. apie 0.45 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo automobilį Audi S6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Paaiškėjo, kad transporto priemonę vairuoja K. S.. Iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, todėl vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti pratimą pirštu pasiekti nosies galą, jis tai daryti atsisakė, tada alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0737, patikros sertifikato Nr. 0431261, paklaida 1,7 proc., patikrintas ir nustatytas 1,04 promilių, t. y. lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, žodžiu išaiškintos jo teisės ir pareigos, nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. (4 b. l.).

Analogiškos aplinkybės nurodytos Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. 2016-09-28 surašytame tarnybiniame pranešime. (5 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2016-09-28 01.00 val. K. S. nustatytas 1,04 promilių girtumas. (6 b. l.).

Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo nurodyta, jog K. S. 2016-09-28 1.13 val. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, kol išblaivės. (7 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog K. S. kaltė įrodyta. Pats K. S. pripažino, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai patvirtinama ir asmens blaivumo testo parodymais, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

K. S. apklausiamas teisme nurodė, jog pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui - neblaivus automobilį vairavo norėdamas užkirsti kelią nelaimei – važiavo į jam paskambinusios mamos namus, kad dingus elektrai nesprogtų kuro katilas.

Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N63-884/2010, N444-2211/2010).

Teismas pripažįsta, jog būtinojo reikalingumo sąlygų nebuvo. Visų pirma, K. S. nurodytų aplinkybių apie būtinąjį reikalingumą nepatvirtina jokie kiti įrodymai – pats K. S. nurodė, jog telefoninių pokalbių išklotinės, kuri patvirtintų jo pokalbį įvykio naktį su mama, pateikti negali, taip pat nurodė, jog apie įvykį mama nežino ir neprašė ją pakviesti į teismą bei apklausti liudytoja. Be to, pats K. S. nurodė, jog į mamos namus būtų važiavęs apie valandą laiko, užkirsti kelio nelaimei, jeigu krosnis būtų sprogusi, nebūtų galėjęs. Taip pat, jokiai gelbėjimo tarnybai, kuri būtų tuoj pat suteikusi reikiamą pagalbą, apie gresiantį pavojų pranešta nebuvo. K. S. paaiškino, jog mama pati susitvarkė elektros saugiklius ir nelaimė neįvyko. Apie gresiantį pavojų K. S. nieko nesakė jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams – teisme apklausti liudytojai K. J. ir A. B. parodė, jog jiems K. S. aiškino važiuojąs pas draugę. Visa tai rodo, jog joks pavojus nebuvo kilęs ir nebuvo jokio reikalingumo daryti pažeidimą, todėl teismas atmeta K. S. aiškinimą, kad jis veikė būtino reikalingumo sąlygomis, ir laiko šį aiškinimą K. S. pasirinkta gynybine pozicija. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad būtinojo reikalingumo kaip administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnis) ar atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nebuvo.

K. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį veika nekvalifikuotina, kadangi šioje teisės normoje numatyta griežtesnė atsakomybė, negu pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudą K. S., teismas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtina nuobauda – minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. K. S. praeityje – 2005-02-23, 2007-01-11 buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taip pat buvo baustas ir už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas jį neigiamai charakterizuoja. Byloje yra pateikti duomenys, kad jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, kad jis pravalo išlaikyti vaikus, turi grąžinti paskolą, rūpintis neįgalia mama (25-35 b. l.). Šios aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, tačiau tai jam nesukliudė elgtis itin neatsakingai. Neigiamos pasekmės, tame tarpe ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra natūralus teisės pažeidimo padarymo rezultatas, ką darydamas pažeidimą K. S. galėjo ir privalėjo numatyti. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę negu numatyta straipsnio sankcijoje nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, nubausti 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.