Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovei A. G., ieškovės atstovui adv. A. M., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei T. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui J. B., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo skelbimo būdu, kadangi kitais būdais procesinių dokumentų įteikti atsakovui nepavyko, paskelbta paieška nedavė rezultatų.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės pareikštą ieškinį ir prašė jį tenkinti, nes ieškovės prašomas priteisti išlaikymo sūnui dydis atitinka teismų praktikoje nustatytą minimalų išlaikymą, kurio vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, dalinamą lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. G. ir atsakovas J. B. yra nepilnamečio D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 3). Šiuo metu D. G. gyvena su savo motina, t.y. ieškove, kuri jį prižiūri, auklėja, augina bei materialiai išlaiko (b.l. 8, 22). Ieškovė nurodė, kad nuo pat vaiko gimimo negyvena kartu su atsakovu, kuris niekada materialiai savo nepilnamečio sūnaus neišlaikė. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra kita, nei ieškovės, t.y. (duomenys neskelbtini), ir kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas ten faktiškai negyvena, anot ieškovės, yra išvykęs į Didžiąją Britaniją (b.l. 15-16, 24). Ieškovė paaiškino, ir atsakovas nepateikė teismui jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, kad tiek gimus vaikui, tiek iki šiol nevykdė ir iš esmės nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, prie jo išlaikymo neprisidėjo. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei tuo, kad iš esmės viena ieškovė, kuri pati šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose (b.l. 4, 29), tik pradeda užsiimti individualia kirpėjos veikla (b.l. 37), jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (b.l. 29-33), padedama motinos, augina, auklėja, išlaiko bei vykdo kitas turtines ir neturtines pareigas sūnaus atžvilgiu. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiam sūnui, o taip pat ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo.

Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Vertinant nepilnamečio D. G. poreikius nustatyta, kad jam šiuo metu yra beveik treji metai, ji lanko Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšelį - darželį, už kurį, kaip paaiškino ieškovė ir kaip patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 6-7), ji kiekvieną mėnesį moka apie 100-120 Lt, po kelių metų sūnus pradės lankyti vidurinę mokyklą, kas atitinkamai susiję su papildomų išlaidų patyrimo būtinumu (maitinimas, kanceliarinės prekės, kelionės į mokyklą ir kitos išlaidos). D. G. poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, kuriam, kaip paaiškino ieškovė, kas mėnesį išleidžiama apie 200 Lt, aprangos, kuriai kas mėnesį išleidžiama apie 200 Lt, užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų lavinimuisi daiktų ir priemonių įsigijimą (knygų, žaislų, pramogų), būtinumą pirkti vaistus, kai vaikas serga ir pan. Ieškovė paaiškino, kad vaiko lavinimo priemonėms, žaislams, knygoms, pramogoms ir poilsiui kas mėnesį skiriama apie 200 Lt. Ieškovė taip pat paaiškino, kad su sūnumi gyvena ieškovės motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), prisideda prie namo išlaikymo, ir šio namo išlaikymui per mėnesį skiria apie 90 Lt (b.l. 38-40). Be to, vaiko vežiojimas į darželį susijęs su kuro išlaidomis, kurios per mėnesį siekia iki 300 Lt dviem asmenims (ieškovei ir nepilnamečiam vaikui). Tokiu būdu matyti, kad minimaliems nepilnamečio sūnaus D. G. poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžiama iki 800 Lt. Kita vertus, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Kaip matyti iš teismo išreikalautų rašytinių įrodymų, atsakovas J. B. Lietuvoje niekur nedirba, jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 34-36), kaip paaiškino ieškovė, šiuo metu išvykęs į Angliją, tačiau visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymo, juo labiau, kad jis yra darbingo amžiaus, darbingas, byloje nėra jokių duomenų apie galimas jo sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ar kitas trukdančias susirasti darbą priežastis, nėra duomenų apie kitų išlaikytinių, kreditorinių įsiskolinimų turėjimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą (jeigu jo neturi) bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems nepilnamečio vaikos poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis, kurio ½ dalį ir prašo priteisti ieškovė nepilnamečiam sūnui D. G. išlaikyti. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą nukrypti nuo šio orientacinio dydžio ar teigti, kad atsakovas negalėtų teikti tokio išlaikymo. Pats atsakovas tokių aplinkybių nenurodė, jokių įrodymų bei savo pozicijos pareikšto ieškinio atžvilgiu nepareiškė, į teismo posėdį, kuriame sprendžiamas išlaikymo jo vaikui klausimas, neatvyko, o priešingai – galimai žinodamas apie vyksiantį teismo posėdį (kaip paaiškino ieškovė, telefonu bendravo su atsakovu ir jį informavo apie teismo procesą), į jį neatvyko. Tokiu būdu kompleksiškai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, jo elgesį, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, prašomas priteisti išlaikymo dydis vertintinas kaip optimalus bei protingas nepilnamečio poreikiams tenkinti, todėl iš atsakovo priteistina po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui, pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 26 d., o taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki 2011 m. lapkričio 26 d., t.y. iki vaikui sukanka treji metai, sudarantis 14400 Lt (400 Lt x 36 mėnesiai).

Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamečiu D. G. gyvenančią jos motiną A. G. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1352 Lt bylinėjimosi išlaidų (4 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų +576 Lt žyminio mokesčio +772 Lt valstybės patirtų išlaidų ieškovės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti) (CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. B. nepilnamečiam sūnui D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą bei po 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai.

Nepilnamečio D. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną A. G..

Priteisti iš atsakovo J. B. į valstybės biudžetą 1352 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą