- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-129-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00880-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Romuladas Januška, Romualdas Januška
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Atsakovas
- E. G.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- AB SEB Bankas, AB „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-129-544/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Romualdo Januškos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1774-400/2011 pagal pareiškėjos Z. G. ir atsakovo E. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB SEB Bankas, AB „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo 2005-07-30 įregistruotą santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko U. G., gim. 2009-02-09, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: jai priteisti 0,0961 ha žemės sklypą Berniūnų g. 32C, Panevėžyje, 166 kv. m. iš 415/1163 dalių žemės sklypo (privažiavimas) 38 440 Lt vertės, 7300 Lt santaupų, viso – priteisti turto už 45 740 Lt; atsakovui priteisti dviejų kambarių butą Marijonų g. 31A-14, Panevėžyje 75 000 Lt vertės, automobilį VW GOLF 3000 Lt vertės, namų apyvokos ir apstatymo daiktus 10 440 Lt bendros vertės, viso turto – 88 440 Lt (1 t., b. l. 3-5, 2 t., b. l. 3-6).
Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti, kad šalys santuokoje įgijo 77 038 Lt vertės turtą ir jį padalinti abiems šalims priteisiant po ½ dalį 0,0961 ha ploto žemės sklypo, po 83/1163 dalis iš 0,1163 ha žemės sklypo, jam priteisti sieninę spintą, miegamojo baldų komplektą, viso - turto už 35 419 Lt, o ieškovei priteisti kitą kilnojamąjį turtą 35 419 Lt vertės, priteisti iš ieškovės jam 6745 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir 3100 Lt kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį (1 t., b. l. 91-98, 2 t., b. l. 14-17).
Bylos nagrinėjimo metu šalys teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį: prašė santuoką nutraukti bendru sutarimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sūnaus Ugniaus gyvenamąją vietą nustatyti su mama Z. G., nustatyti, kad E. G. sūnaus Ugniaus išlaikymui nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 moka po 300 Lt kas mėnesį, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – po 350 Lt kas mėnesį, nuo 2014-01-01 iki pilnametystės – po 400 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant LRV nustatyta tvarka, nustatyti E. G. bendravimo su sūnumi laiką ir tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą visą jį priteisiant E. G., kuris Z. G. už jam tenkančią didesnę turto dalį įsipareigoja išmokėti 45 000 Lt piniginę kompensaciją, kurios dalį 10 000 Lt turi sumokėti iki 2012-01-31, likusią 35 000 Lt dalį – iki 2012-06-30, butą Marijonų g. 31A-14, Panevėžyje palikti asmenine E. G. nuosavybe. Šalys posėdyje nurodė, kad dalintinų negrąžintų kreditų neturi, santuoka galutinai iširusi, jos neveda bendro ūkio ir negyvena šeimyninio gyvenimo (2 t., b. l. 43-49).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-12-06 sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, nutraukė jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, paliko santuokines pavardes, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią sūnaus Ugniaus, gim. 2009-02-09, gyvenamąją vietą nustatė su pareiškėja Z. G., E. G. įpareigojo mokėti sūnaus Ugniaus išlaikymui nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 – kas mėnesį po 300 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 - po 350 Lt ir nuo 2014-041-01 - iki sūnaus pilnametystės po 400 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant LRV nustatyta tvarka, visą santuokoje įgytą pareiškėjų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą priteisė E. G. nuosavybėn, o už tenkančią didesnę turto dalį iš jo Z. G. priteisė 45 000 Lt kompensaciją, iki 2012-01-31 sumokant 10 000 Lt, likusius 35 000 Lt sumokant iki 2012-06-30 (2 t., b. l. 50-52).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja Z. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė beveik metus laiko dėl atsakovo kaltės, nes jis nesavalaikiai pareiškė priešieškinį, nepagrįstai ginčijo tėvystę. Bylos nagrinėjimo metu buvo įkalbinėjama ir juto spaudimą santuoką nutraukti bendru sutarimu. Kadangi procesas užtruko, vyras nuolat psichologiškai terorizavo, teismo posėdžio metu sutiko, kad santuoka būtų nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau, esant tokioms aplinkybėms, nebesugebėjo atsakingai apsvarstyti ir adekvačiai įvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų. Nors sutiko, kad visas santuokos metu įgytas turtas atitektų sutuoktiniui, o jai būtų priteista kompensacija bei išlaikymas sūnui priteistas nuo 2012-01-01, tačiau teismas negalėjo patvirtinti tokios sutarties dalies dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nes ši sutarties sąlyga buvo neteisėta ir pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus (CK 3.53 str. 3 d.). Teismas neatsižvelgė į visą civilinės bylos medžiagą ir jos procesinių turinį, kuriuose buvo nurodžiusi, kad su vaiku nuo 2010-10-01 išėjo gyventi skyrium ir nuo to laiko atsakovas neteikė vaikui išlaikymo. Tai žinodamas ir vadovaujantis išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais, teismas iš atsakovo nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 turėjo priteisti išlaikymą sūnui po 300 Lt per mėnesį, kas už nurodytą laikotarpį sudaro 4200 Lt įsiskolinimą (14 mėnesių x 300 Lt), o ne patvirtinti vaiko interesus pažeidžiančios sutarties sąlygą, pagal kurią vaikui išlaikymas nustatytas nuo vėlesnės datos nei priimamas teismo sprendimas. Teismas turėjo pasiūlyti šalims sutartį papildyti ar pakeisti, o civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti (CPK 163 str. 9 p.). Teismas nesiaiškino, kokia buvo tikroji šalių valia sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neatsižvelgė į tai, kad ji neturėjo teisės nustatyti nepilnamečio vaiko interesus pažeidžiančios sutarties sąlygos. Teismas ne tik formaliai turėjo patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, tačiau turėjo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus ir, pagal teismų praktiką, turėjo plačia apimtimi tirti, ar sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų. Patvirtindamas ginčijamą sutarties dalį, teismas pažeidė jos kaip sutuoktinės teises ir teisėtus interesus, nes tik jai vienai perkėlė abiejų sutuoktinių pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką už minėtą praėjusį laiką. Patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, pagal kurią E. G. atiteko santuokoje įgytas turtas, o jis įsipareigojo jai sumokėti 45 000 Lt kompensaciją, teismas nesiaiškino, ar atsakovas turi realią galimybę tokią kompensaciją išmokėti, nes nagrinėjant bylą teisme aiškino, kad jo turtinė padėtis sunki, kad pardavė daiktus, iki šiol neprisideda prie vaiko išlaikymo (2 t., b. l. 55-58).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad, nors apeliacinio skundo pagrindas apima tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo nuo bylos iškėlimo iki 2011-12-31 dienos, apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nenurodžius nei teisinio, nei faktinio skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo dalyse dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui laikotarpiu nuo 2012-01-01 dienos iki sūnaus pilnametystės, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiose dalyse negali būti naikinamas. Sutuoktinių pasirašytai ir teismo patvirtintai sutarties daliai prieštaraujant LR CK 3.53 straipsnio 4 daliai, pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti naikinamas tik šioje dalyje. Bylos nagrinėjimas teisme truko beveik vienerius metus, todėl apeliantė turėjo laiko ir galimybių apsvarstyti visas jos santuokos nutraukimo sąlygas. Jie ne kartą siekė suderinti savo pozicijas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Apeliantė naudojosi kvalifikuota advokato pagalba, kuris pasiūlė sutarties tekstą. Pirmosios instancijos teismas minėtos sutarties sąlygų suderinimui buvo padaręs abi šalis tenkinančią kelių valandų pertrauką. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose kaip tik ir prašė, kad santuokos metu įgytas visas turtas natūra tektų atsakovui, todėl sutartyje numatyta sąlyga, kad kilnojamieji bei namų apyvokos daiktai po santuokos nutraukimo tenka atsakovui, visiškai atitiko jos tikrąją valią ir nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė skubotai, atsakingai neapsvarsčiusi ir adekvačiai neįvertinusi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų (2 t., b. l. 60-62).
Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų teisingam ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 330 str., 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių skundžiamuoju teismo sprendimu negalėjo būti patvirtinta, nes jos dalis iš esmės pažeidė sutuoktinių nepilnamečio vaiko ir vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 3 d., 4 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką siekė nutraukti CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 str. 4 d. nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi patikrinti, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta ir ar yra tam sąlygos, numatytos CK 3.51 str. 1 d. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus CK 3.53 str. 3 d. nurodytus klausimus, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus. Šioje byloje apeliantė teigia, kad sutartimi dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui priteisimo ir santuokinio turto padalijimo yra pažeidžiamos šalių nepilnamečio sūnaus teisės bei jos kaip sutuoktinės turtinės teisės, nes už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 nepriteistas išlaikymas vaikui iš atsakovo, taip jai vienai perkeliant pareigą išlaikyti vaiką, be to, teismas neįsitikino, ar atsakovas turi realią galimybę sutartyje numatytais terminais ir dalimis išmokėti kompensaciją už turto dalį ir šiam įsipareigojimui užtikrinti nesiėmė priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra ir tokie atvejai, kai nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga, kurią turi vykdyti abu vaiko tėvai, perkeliama tik vienam iš tėvų. Iš bylos duomenų matyti, kad abi šalys pripažįsta, jog jos nuo 2010 metų spalio mėnesio kartu negyvena ir bendro ūkio neveda (1 t., b. l. 3-5, 151, 2 t., 3-6). Atsakovas pripažino, kad metus laikė neteikė išlaikymo, nes abejojo dėl tėvystės (1 t., b. l. 195). Išlaikymas pagal skundžiamą sprendimą priteistas nuo 2012-01-01 dienos. Bylos duomenys nepatvirtina, kad vaiko išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 metų spalio mėnesio iki 2012-01-01 sumokėtas. Išlaikymas yra mokamas ir skiriamas nepilnamečio vaiko naudai, jis ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, todėl ji jo negali atsisakyti, nes tai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Nors apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau iš skundo argumentų turinio seka (2 t., b. l. 55-58), kad yra pagrįstas pagrindas manyti, kad minėta sutartis pažeidžia ir apeliantės teises ir teisėtus interesus ta prasme, kad teismas nepatikrino ir neįsitikino, ar pareiškėjas nustatytais sutartyje terminais ir tvarka turės realią galimybę išmokėti piniginę kompensaciją už turto dalį, ar nėra pagrindo taikyti priemones, užtikrinančias sutarties sąlygų įvykdymą, nes pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad negali mokėti prašomo padidinto išlaikymo vaikui dėl turtinės padėties, turi grąžinti paskolą, šiuo pagrindu prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kurį teigė galėsiąs sumokėti tik po to, kai apeliantė išmokės jam kompensaciją už turto dalį (1 t., b. l. 39, 96-97, 2 t., b. l. 48-49). Minėta, kad, nutraukiant santuoką remiantis abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, reikalaujama, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai pateiktų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netaikė CK 3.200 str., CK 3.51 str. 3 d., 4 d. nuostatų, dėl ko priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomi teisėtu ir pagrįstu. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (CK 3.51 str.). Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tai turi reikšmės viso skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl tokiais atvejais turi būti naikinamas visas teismo sprendimas, o ne jo dalis.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.