Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinės bylos Nr. A2.6.-5-672/2016Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00626-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.1.4.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.7.4.7.(S)

2016 m. vasario 11 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. K., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį traukiamas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 038097 S. K. surašytas dėl to, kad jis 2015 m. rugpjūčio 10 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį, įvažiavo į pasėlių lauką, jį išvažinėjo, padarydamas nukentėjusiajam apie 30 eurų žalos, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, todėl jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu S. K. nepripažino padaręs pažeidimus ir paaiškino, kad jis pas A. G., kur laikinai gyveno tą vakarą gėrė alų. Jis nematė, ar tą vakarą buvo atvažiavęs pas A. G. T. M., jis jo nematė, išgėręs alaus, nuėjo miegoti. Jis neprisimena, ar tą vakarą vairavo T. M. automobilį. Su T. M. jis nėra susipykęs ir su juo nekonfliktuoja.

Liudytoja D. S. teismui paaiškino, kad ji yra ūkio savininkė. S. K. nepažįsta, tik žino, kad grįždamas iš užsienio, jį pas save parsivežė T. M.. S. K. gyvena šalia jų namo esančiame aštuonbučiame name pas A. G.. Tame bute pastoviai vyksta baliai, tą vakarą pas A. G. irgi buvo geriama. Ji su sūnumi vakare išėjo į lauką ir matė, kad iš daugiabučio kiemo dideliu greičiu išvažiavo mašina ir nuvažiavusi iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), grįžo atgal į kiemą. Jos langas buvo atidarytas ir ji iš balsų pažino, kad kieme buvo T. M., A. G., S. V.. Ryte kaimynė pasakė, kad T. M. mašiną vairavo S. K., nes ji mačiusi, kad T. M. aštuonbučiame liko į viršų, o mašina tuo metu išvažiavo. Jai mašina išvažinėjo pasėlius, padaryta 30 eurų turtinė žala. Ji matė, kad paskui iš aštuonbučio namo kiemo T. M. savo mašina išvažiavo namo.

Liudytoja V. K. teismui paaiškino, kad S. K. gyveno bute pas A. G. tame pačiame name, kur ir ji. Pas A. G. dažnai vyksta baliai. Tą vakarą irgi iš to buto girdėjosi triukšmas, buvo geriama. Dėl triukšmo jie su vyru negalėjo užmigti. Gal apie 00.30 val. išgirdo užsivedant mašiną, stipriai gazavo ir iš kiemo kažkas išvažiavo. Ji girdėjo T. M. šaukiant „ką padarei, sėdo ir išvažiavo“. Ji iš balso pažino, kad tai kalbėjo T. M..

Liudytojas T. S. teismui paaiškino, kad jis tą vakarą girdėjo, kad aštuonbučiame pas kaimyną A. G. yra baliavojama. Iš ten sklindančių balsų suprato, kad pas A. G. buvo T. M., S. V., S. K.. Jis girdėjo, kad S. K. keletą kartų prašė T. M., kad šis duotų savo automobilį. Jis apie 1 val. nakties girdėjo, kad kažkas dideliu greičiu išvažiavo iš kiemo automobiliu. Rytojaus ryte sužinojo, kad automobiliu važinėjosi S. K., o T. M. parašė pareiškimą, kad S. K. važinėjosi jo automobiliu. Tuo automobiliu buvo išvažinėti jų pasėliai.

Liudytojas T. M. teismui paaiškino, kad jis su S. K. yra pažįstami, kartu dirbo užsienyje. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o tą vakarą atvažiavo pas A. G. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pas A. G. gyvena S. K.. Jiems būnant pas A. G., atėjo S. V., jie išgėrinėjo. Jis buvo atvažiavęs jo vardu registruotu automobiliu, kurį jis pirko kartu su draugu S. Ž., kuris dabar yra užsienyje. Automobilį su rakteliais jis paliko namo kieme. Kai buvo pas A. G., S. K. keletą kartų prašė leisti pasivažinėti jo automobiliu. Jis nesakė nei taip, nei ne. Jis matė, kad S. K. važiavo jo automobiliu, tik nematė, ar jis išvažinėjo pasėlius. Jis žinojo, kad S. K. buvo pasiėmęs jo automobilį. Lauke buvo tamsu, jis pats buvo neblaivus. Paskui kieme pamatė, kad stovi automobilis, padanga tuščia. Jis jokių pretenzijų dėl automobilio sugadinimo niekam nereiškia. Jis paryčiais grįžo namo, o netrukus atvažiavo policija, nustatė jam girtumą, automobilį išsivarė. Jis pats už vairavimą neblaiviam yra baustas tris kartus, vairuotojo pažymėjimo neturi.

Liudytojas A. G. teismui paaiškino, kad S. K. kurį laiką pas jį gyveno. Rugpjūčio 9 d. vakare jie grįžo iš darbo ir pas jį gėrė alų. Buvo S. K. ir S. V.. Kažkokiu momentu buvo užėjęs ir T. M., bet jis ilgai nebuvo. Jie išgėrė alų ir gal apie 22-23 val. išsiskirstė kas sau. Jis ir S. K. nuėjo miegoti, namo išėjo ir S. V.. Kol jie gėrė, S. K. niekur nebuvo išėjęs. Kas buvo naktį, ar kas važinėjosi, jis nieko nežino, nes miegojo.

Liudytojas S. V. teismui paaiškino, kad jis gyvena viename name su uošviu A. G.. Pas jį kurį laiką gyveno S. K.. Tą vakarą jie trise gėrė alų, buvo užvažiavęs ir T. M.. Jie gėrė gal valandą, po to visi išsiskirstė. Kol gėrė, jis negirdėjo, kad S. K. būtų prašęs T. M. pasivažinėti jo mašina. Kad išvažinėti kaimynų pasėliai, jis sužinojo rytojaus dieną.

Liudytoja I. V. teismui paaiškino, kad ji anksčiau gyveno aštuonbutyje, kur pas jos tėvą A. G. laikinai gyveno S. K.. Tą vakarą bute pas A. G. vyrai išgėrinėjo. Nežino, ar ten buvo T. M., bet ji matė, kad kieme stovėjo jo automobilis. Naktį ji girdėjo, kad važinėjosi automobilis, grojo muzika, bet kas važiavo, ji negali pasakyti, buvo tamsu, ji per langą nematė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nurodė, kad yra įrodyta, kad S. K. 2015-08-10 apie 1 val. (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas automobilį, kuris priklauso T. M., neturėdamas teisės vairuoti, nuvažiavo nuo kelio į javų lauką, jį išvažinėjo ir padarė turtinę žalą, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Nors S. K. nepripažino padaręs šį pažeidimą, tačiau liudytojas T. M. nurodė, kad būtent S. K. prašė pasivažinėti jo automobiliu ir jis matė, kad būtent S. K. išvažiavo jo automobiliu, tik tvirtina nematęs, kad S. K. įvažiavo į pasėlius ir juos išvažinėjo. Liudytojų A. G. ir S. V. duoti parodymai gana skirtingi, todėl jais nesivadovautina. Prašo pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti šių straipsnių sankcijose numatytas baudas.

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų paaiškinimus, ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PN038097; Telšių AVPK Akmenės rajono PK pareigūnų Ž. G. ir M. K. tarnybinius pranešimus; D. S., T. M., V. K., administracinėn atsakomybėn traukiamo S. K. paaiškinimus; eismo įvykio vietos schemą ir fotonuotraukas; transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Iš S. K. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, vairuotojo pažymėjimo įgijęs nėra.

Kaip S. K. paaiškino teismo posėdžio metu, jis tą naktį T. M. priklausančio automobilio nevairavo. Išgėręs alaus, nuėjo miegoti ir daugiau nieko neprisimena. Tokius jo paaiškinimus paneigia T. M. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad tą vakarą jis buvo pas A. G., kartu gėrė, S. K. jo prašė leisti pasivažinėti jo mašina. Kad S. K. prašė T. M. automobilio, girdėjo ir liudytojas T. S.. T. M. matė, kad S. K. išvažiavo jo mašina, jis dar šaukė, ką darai. Tą patį patvirtino ir liudytoja V. K., girdėjusi tą naktį triukšmą ir šūkavimus, iš balso pažino, kad šaukė T. M.. Nors S. K. teigė, kad tą vakarą T. M. jis net nematė, tačiau liudytojai A. G., S. V., V. K. patvirtino, kad tą vakarą T. M. buvo pas A. G., jo automobilį prie namo matė ir liudytoja I. V..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartus įrodymus, daroma išvada, kad S. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, o jo padarytos veikos administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, pažeidimų sudėtys įrodytos, t. y. kad S. K. 2015 m. rugpjūčio 10 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį, įvažiavo į pasėlių lauką, jį išvažinėjo, padarydamas nukentėjusiajai D. S. apie 30 eurų žalos, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

S. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą S. K., teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant kiek didesnes nei minimalaus dydžio administracines nuobaudas – baudas, numatytas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sankcijoje bei papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtina apėmimo būdu subendrinta administracinė nuobauda, nustatyta atsakomybę už sunkiausiąjį iš pažeidimų numatančioje, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalies, sankcijos ribose.

ATPK 37 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad tuo atveju, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, […] apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, […] nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Ūkininkė D. S. nurodė, kad 2015-08-10 naktį išvažinėjus automobiliui jos pasėlius, jai buvo padaryta apie 30 eurų turtinė žala. Nukentėjusioji nepateikė teismui jokių tokį žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, teismas negali vienareikšmiškai spręsti, jog būtent tokia žala padaryta, o remtis preliminariai nurodytu turtinio nuostolio dydžiu teismas remtis negali, žala iš pažeidėjo nepriteistina, nurodant, jog žalą patyręs asmuo turi teisę pateikti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą.

Pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1170 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Skirti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus subendrintą administracinę nuobaudą – 1170 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 15052262415).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Nutarimo nuorašą išsiųsti S. K., T. M., D. S. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.