Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-20-900/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
II-20-900/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01133-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-20-900/2019
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01133-2018-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, Rositai Garnienei ir Loretai Armalienei,

dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotiems atstovams Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkui Lorenui Dainauskui ir vyresniajam specialistui Gražvydui Gabeniui,

pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. S. 2018 m. lapkričio 28 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus vyresniosios specialistės Kristinos Gudžiūnienės 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus vyresnioji specialistė K. Gudžiūnienė 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu (b. l. 3) skyrė R. S. administracinę nuobaudą – įspėjimą už administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, o būtent už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d. 9²¹ val. Gardino-Tilžės g. sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas autobusą „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktus, nes nepasirinko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė pirmoje eismo juostoje stovėjusio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Renault“.

Pareiškėjas R. S. 2018 m. lapkričio 28 d. apskundė Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus vyresniosios specialistės K. Gudžiūnienės 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą (b. l. 2). Skundą grindžia tuo, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio. Įvykio dieną važiavo autobusu „Mercedes Benz“. Sustojo prie STOP linijos Gardino g. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ėmė pamažu judėti savo juostoje ir staiga pasigirdo kažkoks garsas. Sustojo, išlipo. Pamatė, kad autobusiukas „Renault“ prisilietė veidrodžiu prie jo autobuso šono galo stiklo. Įvykio metu pareiškėjas nesuko, nebuvo užvažiavęs ant juostos. Autobusiuko „Renault“ veidrodis buvo jo (R. S. vairuojamo autobuso) juostoje, nors jo (autobusiuko „Renault“) juostoje iki borto buvo apie pusę metro.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 4-5) prašė skundą atmesti.

R. S. 2018 m. lapkričio 15 d. paaiškinime (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 4) teigė, kad autobusu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie Tilžės – Gardino g. sankryžos, sustojo antroje eismo juostoje. Pirmoje juostoje stovėjo „Renault“ mikroautobusas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ėmė važiuoti, pavažiavo apie 3 metrus ir pajuto garsą dešinėje autobuso pusėje. Pažiūrėjo per veidrodėlį ir pamatė, kad autobusas paliestas veidrodėliu. Prieš važiuodamas pažiūrėjo per abu veidrodėlius, įsitikino, kad važiuoti saugu. Negali atsakyti, ar, jam pradedant važiuoti ir važiuojant, mikroautobusas stovėjo ar važiavo.

M. V. 2018 m. lapkričio 15 d. paaiškinime (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 5) nurodė, kad stovėjo Tilžės-Gardino g. sankryžoje pirmoje eismo juostoje. Degė raudonas šviesoforo signalas. Pajuto smūgį į kairės pusės veidrodėlį, atsitrenkė autobusas. Autobuso vairuotojas nestojo dar 10 metrų. Po eismo įvykio jie išlipo per keleivio pusę ir iškvietė policiją. Įvykio metu buvo sugadintas veidrodėlis.

Šiaulių apskrities VPK PR pareigūnas M. Mižutavičius 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 11) nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 9²⁶ val. gavo pranešimą apie eismo įvykį Tilžės-Gardino g. sankryžoje. Nuvyko į įvykio vietą. Automobilio „Renault“ kairės pusės veidrodėlis lietė autobuso „Mercedes Benz“ galinį dešinį šoninį stiklą ir buvo apgadintas. Autobuso vairuotojas R. S. paaiškino, kad pradėjo važiuoti ir autobuso gale išgirdo garsą, pastebėjo, kad automobilio „Renault“ veidrodėlis atsirėmė į autobuso stiklą. R. S. sako, kad prieš važiuodamas įsitikino, ar važiuoti saugu. Automobilio „Renault“ vairuotojas M. V. aiškino, kad eismo įvykio metu stovėjo sankryžoje, nevažiavo, autobusas pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į veidrodėlį. Po smūgio autobusas dar judėjo į priekį, kol jis (M. V.) ėmė signalizuoti. Įvykio liudininkas L. R. parodė, kad sėdėjo autobuse už vairuotojo. Autobusas ėmė važiuoti ir atsitrenkė į pirmoje juostoje stovėjusį automobilį. Pirmoje juostoje stovėjęs automobilis nevažiavo. Iš L. R. paaiškinimas nepaimtas, nes jis skubėjo į laidotuves. Eismo įvykio vieta fotografuota, užpildyta eismo įvykio schema.

Transporto priemonės („Renault“) 2018 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad yra apgadintas jos kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 6).

Transporto priemonės („Mercedes Benz“) 2018 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad transporto priemonė neapgadinta (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 7).

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnė K. Gudžiūnienė 2018 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 12) pažymėjo, kad įvykį matęs L. R. neapklaustas, todėl bendravo su juo telefonu. L. R. paaiškino, kad įvykio metu automobilis „Renault“ nejudėjo, stovėjo prie šviesoforo. Autobuso vairuotojas kliudė mikroautobuso „Renault“ kairį galinį veidrodėlį beveik per visą autobuso korpusą.

Eismo įvykio vietos 2018 m. lapkričio 15 d. schemoje (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 3) ir įvykio vietos nuotraukose (b. l. 26) užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas įvykio vietoje. Automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pirmoje eismo juostoje, kirtęs (užvažiavęs) STOP liniją, 0,92-0,95 cm nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Autobusas „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi antroje eismo juostoje arčiau sankryžos. Autobuso priekis yra 3,4 m, o galas – 3,25 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto.

Šiaulių apskrities VPK 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu (b. l. 17) M. V. nubaustas 65 € bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o būtent už tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 9²¹ val. Gardino-Tilžės g. sankryžoje, Šiauliuose, vairavo automobilį nesilaikydamas reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. S. paaiškino, kad avarija įvyko Gardino ir Tilžės gatvių sankryžoje. Ne sankryžoje, bet Gardino gatvėje prieš sankryžą, kur reikia sukti į Tilžės gatvę, prieš pėsčiųjų perėją. Sustojo prie STOP linijos, kaip ir visi, ketino sukti į kairę. Tuo metu sankryža buvo reguliuojama šviesoforo. (Jo vairuojamas autobusas „Mercedes“ ir mikroautobusas „Renault“) sankryžoje kartu stovėjo prie STOP linijos. Nežino, kuris pirmas sustojo prie sankryžos. Užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pareiškėjas pasižiūrėjo į veidrodėlius, ar niekas nekliudo, ir ėmė važiuoti. Pirmas nuo STOP linijos pajudėjo turbūt jis (pareiškėjas). Negali atsakyti, nežino, ar pradėjo važiuoti ir automobilio „Renault“ vairuotojas. Judėjo savo juostoje, prie šono išgirdo brūkštelėjimą. Per šoninius veidrodžius pamatė, kad prie jo privažiavo „Renault“ autobusiukas ir („Renault“) prisilietė prie (autobuso „Mercedes“) galo veidrodžiu. Pareiškėjas stabtelėjo. Matė, veidrodėlis buvo sudužęs.

Įvykio metu (mikroautobusas „Renault“) pavažiavo, jo galiniai ratai buvo beveik ant STOP linijos. KET numato, kad reikia laikytis labiau dešinės. „Renault“ autobusiuko vairuotojas nesilaikė arčiau dešinio krašto. Mikroautobuso („Renault“) veidrodžiai buvo jo (autobuso „Mercedes“) eismo juostoje. Pareiškėjas nemato savo kaltės, nes palengva važiavo savo eismo juostoje, vos tilpo. Nesuko, važiavo tiesiai ir lygiai, nebuvo didelio greičio, nes užsidegė (žalias) šviesoforo signalas. Veidrodis būtų nuo pat priekio braukęs, jei pareiškėjas būtų pradėjęs (kreivai) judėti. Pareiškėjas pajudėjo ir buvo prie pėsčiųjų perėjos, kai (mikroautobusiukas „Renault“) prisilietė prie (autobuso) galo. Nežino, kaip vairuoti, jei visada reikėtų žiūrėti į veidrodėlius, kad kas nors prie jo neprisiliestų.

Pareiškėjas kaip autobuso vairuotojas privalo pasakyti žmonėms (keleiviams), kad išliptų. Pasakė žmonėms, kad jie sulauks kito autobuso. Tas vyras (liudytojas L. R.) su ponia sėdėjo už jo (pareiškėjo) ir paklausė: „Ar gali mandagiau?“. Visi jautrūs. Pareiškėjas pasakė, kad keleiviai liptų lauk ir nebetrukdytų. Taip (L. R.) tapo liudytoju. Šis liudytojas sėdėjo už vairuotojo kabinos ir priekyje negalėjo matyti, ar kitas automobilis iš galo judėjo, nes autobusas yra didelis.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. Gabenis paaiškino, kad tyrėja rėmėsi surinkta informacija. Liudytojas (L. R.) parodė, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas, autobusas pajudėjo ir kliudė stovintį „Renault“ automobilį. Tyrėja rėmėsi abiejų vairuotojų parodymais, eismo įvykio schema, nuotraukomis. Veidrodėlis, kiek pamena iš nuotraukų, buvo palinkęs į priekį. Jeigu du automobiliai iš pradžių stovėjo, tai, autobusui pajudėjus į priekį, veidrodėlis lūžtų į priekį. Jei (pirmas) būtų važiavęs autobusiukas („Renault“), veidrodėlis būtų palinkęs į jo pusę. Po įvykio liudytojas išvyko, todėl jį apklausė vėliau. Liudytojas patvirtino, kad autobusas (pirmas) pradėjo važiuoti, o autobusiukas stovėjo. Automobilio „Renault“ vairuotojas M. V. nubaustas už tai, kad važiuodamas nesilaikė arčiau dešinio krašto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

KET 126 punktas numato, kad vairuotojas privalo [...] palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Skundžiamame nutarime teigiama, kad automobilis „Renault“ susidūrimo metu stovėjo, o pareiškėjas, vairavęs autobusą „Mercedes“, nepasirinko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė automobilį „Renault“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę neigė, nurodė, kad stovėjo prie STOP linijos greta automobilio „Renault“, laukė žalio šviesoforo signalo. Prieš pajudėdamas pažiūrėjo per abu veidrodėlius, kliūčių nebuvo. Pareiškėjui pradėjus važiuoti, prie jo priartėjo automobilis „Renault“ ir dėl to įvyko eismo įvykis. Po susidūrimo automobilis „Renault“ buvo pavažiavęs kelis metrus už STOP linijos. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tai patvirtina, kad automobilis „Renault“ prieš susidūrimą irgi važiavo.

Eismo įvykio vietos 2018 m. lapkričio 15 d. schema (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 3), įvykio vietos nuotraukos (b. l. 26), Šiaulių apskrities VPK 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimas (b. l. 17) patvirtina, kad nukentėjusysis M. V. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, todėl automobilio „Renault“ veidrodėlis buvo išsikišęs į antrą eismo juostą, kurioje iš pradžių stovėjo, o paskui važiavo autobusas „Mercedes“. Byloje nėra įrodymų, kad mikroautobusas „Renault“ įvykio metu stovėjo (nejudėjo).

KET 165-166 punktai numato, kad esant draudžiamajam šviesoforo signalui sankryžoje, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „STOP linija“ ir (ar) STOP liniją. Jeigu užsidegus geltonam šviesoforo signalui vairuotojas galėtų sustoti minėtose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Iš eismo įvykio vietos 2018 m. lapkričio 15 d. schemos (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 3), įvykio vietos nuotraukų (b. l. 26) matyti, kad automobilis „Renault“ po įvykio stovėjo apie pora metrų pervažiavęs STOP liniją (užvažiavęs ant jos galiniais ratais). Kyla klausimas, kokiu būdu nukentėjusiojo automobilis atsidūrė už (ant) STOP linijos, t. y. ar sustojo ten užsidegus draudžiamajam šviesoforo signalui, nors tai draudžia KET, ar sustojo prieš STOP liniją ir ėmė judėti prieš susidūrimą. Nukentėjusysis M. V. nebuvo nubaustas už tai, kad prieš įvykį nestojo prieš STOP liniją. Nukentėjusiojo M. V. 2018 m. lapkričio 15 d. paaiškinimas (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 5) yra lakoniškas, jame apie STOP liniją nekalbama. Nukentėjusysis į teismo posėdžius neatvyko, todėl nebuvo galimybės jį apklausti teisme ir patikslinti šias aplinkybes.

Iš nuotraukų matyti (b. l. 26), kad automobilio „Renault“ veidrodėlis įvykio metu palinko į priekį. Teismas sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgalioto atstovo G. Gabenio teiginiais, jog yra logiška, kad jei įvykio metu autobusas „Mercedes“ būtų stovėjęs, o automobilis „Renault“ būtų judėjęs į priekį, automobilio „Renault“ veidrodėlis nulinktų atgal. Priešingu atveju, jei įvykio metu autobusas „Mercedes“ judėtų pirmyn, o automobilis „Renault“ stovėtų, automobilio „Renault“ veidrodėlis palinktų pirmyn. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kokia būtų mikroautobuso „Renault“ veidrodėlio padėtis, jeigu, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kažkuriuo metu judėjo abi transporto priemonės. Galima manyti, kad jei pirmyn juda abi transporto priemonės, veidrodėlio nulinkimo kryptis priklausytų nuo transporto priemonių santykinio greičio. Jei autobusas važiavo pirmas ir greičiau, o automobilis „Renault“ pajudėjo vėliau ir važiavo lėčiau, logiška, kad susidūrimo metu automobilio „Renault“ veidrodėlis irgi palinktų pirmyn.

Nors nukentėjusysis teigė, kad atsitrenkęs autobuso vairuotojas nestojo dar 10 metrų, kol jis (nukentėjusysis) ėmė signalizuoti, nors liudytojas L. R. telefonu tyrėjai nurodė, kad autobuso vairuotojas kliudė mikroautobuso „Renault“ kairį galinį veidrodėlį beveik per visą autobuso korpusą, šiuos duomenis paneigė netrukus po įvykio į eismo įvykio vietą atvykęs Šiaulių apskrities VPK PR policijos pareigūnas M. Mižutavičius 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime ir 2018 m. lapkričio 15 d. surašęs transporto priemonės („Mercedes Benz“) apžiūros protokolą, taip pat nuotraukos iš eismo įvykio vietos.

Autobuso keleivis L. R. administracinio nusižengimo bylą tyrusiems policijos pareigūnams teigė matęs, kad automobilis „Renault“ įvykio metu stovėjo (administracinė byla Nr. 180945558881, b. l. 11, 12). Tokią aplinkybę L. R. nurodė ir nagrinėjant skundą teisme. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai nepaėmė liudytojo L. R. rašytinio paaiškinimo, nefiksavo jo parodymų apklausos protokole, kaip to reikalauja ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 594 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu liudytojas L. R. davė parodymus neprisiekęs. Teisme jis kategoriškai atsisakė prisiekti. Tokiu atveju skundą nagrinėjantis teismas liudytojo L. R. parodymų nelaiko surinktais įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažįsta teisėtais įrodymais.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1597/2011).

Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, be kita ko, neįvertino autobuso „Mercedes Benz“ gabaritų ir eismo juostos, kurioje įvykio susidūrimas, pločio. Jeigu iš pareiškėjo pagrįstai būtų reikalaujama trauktis savo eismo juostoje kuo labiau į kairę pusę su tikslu išvengti susidūrimo su į antrą eismo juostą iš dešinės pusės įsiterpusiu mikroautobusu „Renault“, tai pareiškėjo vairuojamas autobusas „Mercedes Benz“ būtų galėjęs sudaryti kliūtį trečioje juostoje esančioms transporto priemonėms (būtų galėjęs išsikišti autobuso veidrodėlis), nes autobusas užima beveik visą antrą eismo juostą.

Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę. Nepaneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad įvykio metu judėjo abu automobiliai, kad prieš pradėdamas važiuoti pareiškėjas ėmėsi būtinų atsargumo priemonių, tačiau automobilis „Renault“ per daug priartėjo prie antros eismo juostos ir sudarė kliūtį (išsikišo veidrodėlis). Abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl teismas panaikina skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria

pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. S. 2018 m. lapkričio 28 d. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus vyresniosios specialistės Kristinos Gudžiūnienės 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą - administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį R. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (išduoti) Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybai, R. S. ir M. V..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė