- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- 1-88-636/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06019-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Kaltinamasis
- J. R.
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. R., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs Akmenės raj., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Naftininkų g. 62-10, Mažeikiai, invalidas, teistas 2013-07-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 2015m. sausio 27 d. apie19.00 val.namuose, adresu N. g. , Mažeikiai, būdamas neblaivus( nustatytas 0,97 promilių girtumas ) be jokios priežasties necenzūriniais žodžiais iškoliojęs savo žmoną V. R. bei sulaužęs virtuvinės spintelės stalčių, jos dalimi užsimojo trenkti savo žmonai, bet šiai pabėgus į svetainės kambarį, jis vaikėsi ją po butą grasindamas ją nužudyti, nurodydamas, kad ji ilgai negyvens, kad atsiguls šalia savo brolio, kuris jau yra miręs.
Kaltinamasis J. R. teismo posėdyje parodė, kad tada jis buvo namuose adresu N.. Buvo išgėręs alaus. Buvo šnekos, kad žmona turi kitą vyrą. Jam, išgėrusiam, tai suveikė. Ji valgyti darė, tik žiūrėjo į jį. O jis nelabai suprato, ką darė. Jis galbūt ją koliojo. Nevartojo necenzūrinių žodžių. Kekšė nėra necenzūrinis žodis. Sakė, kad brolis nusimirė su tokiom nesąmonėm, ir ji eina tomis pėdomis. Nebuvo smurtavęs prieš žmoną. Buitiniai konfliktai, ginčai buvo, muštynių nebuvo. Gal iš pykčio ką ir pasakė ne taip. Čia priepuoliai. Yra su galvele šiek tiek. Ketinimų žudyti jos neturėjo Iš dalies dėl girtumo negali kai kurių dalykų atsiminti. Su žmona tada susipyko. Buvo konfliktas, kilo pavydas. Spintelės stalčiaus dalis buvo, paėmė jis jį, padėjo į vietą, kažkur užkišo. Grasinimų neketino įvykdyti. Nesakė apie atsigulimą šalia brolio. Priminė, kad jos giminė tokia, kad terorizuojama yra, giminė terorizuoja savo antras puses. Pripažįsta, kad buvo išgėręs ir jo veiksmai blogi buvo. Yra trenktas ir alkoholis sujaukė protą. Kilo tarp jo ir žmonos konfliktas. Gal vienas kitas necenzūrinis žodis išsprūdo. Bet čia efekto būsena. Tą spintelės dalį paėmęs buvo. Žmona buvo šalia, apie porą metrų. Gal žmona matė jo efekto būseną, kad yra susinervinęs, gal pagalvojo, kad durneliui kas gali susišviesti. Visų įvykio aplinkybių neatsimena. Kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta. Yra kontuzytas. Kaltas yra ( b.l.53-55).
Nukentėjusioji V. R. teismo posėdyje parodė, kad 2015 01 27 dirbo parduotuvėje pardavėja. Grįžo namo po darbo, vyras gulėjo. Vyras išėjo iš miegamojo. Pripuolė prie jos į virtuvę, šaukė, kur ji, k....a, buvo. Pagrobęs stalčiaus lentelę, su ta lenta užsimojo. Ji išbėgo į svetainę, pasigriebė telefoną. Jis šaukė, kad užmuš ją , k...ą. Lakstė aplink stalą. Išbėgo į laiptinę. Matė kaimynai R. E., V. Š.. Turėjo matyti, kad su lenta vyras. Jis laiptinėje šaukė išbėgęs su trumpikėm. Jis sakė, kad ji ilgai negyvens, kad atsiguls šalia brolio. Prie policininkų kažką grasino. Tie grasinimai kasdien. Ji tą grėsmę jaučia kiekvieną kartą, kai grįžta. Ir tą kartą jis buvo efekto būsenos. Išgėręs. Paėmęs tą medžio dalį( b.l.54-55).
Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad jiems nuvykus vyriškis buvo lengvai girtas, jis prie jų moteriškei sakė, kad jai atsirūgs, grasino. Jie buvo koridoriuje, girdėjo( b.l.65 ).
Liudytoja R. E. teismo posėdyje parodė, kad tada, sausio 27 d. buvo didelis triukšmas. Tai- ne pirmas kartas. Išbėgo į laiptinę. Kaimynas keiksnodamas išbėgo iš paskos savo žmonai. Jis vartojo necenzūrinius žodžius. Jis turėjo stalčiau lentą, vijosi žmoną. Jis yra piktas, agresyvus, alkoholikas. Jo žodžiai buvo grasinančio pobūdžio : užmušiu k...ą, jis taip sakė ant žmonos( b.l.65 ).
Liudytoja V. Š. teismo posėdyje parodė, kad su R. yra kaimynai. Po visko girdėjo triukšmą. K. R. matė išėjusią, rankose buvo telefonas, skambino policijai drebančiomis rankomis, kaimynas R. po trumpikėmis buvo. Pasikoliojo ir atgal įėjo. Kaimynas žmoną varė lauk iš namų. Kokius žodžius sakė, neprisimena. Kaimynė sakė, kad mušasi vyras, kad puolė su virtuvine detale ant jos. R. būklė nėra stabili, jis nervuotas, agresyvus, kai išgeria (b.l.66).
Kad J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu:
- iš fotolentelės matyti, kad buvo sulaužytas virtuvinio stalo stalčius( b.l.17);
- iš įtariamojo J. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis kaltu prisipažįsta, jie tada sukonfliktavo, jis ją kaltino neištikimybe, gal iš pykčio savęs nevaldydamas galėjo jai pasakyti grasinančius žodžius, kad atsiguls šalia brolio, kad nužudys, bet nepamena tokių išsakytų žodžių, bet neneigia, kad kai buvo piktas, taip pasakė nesivaldydamas. Bet ketinimų tokių neturi ir jos net nemušė. Nenigai, kad buvo paėmęs sulaužytą detalę į rankas, bet lyg ir nesimojo trenkti žmonai, nepamena to. Nenigai, kad gal ir užsimojo, bet netrenkė ir nebū9tų trenkęs, gal tik pagąsdinti norėjo( b.l.43-44),
-iš kaltinamojo J. R. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad jis parodė, jog pripažįsta savo veiką, visų veiksmų tiksliai nepamena, buvo išgėręs, kilo buitinis konfliktas su žmona. Pripažįsta , kad buvo išgėręs ir jo veiksmai blogi buvo. Yra trenktas ir alkoholis sujaukė protą. Kilo tarp jo ir žmonos konfliktas. Gal vienas kitas necenzūrinis žodis išsprūdo. Bet čia efekto būsena. Tą spintelės dalį paėmęs buvo. Žmona buvo šalia, apie porą metrų. Gal žmona matė jo efekto būseną, kad yra susinervinęs , gal pagalvojo, kad durneliui kas gali susišviesti. Visų įvykio aplinkybių neatsimena. Kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta. Yra kontuzytas. Kaltas yra. (b.l.53-55);
- iš alkotesterio parodymų matyti, kad J. R. nustatyta 0,97 promilių girtumas, V. R. buvo blaivi (b.l.22)
- iš nukentėjusiosios V. R. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad ji parodė, jog2015 01 27 dirbo parduotuvėje pardavėja. Grįžo namo po darvbo, vyras gulėjo. Vyras išėjo iš miegamojo. Pripuolė prie jos į virtuvę, šaukė, kur ji, k....a, buvo. Pagrobęs stalčiaus lentelę, su ta lenta užsimojo. Jis išbėgo į svetainę, pasigriebė telefoną. Jis šaukė, kad užmuš ją , k...ą. Lakstė aplink stalą. Išbėgo į laiptinę. Matė kaimynai R. E., V. Š.. Turėjo matyti, kad su lenta vyras. Jis laiptinėje šaukė išbėgęs su trumpikėm. Jis sakė, kad ji ilgai negyvens, kad atsiguls šalia brolio. Prie policininkų kažką grasino. Tie grasinimai kasdien. Ji tą grėsmę jaučia kiekvieną kartą, kai grįžta. Ir tą kartą jis buvo efekto būsenos. Išgėręs. Paėmęs tą medžio dalį(b.l.54-55);
- iš liudytojo A. Š. parodymų teismo posėdyje matyti, kad jis teismo posėdyje parodė, kad jiems nuvykus vyriškis buvo lengvai girtas, jis prie jų moteriškei sakė, kad jai atsirūgs, grasino. Jie buvo koridoriuje, girdėjo( b.l.65 );
- iš liudytojos R. E. parodymų matyti, kad ji teismo posėdyje parodė, kad tada, sausio 27 d. buvo didelis triukšmas. Tai- ne pirmas kartas. Išbėgo į laiptinę. Kaimynas keiksnodamas išbėgo iš paskos savo žmonai. Jis vartojo necenzūrinius žodžius. Jis turėjo stalčiau lentą, vijosi žmoną. Jis yra piktas, agresyvus, alkoholikas. Jo žodžiai buvo grasinančio pobūdžio : užmušiu k...ą, jis taip sakė ant žmonos( b.l.65 );
- iš liudytojos V. Š. parodymų teismo posėdyje matyti, kad ji parodė, kad su R. yra kaimynai. Po visko girdėjo triukšmą. K. R. matė išėjusią, rankose buvo telefonas, skambino policijai drebančiomis rankomis, kaimynas R. po trumpikėmis buvo. Pasikoliojo ir atgal įėjo. Kaimynas žmoną varė lauk iš namų. Kokius žodžius sakė, neprisimena. Kaimynė sakė, kad mušasi vyras, kad puolė su virtuvine detale ant jos. R. būklė nėra stabili, jis nervuotas, agresyvus, kai išgeria (b.l.66).
-teismo psichiatrijos ekspertizes akte nurodyta, kad kaltinamasis J. R. pavojingas visuomenei veikos padarymo metu buvo veikiamas lėtinio psichikos sutrikimo - Potrauminis sindromas, kuris jam netrukdė pilnai suvokti savo veiksmų esmę, tačiau iš dalies ribojo galimybę juos valdyti.Šiuo metu J. R. yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas -Potrauminis sindromas, kuris jam netrukdo teisingai suvokti savo veiksmų esmę, bet iš dalies riboja galimybę teisingai juos valdyti. Kaltinamasis J. R. gali teisingai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes, gali duoti parodymus, gali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat gali dalyvauti teismo procese. Kaltinamasis J. R. potrauminiu sindromu susirgo po 2011 m. liepos mėn. patirtos sunkios galvos smegenų traumos.Šiuo metu kaltinamasis J. R. savo elgesiu ir veiksmais tiesioginio pavojaus visuomenei nekelia. Kaltinamajam J. R. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais(BPK 392 str. 2 d.).
Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (BPK 392 str. 2 d.). Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 18 str.).
Teisme nustačius, kad J. R. yra ribotai pakaltinamas, priimama nutartis pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ( Baudžiamojo proceso kodekso 394 str. 1 d. 2 p.).
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių, kad J. R., būdamas ribotai pakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, spręsdamas, ar J. R., pripažinus jį ribotai pakaltinamu, skirti bausmę remiantis Baudžiamojo kodekso 59 straipsniu, ar jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyti šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemones, siekia tinkamai prilaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad priimtas sprendimas būtų teisingas ir kad būtų pasiekti numatyti baudžiamojo įstatymo tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog šiuo metu kaltinamasis J. R. savo elgesiu ir veiksmais tiesioginio pavojaus visuomenei nekelia, pripažinus J. R. ribotai pakaltinamu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (Baudžiamojo kodekso 18 straipsnis) ir jam skirtina eksperto nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą(Baudžiamojo kodekso 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu,98 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 392-395, 400-401, 403-404, 313, 115 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. R., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, pripažinti ribotai pakaltinamu ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu J. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemone - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai, prokuroras Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.