Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K. surašytas už tai, kad jis 2013-12-06, apie 7.00 val., kelio Užventis-Tryškiai-Viekšniai 10,20 km., vairuodamas vilkiką „Mercedes-Benz 1835“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant slidžiai kelio dangai ir blogam matomumui, nepasirinko saugaus greičio ir posūkyje nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio ženklo metalinė atrama, priklausanti VĮ „Telšių regiono keliai“. Eismo įvykio kaltininkas nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad 2013-12-06, apie 07.00 val., vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių r., keliu Užventis-Tryškiai-Viekšniai. Kelio danga buvo labai slidi, kelias nepabarstytas, snigo, matomumas buvo mažas, visi kelio ženklai buvo apsnigę, jų nesimatė. Pamatęs kelio ženklą rodantį posūkį, bandė prisistabdyti vairuojamą automobilį, tačiau, kadangi automobilis krovininis, jo nesuvaldė ir priekiniais ratais nuvažiavo nuo kelio. Automobilio priekaba liko ant kelio. Išlipęs iš automobilio, jį apžiūrėjo ir pastatė avarinį ženklą, kad kiti pro šalį važiuojantys automobiliai nenuslystų nuo kelio. Po to paskambino darbdaviui UAB „Senukai", pranešė, kad yra įkritęs į griovį ir važiuoti negali ir bandys automobilį išsitraukti pats. Tada susistabdė pro šalį važiuojantį traktorių, kuris ištraukė „Mercedes Benz“ automobilį. Ištraukus automobilį pastebėjo, kad automobilis apgadintas, jam prakirstas karteris, todėl juo toliau važiuoti nebegalėjo. Tada vėl paskambino darbdaviui ir pranešė, kad važiuoti nebegali, todėl jam atsiuntė iš Kauno techninę pagalbą, kuri partransportavo automobilį „Mercedes Benz“ į Kauną. Kad apgadino kelio ženklą nepastebėjo nei jis, nei padėję ištempti automobilį du žmonės, nors visi apžiūrėjo įvykio vietą. Jei būtų pamatęs, kad apgadino kelio ženklą, būtų pranešęs policijos pareigūnams. Apie apgadintą kelio ženklą sužinojo tik paskambinus kelininkams. Žalą už kelio ženklo apgadinimą VĮ „Telšių regiono keliai" atlygino 2014-01-21. Su padarytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b.l. 5). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodė, jog sutinka, kad padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, kadangi nematė, kad apgadino kelio ženklą. Nurodė, kad transporto priemonei žalą atlygins pats, jei jos nesutiks padengti draudimo kompanija.

Iš VĮ „Telšių regiono keliai“ 2014-01-21 pažymos dėl žalos atlyginimo matyti, kad S. K. atlygino įmonei eismo įvykio metu padarytą 431 Lt žalą, įmonė pretenzijų neturi (b.l. 25-26).

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padarymo eismo įvykio pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4), paaiškinimais (b.l. 5, 17-18), eismo įvykio schema (b.l. 6), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 7), tarnybiniais pranešimais (b.l. 8-9, 28), pranešimu apie padarytus materialinius nuostolius (b.l. 10), fotonuotraukomis (b.l. 12, 13, 19-24, 53-55), pažyma dėl žalos atlyginimo (b.l. 25), pažyma dėl įmonės patirtos žalos dydžio (b.l. 27), kita bylos medžiaga. Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad S. K. 2013-12-06, apie 7.00 val., kelio Užventis-Tryškiai-Viekšniai 10,20 km., vairuodamas vilkiką „Mercedes-Benz 1835“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant slidžiai kelio dangai ir blogam matomumui, nepasirinko saugaus greičio ir posūkyje nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio ženklą, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. S. K. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d, numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kelio ženklas, policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog S. K. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, o priešingai, įvykus eismo įvykiui, jis išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo ir pastatė avarinį ženklą, kad kiti pro šalį važiuojantys automobiliai nenuslystų nuo kelio. Po to telefonu bendravo su darbdaviu UAB „Senukai“, sustabdė pro šalį važiuojantį traktorių, kuris ištraukė „Mercedes Benz“ automobilį, darbdavys atsiuntė techninę pagalbą partransportuoti vilkiką į Kauną.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu kelio ženklui padaryti apgadinimai nėra žymūs, eismo įvykio metu buvo prastos oro sąlygos, blogas matomumas, kelio ženklai buvo apsnigti (b.l. 54-55). Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad S. K. būtų turėjęs motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas ir privalomuoju ir „Kasko“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, S. K. vairuoja transporto priemones jau 31 metus ir nėra nei karto baustas administracine tvarka. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog S. K. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1, 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, todėl jam skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti jį 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. S. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.