Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjas V. J. 2013-02-26 padavė teismui skundą (b. l. 1–3), kurį 2013-03-26 patikslino (b. l. 16–18), prašydamas: 1) panaikinti Turto ir verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013-01-15 sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-11-03, Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kilnojamojo turto vertinimo sritis) ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotų 2000-05-25, galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą; 2) klausimą išspręsti iš esmės ir skirti pareiškėjui švelnesnę nuobaudą (pastabą arba papeikimą).

Paaiškino, kad Garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, neišsamiai įvertino faktines aplinkybes, o dalies jų net netyrė, todėl priėmė sprendimą, kuris neproporcingas padarytiems pažeidimams. Pažymėjo, kad pagal užsakovo UAB „Paberžės aerodromas“ pageidavimą atliko užsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą. Manė, kad turto vertinimo ataskaita nebus panaudota siekiant sukurti, pakeisti arba panaikinti komercinius santykius tarp UAB „Paberžės aerodromas“ ir trečiųjų asmenų. Nurodė, kad, atsižvelgiant į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, turto vertinimas turėjo būti atliktas ypatingai greitai ir dėl to surašant turto vertinimo ataskaitą buvo padarytos techninės rašybos, ataskaitos formos ir turinio klaidos, dėl kurių turto vertinimo ataskaita neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) po Vilniaus apygardos teismo kreipimosi nustatė turto vertinimo ataskaitos trūkumus ir 2012-12-18 perdavė Garbės teismui teikimą iškelti pareiškėjui drausmės bylą. Tačiau Garbės teismas faktines aplinkybes ištyrė neišsamiai, nes: 1) neįvertino aplinkybės, kad turto vertinimo ataskaita nebuvo ir nebus naudojama sukurti, pakeisti arba panaikinti komercinius santykius tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų, t. y. jos tikslinė paskirtis buvo tik nustatyti UAB „Paberžės aerodromas“ nekilnojamojo turto rinkos vertę ir taip priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-6034-115/2012. Taigi nėra jokių galimybių, kad turto įvertinimo ataskaita gali sudaryti prielaidas atsirasti žalai tretiesiems asmenims, prieš kuriuos ji gali būti panaudota; 2) nustatytas Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymo Nr. 1K-159 1 p., nesilaikymas yra tik formalaus pobūdžio, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjo nustatyta turto vertė neatitinka realios vertės; 3) neatsižvelgė į ilgametę pareiškėjo profesinę patirtį (nuo 2000-11-03) nekilnojamojo turto vertinimo srityje ir į tai, kad per visą profesinės veiklos laiką jis neturėjo nė vienos nuobaudos; 4) neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas sutiko su nustatytais pažeidimais, o dalį pažeidimų pastebėjo ir pašalino savo iniciatyva; 5) 90 procentų V. J. įmonės veiklos pajamų sudaro pajamos iš nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų pardavimo, o paties pareiškėjo 100 procentų pajamų sudaro pajamos iš turimos įmonės. Be to, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, turintis turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, taigi net ir laikinas pareiškėjo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymas reikštų pajamų netekimą.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentas, kad ataskaitos neatitikimą TVVPĮ nuostatoms nulėmė ypatingai trumpas terminas ataskaitai parengti, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas), patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymo Nr. 1K-160 1 p., 2.4.4 p. įtvirtintam profesionalumo principui, reiškiančiam, kad vertintojas vykdys tinkamai visus vertinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, 2012-11-10 sutarties Nr. 2012-11-10-P, sudarytos tarp V. J. įmonės, kurios vardu pareiškėjas parengė ataskaitą, ir vertinimo užsakovo UAB „Paberžės aerodromas“, 6.1 p. nurodyta, kad turto vertintojas įsipareigoja per 20 darbo dienų nuo minėtos sutarties 5.2 p. nurodytų sąlygų įvykdymo paruošti ir pateikti užsakovui turto vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje esančiame Apžiūros akte nurodyta, kad turtas apžiūrėtas 2012-11-10, taigi turto vertintojas turto vertinimo ataskaitą pagal sutartį buvo įsipareigojęs pateikti iki 2012-12-07, tačiau faktiškai ataskaita buvo parengta 2012-11-10, t. y. tą pačią dieną, kai buvo apžiūrėtas turtas. Be to, nei TVVPĮ, nei Metodika nenumato turto vertintojui galimybės atlikti vertinimą ir parengti turto vertinimo ataskaitą, neatitinkančią teisės aktuose nustatytų reikalavimų, motyvuojant tuo, kad vertinimo paslaugoms suteikti turto vertintojas turėjo per mažai laiko.

Pabrėžė, kad nei Tarnyba, nei Garbės teismas galiojančiuose teisės aktuose (TVVPĮ, Garbės teismo nuostatuose bei Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatuose (toliau – ir Tarnybos nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-03-26 įsakymo Nr. 1K-116 2 p.) nėra įgalioti atlikti kontrolinį turto arba verslo vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėja, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus šių dokumentų formai ir turiniui, o Garbės teismas nagrinėja turto arba verslo vertintojo veiksmus rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitas. Taigi nei Tarnyba, nei Garbės teismas nekvestionuoja turto arba verslo vertinimo ataskaitose nustatytos turto arba verslo rinkos vertės dydžio. Paaiškino, kad, nors dauguma iš nustatytų ataskaitos trūkumų gali būti vertinami kaip ataskaitos neatitikimai formos reikalavimams, tačiau šie pažeidimai negali būti traktuojami kaip formalūs ar neesminiai.

Pažymėjo, kad tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas nustatė, kad: 1) ataskaitos pavadinimas yra klaidinantis; 2) ataskaitoje, kurioje nustatoma trijų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė, pateikiamas tik dviejų iš jų aprašymas; 3) ataskaitoje turto vertė nustatyta taikant tik vieną turto vertinimo metodą, nors teisės aktuose reikalaujama taikyti du turto vertinimo metodus; 4) ataskaitoje nepateiktos lyginamojo metodo taikymo pagrindimo aplinkybės; 5) ataskaitoje nėra nurodomos panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės; 6) ataskaitoje nėra pateiktos atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai; 7) apžiūros akte pateikti ne visi privalomi duomenys; 8) ataskaitoje pateikiamos ne visų vertintų objektų fotonuotraukos ir kt. Be to, skundžiamame sprendime pažymėta, kad vertintojas nesilaikė Etikos kodekso 2.4.3 ir 2.4.4 p., kuriuose nustatyta, kad turto arba verslo vertintojas, savo veikloje vadovaudamasis profesionalumo principu, imsis vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties bei vykdys tinkamai visus vertinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nurodė, kad dėl minėtų priežasčių pareiškėjo veiksmai rengiant ataskaitą, kuri neatitinka TVVPĮ 22 str. bei Metodikoje nustatytų reikalavimų, negali būti laikomi formaliais pažeidimais.

Atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas atsižvelgė į ilgametę pareiškėjo patirtį, teigiamai vertino aplinkybes, kad jam anksčiau nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, bei tai, kad pareiškėjas sutiko su nustatytais pažeidimais ir dalį jų pats pašalino, tačiau, vadovaudamasis Garbės teismo nuostatų 3.5 p. nurodytu proporcingumo principu, t. y. įvertinęs pareiškėjo padarytų pažeidimų mastą ir pasekmes, nusprendė skirti TVVPĮ 29 str. 4 d. 3 p. nurodytą drausminę nuobaudą – vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Pažymėjo, kad, sprendžiant dėl paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumo, vertinamas nuobaudos tikslas ir pasekmės bei padaryto pažeidimo priežastis ir pasekmės, o Garbės teismas ginčijamame sprendime išsamiai motyvavo, kodėl nusprendė skirti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų. Garbės teismas įvertino tai, kad pareiškėjo veiksmuose nustatytas ne vienas, o keli teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, pažeidimai, taip pat atsižvelgė į tai, jog Garbės teismo posėdžio metu pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į Garbės teismo užduotus klausimus, susijusius su turto vertinimu ir ataskaitos rengimu, taip sudarydamas pagrindo abejoti turima pareiškėjo kompetencija.

Nurodė, kad Garbės teismas taip pat atsižvelgė ir į nuobaudos taikymo specifiką, t. y. tai, kad pagal TVVPĮ 10 str. 2 d. turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos patikrinimas atliekamas laikant aukščiausios iš turto arba verslo vertintojo turimų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą pagal Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisykles (toliau – ir Egzaminų organizavimo taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-02-11 įsakymo Nr. 1K-060 1.1 p. Garbės teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad kvalifikacijos patikrinimo metu pareiškėjui laikant aukščiausios iš jo turimų, t. y. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, egzaminą, būtų sudaryta galimybė įsitikinti, ar jo kompetencija atitinka turimą turto vertintojo kvalifikaciją. Atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas skyrė ne pačią griežčiausią iš galimų drausminių nuobaudų. Švelnesnės nuobaudos (pastabos arba papeikimo) skyrimas neatitiktų Garbės teismo nuostatų 3.5 p. nustatyto proporcingumo principo ta prasme, kad nebūtų pusiausvyros tarp nuobaudos griežtumo ir pareiškėjo padarytų pažeidimų masto. Pažymėjo, kad turto arba verslo vertintojo profesija yra viena iš teisės aktais reguliuojamų profesijų, todėl jos atstovams yra taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai.

Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjui būtų laikinai sustabdytas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas neatima iš V. J. įmonės teisės sudaryti darbo sutartį su kitu ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją turinčiu turto arba verslo vertintoju ir tokiu būdu išlaikyti teisę verstis turto vertinimo veikla. Paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų ginčijamo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Priešingai, drausmės byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo 2013-01-15 sprendimu Nr. GT-4(13)-S pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal užsakovo UAB „Paberžės aerodromas“ pageidavimą V. J. 2012-11-10 surašė turto vertinimo ataskaitą Nr. 2012-11-10-P (b. l. 32–46), kurią vėliau patikslino (b. l. 48–76). Tarnybos 2012-12-18 surašytoje išvadoje Nr. GT-25(12)-I nurodoma, kad pareiškėjas ataskaitą parengė nesilaikydamas TVVPĮ 22 str. 4 d. 1, 5, 7, 11, 12 ir 13 p. bei Metodikos 35, 37, 50–53, 55, 58.2 ir 62 p. reikalavimų (b. l. 91–95). Atsižvelgdama į išvadoje nurodytas aplinkybes, Tarnyba 2012-12-18 teikimu Nr. GT-25(12)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo V. J. (b. l. 90).

Garbės teismas 2013-01-15 sprendime Nr. GT-4(13)-S konstatavo, kad ataskaita yra parengta nesilaikant TVVPĮ 22 str. 4 d. 1, 5, 7, 11, 12 ir 13 p. reikalavimų, Metodikos 35, 37, 50–53, 55, 58.2 ir 62 p. reikalavimų bei profesionalumo principo Etikos kodekso 2.4.3 ir 2.4.4 p. prasme, ir nutarė pareiškėjui skirti TVVPĮ 29 str. 4 d. 3 p. nustatytą drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-11-03, Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kilnojamojo turto vertinimo sritis) ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotų 2000-05-25, galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą (b. l. 5–10).

TVVPĮ 28 str. 5 d. nustatytos Garbės teismo pareigos: nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Už TVVPĮ, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Etikos kodekso pažeidimus Garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šių drausminių nuobaudų: pastabą; papeikimą; turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikiną apribojimą ir kvalifikacijos patikrinimą; turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą (TVVPĮ 29 str. 1 ir 4 d.).

Garbės teismas, pagrįsdamas skiriamos nuobaudos pagrįstumą, pažymėjo, kad ataskaitoje nėra privalomos informacijos, padaryta daug klaidų ir palikta netikslumų. Be to, Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą, atsižvelgė ir į tai, kad Garbės teismo posėdyje pareiškėjas nesugebėjo pagrįsti atliktų veiksmų turto rinkos vertei nustatyti, nesugebėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus. Todėl pareiškėjo profesinė kompetencija sukėlė abejonių ir buvo parinkta tokia drausminės nuobaudos rūšis, kuri leistų įsitikinti, ar jo kompetencija atitinka turimą kvalifikaciją. Pareiškėjas nurodė, kad ataskaita, kuri buvo parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesukėlė žalos, dalis pastebėtų klaidų buvo ištaisytos, jis pripažįsta padarytus pažeidimus, o jie yra formalūs (neesminiai), todėl paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga ir švelnintina.