- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- 1-25-876/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- T. P.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam G. G., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajam T. P., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, šeiminė padėtis - nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šakiuose, bedarbis, teistas:
1) 2013-07-19 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 165 str. 1 d., 187 str. 3 d., 138 str. 1 d., 286 str. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 8 p. bausmės vykdymą atidedant 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, turintis teistumą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. kaltinamas tuo, kad pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtą, tai yra, 2013 m. spalio 10 d. apie 24 val., Birutės g. 2, Šakiuose, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia spyrė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiam patruliui T. P. į pilvo sritį bei ranką, sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas kairės plaštakos sumušimą ir poodinę kraujosruvą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pasipriešino policijos pareigūnui, vilkinčiam policijos uniformą bei atliekančiam viešojo administravimo funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. G. nurodė, kad buvo su sūnumi namie, žiūrėjo televizorių, išgėrė šiek tiek alaus. Skambino M., kuri su draugėmis tarėsi, kad eis švęst gimtadienį, bet neparėjo, nervinosi. Pasikvietė mamą, kad pabūtų su sūnum, kad galėtų nueiti parsivest. Išėjo į gatvę, priėjęs prie „Kibos“, išgirdo aikštelėje mašinoj juoką, riksmus, išsyk suprato, kad ten tas asmuo, ką norėtų sutikt, kad parsivesti namo. Priėjęs prie mašinos, įsitikino, kad tikrai jinai. Neatsimena, ar ji atidarė duris, ar jis atsidarė, bandė sugriebti už rankos. Ji prabėgo pro jį, jis pasivijęs ją prašė, kad eitų namo, kad gana jau, bet ji atsisakė. Sakė, kad ji tuoj pareis, nesuk galvos. Prieš tai apsižodžiavo su K., girdėjo, kad sakė kviečiam policiją, o jis tuo metu bėgo pas vaiko motiną. Atvažiavo pareigūnai. Turi lygtinumą, nenorėjo reklamos, nenorėjo, kad būtų blogiau. Pagalvojo, kad geriau pasišalins, kad galbūt pati pareis. Buvo tamsu, bėgo ir užkliuvo už vazono. Pargriuvęs pajuto smūgius, rankos laužimus. Užsegė antrankius, sodino į mašiną, nuvažiavo į komisariatą. Bevažiuodamas prašė, kad atleistų antrankius, sakė kad grįšim atleisim. Bet taip ir numetė su užspaustais antrankiais iki kameros, nieks į jį nekreipė dėmesio. Prieš tai į kamerą kaip liudininkus nusivedė duot parodymus, jo reikalavo, kad pūsti, tačiau jis atsisakė pūsti, kol nepūs tie žmonės, kurie ant jo rašo pareiškimą, nes jie buvo akivaizdžiai daug girtesni už jį. Tada buvo smūgių banga, nuvilko į kamerą, įmetė ir viskas. Daužė duris, prašė, kad atneštų kibirą, norėjo gamtinius reikalus atlikt, kadangi buvo rankos už nugaros surakintos šiaip ne taip persikėlė į priekį. Darė kampe, nes niekas į jį nekreipė dėmesio. Naktį sulaikė, o ant rytojaus apie pietus, apklausai ištraukė. Duodamas parodymus nualpo, išvežė į ligoninę, o ligoninėje paleido po kažkiek laiko ir išėjo namo. Po to vėl buvo iškviestas davė dar sykį parodymus. Po to sykio dar sykį, daug sykių klausinėjo. Ilgas laikas praėjo galbūt ne viską atsimena. Pareigūnai sako, kad jis priešinosi. Jis tikrai nesipriešino, jis nuo jų bėgo. Kai parvirto, susimušė kelieną, alkūnę. Kai jis pargriuvo nespėjo atsigauti ir pajuto smūgių, rankų laužimą, šaukė, kad baikit. Buvo užlaužtom rankom ir sėdėjo ant žemės, laukė kol atvažiuos pareigūnai. Tikrai nespyrė pareigūnui. Tiems pareigūnams, kurie atvažiavo paimt jį, prašė, kad atleistų, atpalaiduotų antrankius. Buvo reikalavimas pasitikrint alkotesteriu, jis sakė, kad pasitikrins su ta sąlyga, kai paims iš jų, nes akivaizdžiai matėsi, kas buvo girtesni. Jis normaliai pasakė, kol kiti žmonės neduos, tol ir jis neduos. Neskundė administracinio teisės pažeidimo, baudos nesumokėjo. Po sulaikymo buvo nualpęs ant rytojaus, buvo uždarę areštinėje ant rytojaus buvo apklausiamas po daug valandų, nualpo, jį išvežė į ligoninę, nes epilepsijos priepuolis užėjo.
Nukentėjusysis T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. spalio 24 d. apie 24 val. gavo pranešimą į budėtojų dalį, kad prie Swedbank vaikinas susistumdė su mergina. Buvo įtarimas, kad mergina išvesta prievarta ir jie nuvyko. Ten prie jų priėjo du vaikinai ir mergina. Pasakė, kad merginą traukė iš mašinos. Jie parodė vaikiną, einantį gatve. Jie bandė sulaikyti, tačiau šis pradėjo bėgti per kiemus. Parvirto ir jie jį pagavo. Spardėsi, muistėsi, uždėjo antrankius. Jis pasakė tiems, kad atvyktų į policiją ir pats grįžo į komisariatą. Tada tas vaikinas buvo atpažintas kaip G. G., kuris pradėjo juos keikti, o paskui jam spyrė. Paskui dar konfliktavo su tais žmonėmis, kurie atvažiavo, tada uždarė į areštinę. Moteris buvo nuvesta per prievartą, norėjo išsiaiškinti aplinkybes, todėl reikėjo G. sulaikyti. Į budinčią dalį vežė R. ir B.. Kai jis atvažiavo, G. G. jau sėdėjo ant suoliuko. Asmuo tik šaukė, keikė, sakė, kad ramintųsi. Jis pasiūlė G. nustatyti blaivumą ir tada asmuo šoko ir spyrė jam į pilvą, pataikė į ranką, vieną kartą. Tuo metu buvo surakintas, rankos lyg tai už nugaros. G. G. žinojo anksčiau tik iš matymo. Uniformą išpurvino, ant rankos buvo kraujosruva. Kai nuvyko į įvykio vietą matėsi, kad vaikinas ir mergina yra išgėrę. Jis turi teisę surašyti protokolą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kai G. G. sulaikė, nežinojo kas toks. Vežėsi patikrinti tapatybę, girtumą atsisakė tikrintis. Neprašė, vežti į gydymo įstaigą. Jei atsisako tikrintis, per prievartą neveža, formina, kaip vengimą. Įvykį matė J., kuris sėdėjo už stiklo. Spyrio momentu jis stovėjo šonu į jį. G. atsisakė tikrintis alkotesteriu. Kai tik pasiūlė pasitikrinti girtumą, šis siuntė į visas keturias puses. Kada buvo surašytas protokolas, nežino. Ryte nustatė girtumą tyrėja. Kai jam spyrė į pilvą, jis nusimušė spyrį ranka. Budėtojas pasakė, kad jaunuolis iš automobilio išsitempė merginą, trenkė vaikinui, kuris skambino. Budėtojas pasakė nuvykti ir išsiaiškinti aplinkybes. Jis nuvyko į įvykio vietą, pranešė apie tai budėtojui. Turėjo asmenį sulaikyti ir aiškintis aplinkybes, pristatyti į budėtojų dalį. Kai jam įspyrė jis toliau muistėsi, kėlė triukšmą. Tada atėjo tie skambinusieji, ir vaikinas konfliktavo su jais.
Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. spalio 10 d. jis dirbo Šakių RPK budėtoju padėjėju ir apie 23 val. buvo gautas telefoninis parnešimas iš asmens, kurio pavardės neatsimena. Pranešė, kad prie kavinės „Kiba“ nepažįstamas asmuo nusitempė jo merginą. Buvo tada tamsus metas. Jis į įvykio vietą išsiuntė Plaušinį. Po 10 min. paskambino P., kad jam reikalinga pagalba, nes susilaikė asmenį. Jis tada pasiuntė dar vieną ekipažą. Nuvyko B. ir R.. Po kiek laiko jie pristatė G. G. su antrankiais surakintą ir pasodino budėtojų dalyje. Po kurio laiko įėjo P. jis pasakė, kad reikia nustatyti girtumą, tuo metu G. spyrė P., kur spyrė jis nematė. Tada prasidėjo keiksmažodžiai. Jie jam sakė, kad reikia nusistatyti girtumą, tačiau jis priešinosi. Tada pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, G. atsisakė. Paskui jis ėjo link G., o P. ėjo į budėtojų dalį. Tuo metu G. pašoko ir keletą kartų galva trenkė į sieną, jis jį atitraukė ir dar trenkė galvą į palangę, pradėjo šaukti, kad jį muša. Jis matė tik spyrį, bet į kurią vietą nematė. Kai tik parvežė G. į budinčią dalį, jis buvo su antrankiais. Jis mano, kad spyrė todėl, kad P. paprašė nustatyti girtumą. G. buvo sulaikytas dėl to, kad buvo priimtas pareiškimas iš asmenų. G. buvo pristatytas dėl aplinkybių išsiaiškinimo, dėl konflikto, kuris kilo prie kavinės. G. spyrė P., dar buvo sakoma ir įžeidžiantys žodžiai ir grasinimai. Grasinimai buvo adresuoti jam. G. niekas nemušė. Budėtojų dalyje spec. priemonių nebuvo taikoma. Su G. teko ir anksčiau bendrauti dėl pasipriešinimo pareigūnams. G. buvo neblaivus, tai suprato iš jo elgsenos ir kvapo. Girtumas nebuvo nustatytas buvo tik aktas surašytas, kas surašė aktą neatsimena. Buvo atlikta asmens krata surašyti dokumentai dėl laikino sulaikymo. P. toliau vykdė tarnybą, bet paminėjo, kad skauda ranką. P. vienas buvo nuvykęs į įvykio vietą. Susilaikė vienas ir paskambino jam paprašė pagalbos, kad reikia pristatyti G. į policijos komisariatą. Antro ekipažo reikėjo dėl parsivežimo G. į policijos komisariatą. Nukentėjusioji ir tas vyras atvyko į policijos komisariatą. G. buvo išgėręs, jie norėjo išsiaiškinti aplinkybes. Patį spyrį matė, tik kur pataikė jis nematė, jie buvo vienas prieš kitą. Kai P. atsisuko į jį, tai G. pašoko ir spyrė. Buvo žodžiu pasakyta, kad reikės nusistatyti girtumą, paskui buvo duota pūsti, tačiau G. atsisakė. Mano, kad G.o pasipriešinimas buvo tik dėl girtumo nusistatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. nurodė, kad laiko nepasakys, nes praėjo daug laiko. Su R. grįžinėjo iš įvykio ir gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba kitam pareigūnui, kuriam pasipriešino kitas asmuo. Jie atvyko prie 12 namo ir sutiko P. su G., kuriam jau buvo uždėti antrankiai. Įsisodino į mašiną ir parvežė į budinčią dalį, keikėsi vežamas, reikalavo advokato. Paskui po kokių 20 min. atėjo du vaikinai ir mergina, kuri nurodė, kad norėjo ją sumušti, keikė. Nuėjo surašyti paaiškinimą. Kai atėjo, jau buvo po visko. Sulaikytąjį vežėmės dėl to, kad jam buvo uždėti antrankiai dėl pasipriešinimo. Buvo įvykis prie „Kibos“. G. vežamas reikalavo iškviesti jam advokatą, nuimti antrankius. Vadino mentais, sakė ir kitaip, bet jau neatsimena. Apklausoje yra sakęs, kaip vadino. Jis priėmė pareiškimą iš tos merginos ir apklausė tuos du vaikinus iš Raseinių. Mergina buvo išgėrusi. Tikrai nebuvo tokio stovio, kad nusišnekėtų. Girtumo netikrino. Jis sakė, kad G. ją užsipuolė prie kavinės, plėšė ją iš mašinos, koliojo necenzūriniais žodžiais už tai, kad ji bendravo su tais atvažiavusiais iš Raseinių. Neatsimena, kas surašė jam protokolą. Vežant G. į komisariatą, neatsimena, ar prašė vežti į ligoninę. Matė, kad ant P. striukės pilvo srityje buvo dėmė, nuo batų. Ar G. turėjo asmens dokumentą, nežino. Jis G. nepažinojo tuo metu. Jis yra Viešosios policijos operatyvaus valdymo skyriaus specialistas. G. atsivežė, kaip administracinės teisės pažeidėją. Šaukė ,,nuimkit antrankius“, kam asmeniškai buvo adresuoti žodžiai, nežino. Į Jurbarką veža tik tuos, kuriems yra sulaikymo protokolas 48 valandoms.
Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad daug ko negali papasakoti. Buvo gimtadienis, šventė kavinėje su draugėm, paskui kadangi užsidarė kavinė, nuėjo į mašiną ir ten šampaną gėrė. Joms išlipus iš mašinos jos pradėjo bėgti. Jos bėgo, o G. G. jas pasivijo. Sakė, kad ji eitų namo. Jie susipyko. Vienas ant kito šaukė, o T. nesuprato, kas vyksta ir tikriausiai jis iškvietė policiją. Atvažiavo policija, jie buvo tam tarpe tarp Raštinės ir Lelijos. G. G. pamatęs policiją bėgo, tačiau jį pasivijo. Antrankius uždėjo ir pasodino į mašiną. Nusivežė į nuovadą. Jie iš paskos nuvažiavo. G. pykosi su T., šaukė vienas ant kito. Spalio 10 d. jie kartu gyveno. Pareiškimas tai už ją praktiškai buvo parašytas, nes ji nė pusę žodžio nesakė, tik parašą uždėjo. Kadangi gimtadienis tai ir buvo išgėrus normaliai. Ji neblaivi buvo, liepė eiti namo, tačiau ji nėjo. Tomas su G. nesistumdė, bent jau policijos komisariate tikrai negalėjo, nes buvo surakintas antrankius. O gatvėje nematė. Policijos pareigūnas vienas stovėjo prie G. G., ir sakė nešūkauti, atsisėsti ir būti ramiam. Negali pasakyti, nematė, ar spyrė pareigūnams.
Teismas posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo T. K. parodymai, kur nurodoma, kad 2013 m. spalio 10 d. apie 21.30 val. atvyko į Šakius iš Raseinių rajono. Važiavo su savo draugu A. T.. Važiavo tikslu pasveikinti I. M. su gimtadieniu. Atvažiavo į kavinę – piceriją „Kibą“, pasveikino I.. I. jau buvo išgėrusi, gėrė šampano, degtinės. Pats gėrė kokias 3 taures šampano ir kokius 3 stikliukus po 50 g. degtinės. Jautėsi apsvaigęs ne tiek daug. Su I. buvo draugė E.. Jie sėdėjo iki 22 val., paskui išėjo į aikštelę atsisėti. Apie 23 val. jis išlipo iš automobilio ir lauke prisistatė nepažįstamas jaunuolis, kuris pradėjo jį įžeidinėti. Taip pat jis įžeidinėjo I.. Merginos išlipusios iš mašinos nuėjo link „Kibos“, jas nusivijo tas vaikinas. Iš karto išgirdo šauksmą, bėgo žiūrėti, kas vyksta, skambino policijai, norėdamas iškviesti pagalbą, kad išvengti nemalonumų. Policijos automobilis atvyko nedelsiant. Atvyko vienas pareigūnas. Policijai skambino todėl, kad apsižodžiavo su tuo vaikinu, ir šis užpuolė merginas. Policijos pareigūnui parodė kryptį, kur nuėjo vaikinas. Irena paaiškino, kad tai jos sugyventinis, kurio vardo nepamena. Kaip suprato pareigūnas sulaikė G., po to atvažiavo dar vienas ekipažas ir jiems pasakė, kad atvyktų į policiją. Iš jo paėmė paaiškinimą pirmame aukšte kabinete. Jiems tik su G. apsižodžiavo, o ne apsistumdė. Tuo metu kai buvo rašomas paaiškinimas, jis buvo surašytas iš jo žodžių. Buvo pasimetęs, išsigandęs ir truputį pavartojęs alkoholio. Prieš rašant paaiškinimą, jis buvo pašauktas prie budėtojų langelio, o tuo tarpu I. ir A. buvo likę koridoriuje prie laiptų. Jam stovint prie langelio, ant suoliuko sėdėjo G. su antrankiai už nugaros. Buvo piktas keikėsi. Tada pareigūnas pasodino G. G. ant suoliuko. Parašius paaiškinimus išėjo lauk ir girdėjo, kaip G. klykavo budėtojų dalyje, ką jis klykė psaakyti negali. G. visą laiką, kol jį matė ir girdėjo, buvo grubus, nemandagus, piktas, keikėsi, muistėsi. (b.l. 13,14).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
G. G. kaltę patvirtina ir šie byloje surinkti duomenys:
Specialisto išvada Nr. 370/13(10), kurioje nurodoma, kad T. P. padarytas kairės plaštakos sumušimas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja, ir pan. Sužalojimai padaryti vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Vertinant visumą ar kiekvieną sužalojimą atskirai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b.l. 5).
Medicininių dokumentų išrašu , gautame 2013 m. spalio 11 d. iš VšĮ „Šakių ligoninė“, kuriame nurodyta, kad T. P. nustatyta diagnozė – kairės plaštakos sumušimas (b.l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. spalio 10 d. 23.55 val. asmens, vengiančio pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuoklio ar sveikatos priežiūros įstaigoje, apžiūros akto nustatyta, kad patikrinimo metu G. G. buvo neblaivus. (b.l. 16).
2013 m. spalio 11 d. nutarimas administracinės teisės byloje nustatyta, kad G. G. 2013 m. spalio 10 d. apie 23 val. viešoje vietoje, prie kavinės – picerijos „Kiba“ necenzūriniais žodžiais keikė I. M. ir T. K., tai yra padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. ir jam paskirta 200 lt bauda. (b.l. 58).
Administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog 2013 m. spalio 10 d. buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio G. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. (b.l. 147-156).
Žemesnės instancijos teismas
Akistatos protokole nurodoma, kad akistatos tarp T. K. ir G. G. metu T. K. patvirtino, kad pareigūnai G. G. atžvilgiu smurto nenaudojo, pats G. G. keikėsi, buvo piktas. Tuo tarpu G. G. nurodė, kad pareigūnas jam sudavė kumščiu į pilvo sritį ir taip pasodino ant suoliuko. (b.l. 29-30) .
Akistatos protokole nurodoma, kad akistatos tarp I. M. ir G. G. metu I. M. nurodė, kad G. G. pareigūnai nesužalojo ir jam nesudavė jokio smūgio, o matė, kaip jį už pečių suėmę pasodino. G. G. teigė, kad vienas pareigūnas jį suėmė viena ranka už peties, o kita sudavė į pilvo sritį ir todėl jis atsisėdo ant suoliuk (b.l. 32-33).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. G. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str., kadangi nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, nors pats teisiamasis savo kaltę neigia dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Minėto nusikaltimo dispozicija reikalauja įvertinti kaltininko veiksmų pobūdį ir intensyvumą, šiuo atveju reikšmingas nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Pasipriešinimas teisėtai veikiančiam, pavestas funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 str. Fizinis smurtas pasižymi smūgiais, imtynių veiksmais, stumdymusi, aktyviu priešinimusi, fizinio skausmo sukėlimu, ir pan. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasižymi įvairiais pasakymais, judesiais, gestais, akivaizdžiai rodant nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas.
Išnagrinėjus bylos duomenis darytina išvadą, jog konfliktinis įvykis įvyko dėl to, kad policijos pareigūnams nustačius, kad G. G. dalyvavo administracinio teisės pažeidimo padaryme, jį pristačius į policijos komisariatą, jo buvo prašoma nusistatyti neblaivumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu teisiamasis nurodė, kad jis nesipriešino policijos pareigūnams, jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tačiau smūgių nesudavė, nespyrė.
Teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusysis ir T. P. ir liudytojas J. davė nuoseklius, vienus kitiems neprieštaraujančius parodymus, kurie patvirtina tuo metu vykusią įvykių seką, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Teismo posėdžio nukentėjusysis T. P. nurodė, kad G. G. jam spyrė koja į pilvo sritį, jis ranka tą spyrį „nustūmė“, tačiau šio įvykio metu jam buvo sužalota ranka, ištepta striukė. Tokius parodymus nurodė ir R. J., kuris teigė, kad nematė į kurią vietą G. G. pataikė, tačiau spyrį matė. Po to kolega skundėsi, kad skauda ranką. Kaip matyti pagal įvykio aplinkybės, policijos pareigūnai atvyko gavę pranešimą dėl vykstančio pažeidimo viešoje vietoje. Į įvykio vieta atvykus pareigūnams T. P., vėliau V. B. jie rado asmenys, kurie nurodė, jog juos užgaulioja ir gąsdina vyriškis, kuris buvo įvardintas G. G.. Esant tokiai situacijai asmuo, kuris yra įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, gali būti vežamas į policijos komisariatą dėl aplinkybių nustatymo. Atitinkamai tyriant įvykio aplinkybes ir esant įtarimui, kad asmuo, kuriam gali būti surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, gali būti neblaivus, pareigūnai turi teisę reikalauti nusistatyti neblaivumą. Tai, kad administracinis teisės pažeidimas buvo patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo nutarimas, kuriuo G. G. buvo nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) str. 200 Lt bauda. Šis nutarimas yra galiojantis, apskųstas G. G. nebuvo. Taip pat faktą, jog G. G. nesutiko pasitikrinti neblaivumo patvirtina byloje esantis asmens, vengiančio pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu ar sveikatos priežiūros įstaigoje, apžiūros aktas. (b.l. 16). Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti, jog asmuo pasitikrintų neblaivumą, tuo tarpu asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. Tačiau šiuo atveju G. G. atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus bei spyrė pareigūnui, tai yra panaudojo fizinį smurtą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog G. G. visą vakarą policijos komisariate buvo agresyvus, piktas, šaukė, keikėsi. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojai A. J., I. M., tokias aplinkybes nurodė liudytojas ikiteisminio tyrimo apklausoje T. K., tokios aplinkybės buvo nurodomos ir atliktų akistatų metu. Pats teisiamasis nurodė, jog jis nesipriešino, tik norėjo, kad neblaivumas pirma būtų nustatytas asmenims, kurie pranešė apie įvykį, tačiau teismas laiko, jog šios aplinkybės nepašalino kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Asmuo, kaltinamas pasipriešinęs valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, turi objektyviai suvokti, jog priešinasi asmeniui atliekančiam valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų t. y. veikia teisėtai. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-680-133-2011). Lietuvos policijos bendradarbiavimo su gyventojais, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, nustato LR Policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2777). Šio įstatymo 21 str. 3 d. labai aiškiai nustatyta policijos pareigūno pareiga, vykdant tarnybines pareigas, prisistatyti - jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo), policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Tik pareigūnui prisistačius asmuo objektyviai gali suvokti, kad bendrauja su pareigūnais. Teismas mano, jog G. G. akivaizdžiai suprato, jog jį sulaikę asmenys buvo policijos pareigūnai, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, su juo bendravę pareigūnai vilkėjo policijos pareigūnų uniformas.
Siekiant inkriminuoti nusikaltimą, numatytą BK 286 str. būtina nustatyti šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius. Esminiam subjektyviosios pusės požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai yra kaltininkas supranta, kad smurtu priešinasi valstybės tarnautojui, numato pavojingas tos veikos pasekmes ir jų nori. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog T. P. buvo sužalotas tuo metu, kai siekė nustatyti G. G. neblaivumą. T. P. nurodžius, jog asmuo privalo nusistatyti girtumą, G. G. nepakluso jo reikalavimui ir savo pasipriešinimą taip pat išreiškė ir fiziniu smurtu – spyriu, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą nevykdė policijos pareigūno reikalavimo. Šio priešinimosi pasekoje pareigūnui T. P. buvo padarytas sužalojimas – nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 5). Įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog jis priešinasi ir naudoja fizinį smurtą prieš pareigūną, todėl teismas laiko, jog jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 286 str. sudėties požymiai, todėl jis pagrįstai traukiamas atsakomybėn dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Nors teismo posėdžio metu G. G. neigė kaltę, tačiau teismas laiko, jog yra nustatyta, kad T. P. sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, todėl teismui nekyla abejonių, dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kilmės.
Dėl bausmės rūšies ir dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 286 str. sankcijoje numatytos bausmės yra viešieji darbai, bauda, laisvės atėmimas.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad G. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę teisiamasis pripažįsta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. G., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į kaltinamojo asmenybę: teistas, baustas administracines tvarka; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, anksčiau paskirtos baudos nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus nepasiekė savo tikslų, nes asmuo ir toliau daro pažeidimus, todėl baudos bausmės nepasiektų savo tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra teistas, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą – suduotas tik vienas smūgis, padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, jos dydis nustatytinas mažesnis, negu numatytas bausmės vidurkis, tai yra 8 mėnesiai.
Paskirta bausmė BK 64 str. 1 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2013 m. liepos 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
Dėl BK 75 str. taikymo
Anksteniu nuosprendžiu G. G. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas ir naujas nusikalstamas veikas įvykdė bausmės atidėjimo metu. BK 75 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taip pat paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 4 metų. Ankstesnis nuosprendis priimtas 2013 m. liepos 19 d., atidedant bausmę buvo paskirti įpareigojimai neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas laiko, jog įgyvendinant teisingumo principą šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė atidėtina. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. liepos 19 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį G. G. atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tuo metu buvo neteistas, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, neatsižvelgiant į BK 55 str. nurodytus reikalavimus – asmeniui primą kartą teisiamam už nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas laiko, jog nors G. G. yra teistas ir jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau ir ankstesniu, ir šiuo nuosprendžiu jis yra teisiamas už nesunkius nusikaltimus, todėl jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.
Šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos spontaniškai, dėl įvykio metu susiklosčiusių aplinkybių. Teismas mano, kad kaltinamasis suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys. Įstatyme yra aiškinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taigi teismas, derindamas humaniškumo ir teisingumo principus, atsižvelgdamas į tai, kad G. G. ankstesniu nuosprendžiu už nesunkius nusikaltimus buvo nubaustas griežčiausia laisvės atėmimo bausme, todėl jam padarius kitą nesunkų nusikaltimą, būtų neteisinga paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę, jos neatidedant.
Taip pat teismas siekdamas paveikti asmenį mano, kad tikslinga atidedant bausmės vykdymą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Tokiu būdu bausmės tikslai bus pasiekti, nes paskirti įpareigojimai nubaus ir paveiks teisiamąjį, kad šis laikytųsi įstatymų, bei ilgas bausmės atidėjimo laikotarpis sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, jog įgyvendinant teisingumą principą tikslinga G. G. paskirtą ir subendrintą bausmę atidėti pagal BK 75 str. reikalavimus maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paliekant anksčiau paskirtus įpareigojimus – neišvykti iš gyvenamosios vietos, taip pat pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei paskirti BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Jam paskirtų nemokamų darbų atlikimo terminas skirtinas 1 metams, nes nors šiuo metu nedirba, tačiau jam pradėjus dirbti, nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei būtų galimybės suderinti šių veiklų laiką.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrintu su 2013 m. liepos 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bei per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąsias priemones – periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Nuorašas tikras.