- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-88-238/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nepakaltinamu pripažinto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria pripažinta, kad D. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama, ir taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Ta pačia nutartimi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaistiniai preparatai, paimti patikrinimų ir kratos metu, saugomi Kauno apskrities VPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, konfiskuoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažinta, kad D. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama, o būtent: D. B. nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. sausio 7 d. Aleksoto turgavietėje, esančioje Veiverių g. 47B, Kaune, neturėdama licencijos versliškai ėmėsi komercinės veiklos, tai yra iki 2017 m. gruodžio 9 d. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, Kauno mieste, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdama tikslą realizuoti, įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį vaistinių preparatų, pagamintų Rusijos Federacijoje, kurie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą ir Bendrijos vaistinių preparatų registrą, pažeisdama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 9 dalies reikalavimus, neturėdama vaistinės veiklos licencijos, šiuos vaistinius preparatus laikė ir jais prekiavo Aleksoto turgavietėje, esančioje Veiverių g. 47B, Kaune, iki 2017 m. gruodžio 9 d. 9.30 val., kai policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė šiuos vaistinius preparatus: „Askorbinovaja kislota“ (ampulės) – 5 dėžutes; „Ksantinola nikotinat“ (ampulės) – 2 dėžutes; „Interferon“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Riboksin“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Nikotinovaja kislota“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Tiamina chlorid“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Cianokabalamin“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Piridoksin“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Aloe ekstrakt židkij“ (ampulės) – 2 dėžutes; „Natrija chlorid“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Droverin“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Kombilipen“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Dilofenak“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Prozerin“ (ampulės) – 1 dėžutę; „Vinpocetin forte kanon“ – 11 dėžučių; „Vinpocetin forte kanon“ – 8 lapelius po 30 tablečių; „Festal“ – 1 dėžutę; „Rantidin – AKOS“ – 12 dėžučių; „Ranitidin“ – 26 dėžutes; „Cefaleksin“ – 1 dėžutę; „Asparkan“ – 4 dėžutes; „Enzistal“ – 2 dėžutes; „Proksikam“ – 16 dėžučių; „“Doksiciklin“ – 21 dėžutes; „Aciklovir“ – 5 dėžutes; „Ibuprofen“ 400 mg – 8 dėžutes; „Ibuprofen“ 200 mg – 6 dėžutes; „Tetraciklin“ – 6 dėžutes; „Tetraciklin belmed“ – 7 dėžutes; „Taurin“ – 9 dėžutes; „Levomicetin Dia“ – 5 dėžutes; „Defislioz“ – 4 dėžutes; „Naftizin“ – 4 buteliukus; „Rinorus“ – 1 dėžutę; „Ksilen“ – 1 dėžutę; „Rinostop“ – 2 dėžutes; „Nikotinovaja kislota“ – 2 dėžutes; „Furazolidon“ – 3 dėžutes; „Teturam“ – 3 dėžutes; „Vormin“ – 5 dėžutes; „Ko-trimoksazol“ – 3 dėžutes; „Allachol“ – 3 dėžutes; „Pankreatin“ – 2 dėžutes; „Loratadin“ – 3 dėžutes; „Diazolin“ – 1 dėžutę; „Amroksol“ – 1 dėžutę; „Drotaverin“ – 5 dėžutes; „Bromgeksin“ – 1 dėžutę; „Pentoksifillin“ – 1 dėžutę; „Furacilin Aveksima“ – 1 dėžutę; „Atenolol“ – 3 dėžutes; „Tanacehol“ – 1 dėžutę; „Metronidazol“ – 1 dėžutę; „Rinza“ – 1 dėžutę; „Klotrimazol“ – 1 dėžutę; „Eritromocin“ – 1 dėžutę; „Diklofenak retard Akrihin“ – 2 dėžutes; „Anestezol“ – 1 dėžutę; „Diklofenak retard“ – 1 dėžutę; „Diklofenak“ – 1 dėžutę; „Pentalgin“ – 1 dėžutę; „Glicin“ – 1 dėžutę; „Ortofen Diklofenak“ – 1 dėžutę; „Bisakodil-Hemofarm“ – 1 dėžutę; „Oblepihovoje maslo“ – 1 dėžutę; „Bisakodil-Hižfarm“ – 1 dėžutę; „Piracetam“ – 1 dėžutę; „Meloksikam“ – 1 dėžutę; „Ksantinola nikotinat“ – 1 dėžutę; „Bral“ – 1 dėžutę; „Aminalon“ – 1 dėžutę; „Rimantadin“ – 1 dėžutę; „Butadion-Obl“ – 1 dėžutę; „Nistatin“ – 1 dėžutę; „Flukonazol“ – 1 dėžutę; „Loperamid“ – 1 dėžutę; „Cinarizin“ – 2 dėžutes; „Furazolidon“ – 2 dėžutes; „Enalapril“ – 2 dėžutes; „Ackofen-P“ – 2 dėžutes; „Nimesulid“ – 2 dėžutes; „Pankreatin“ – 2 dėžutes; „Ampicillin“ – 2 dėžutes; „Omeprazol“ – 2 dėžutes; „Aciklovir“ – 3 dėžutes; „Kaptopril“ – 6 dėžutes; „Ritromicin“ – 4 dėžutes; „Diklofenak retard obolenskoje“ – 2 dėžutes; „Flukanazol“ – 4 dėžutes; „Sulfacil natrija“ – 4 dėžutes; „Ketanov“ – 3 dėžutes; „Amoksicillin“ – 11 dėžučių; „Levomicetin“ – 8 dėžutes; „Omeprazol“ – 5 dėžutes; „Koldakt“ – 2 dėžutes; „Magnija sulfat“ – 2 pakelius; „Analgin“ – 31 lapelius; „Paracetamol“ – 10 lapelių; „Acetilsalicilovaja kislota“ – 31 pakelį; „Citramon“ – 31 lapelį; „Omeprazol“ – 16 lapelių; „Levomicitin“ – 13 lapelių; „Atenolol“ – 3 lapelius; „Streptocid“ – 2 lapelius; „Alahol“ – 4 lapelius; „Furacilin“ – 1 lapelį; „Benzilpenicillina narijevaja sol“ – 6 buteliukus.
2. Be to, ji nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. sausio 7 d. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, Kauno mieste, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdama tikslą realizuoti, įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį vaistinių preparatų, pagamintų Rusijos Federacijoje, kurie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą ir Bendrijos vaistinių preparatų registrą, pažeisdama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 9 dalies reikalavimus, neturėdama vaistinės veiklos licencijos, šiuos vaistinius preparatus laikė ir jais prekiavo Aleksoto turgavietėje, adresu Veiverių g. 47B, Kaune, iki 2018 m. sausio 7 d., kai 9.45 val. policijos pareigūnai, atlikdami kontrolinį pirkimą, iš D. B. nupirko vaistinį preparatą „Citramon“ – 10 vnt.; 2018 m. sausio 7 d. 9.55 val. policijos pareigūnai atlikdami kontrolinį pirkimą iš D. B. nupirko vaistinių preparatų „Omeprazol“ – 1 vnt., „Aciklovir“ – 1 vnt. ir „Ketanov“ – 2 vnt., po ko, atlikus patikrinimą Aleksoto turgavietės prekyvietėje ir kratą 11.20 val. D. B. gyvenamojoje vietoje adresu Žuvinto g. 30-2, Kaune, rado ir paėmė vaistinius preparatus: „Omeprazol“ – 34 dėžutes; „Asparkam“ – 3 dėžutes; „Kaptopril“ – 6 dėžutes; „Cinarizin“ – 5dėžutes; „Ranitidin“ – 15 dėžučių; „Doksiciklin“ – 9 dėžutes; „Piroksin“ – 6 dėžutes; „Ibuprofen“ – 6 dėžutes; „Indometacina“ – 5 dėžutes; „Ketanov“ – 3 dėžutes; „Tetraciklin“ – 11 dėžučių; „Ampicilin“ – 4 dėžutes; „Citramon“ – 13 lapelių; „Analgin“ – 10 lapelių; „Drotaverin“ – 8 dėžutes; „Levomicetin“ – 7 buteliukus; „Ortofen“ – 4 dėžutes; „Taurin“ – 3 dėžutes; „Erinit“ – 3 dėžutes; „Drotaverin“ – 3 dėžutes; „Pankretin“ – 3 dėžutes; „Bromgeksin“ – 3 dėžutes; „Kotrimoksazol“ – 5 dėžutes; „Esoncikap“ – 2 dėžutes; „Diazolin“ – 2 dėžutes; „Paracetamol“ – 9 lapelius; „Amoksicilin“ – 3 dėžutes; „Ambroksol“ – 2 dėžutes; „Eritromicin“ – 2 dėžutes; „Diklofenak Retard“ – 3 dėžutes; „Askorutin“ – 2 dėžutes; „Pracetam“ – 2 dėžutes; „Diklofenak“ – 1 dėžutę; „Bormin“ – 1 dėžutę; „Diklofenak Retard-Akrihin“ – 2 dėžutes; „Loratedin“ – 2 dėžutes; „Sulfat Natrija“ – 2 dėžutes; „Nimesulid“ – 2 dėžutes; „Allohol“ – 2 dėžutes; „Loperamid Akrihin“ – 1 dėžutę; „Meloksikan“ – 2 dėžutes; „Atenolol“ – 1 dėžutę; „Rimantidin“ – 2 dėžutes; „Teturam“ – 1 dėžutę; „Metil Luracil“ – 2 dėžutes; „Folijevaja kislota“ – 2 dėžutes; „Bral“ – 1 dėžutę; „Junienzim su MPS“ – 1 dėžutę; „Aspikard“ – 1 dėžutę; „Levomicetin“ 500 mg – 2 lapelius; „Furacilin“ – 1 lapelį; „Acetilsalicilovaja kislota“ – 4 lapelius; „Neftizin“ 15 mg- 8 buteliukus; „Ranitidin“ – 9 dėžutes; „Ibuprofen“ – 8 dėžutes; „Piroksikam“ – 5 dėžutes; „Allahol“ – 4 dėžutes; „Meloksikam“ – 4 dėžutes; „Doksiciklin“ – 3 dėžutes; „Indometacin“ – 2 dėžutes; „Tetraciklin“ – 20 dėžučių; „Loratadin“ – 2 dėžutes; „Nimesulid“ – 1 dėžutę; „Kaptopril“ – 2 dėžutes; „Erinit“ – 1 dėžutę; „Diklofenak“ – 1 dėžutę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažino, kad D. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama, ir taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas konstatavo, kad D. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus, konstatavo, jog ji veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o taip pat negali jų suprasti bei juos valdyti ir šiuo metu, todėl yra įstatyminis pagrindas D. B. pripažinti nepakaltinama.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nepakaltinamu pripažintas asmuo D. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir paskirti jai pakartotinę psichiatrinę ekspertizę.
4.1. Skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė ir yra visiškai sveika, todėl be jokio pagrindo teismas ją pripažino nepakaltinama. Teigia, kad turi įsigijusi verslo liudijimą, legaliai prekiauja įvairiais kosmetikos gaminiais. Vaistais neprekiavo, tik jų buvo įsigijusi didesnį kiekį savo reikmėms, nes taip yra pigiau. Turėjo šalia savęs, nes neturėjo kitos galimybės kur laikyti. Augina neįgalų sūnų, kuriam rasti vaistai yra gyvybiškai būtini, juos vartoti sūnui yra rekomendavę gydytojai. Nurodo, kad nieko nedarė nepasikonsultavusi su užsienio medikais. Moka sveikatos draudimo mokesčius, o gydytis turi užsienyje už savo lėšas. Užsienyje ji gydėsi 2004 metais, yra išlikę dokumentai. Vaistų nusipirko, nes ieškojo buto keitimo už Kauno į vienkiemį, nes savo bute negalėjo gyventi dėl patyčių ir psichologinio smurto, prilygstančių kankinimui.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, objektyvių įrodymų, kurie paneigtų jos teiginius ir leistų teismui ją pripažinti kalta. Šis klausimas teismo posėdyje net nebuvo tinkamai nagrinėtas, nebuvo vertinami įrodymai, analizuojamos faktinės aplinkybės. Ji apie teismo posėdį informuota nebuvo, apie bylos nagrinėjimą nieko nežinojo, todėl neteko teisės paaiškinti realią situaciją, tuo buvo pažeistos jos teisės. Ji gyvena nuolatiniam skausme slaugydama paralyžiuotą sūnų, yra jo globėja. Šeimos gydytoja, kuri su ja bendrauja daugelį metų, yra konstatavusi, kad ji yra sveika ir gali būti savo sūnaus globėja. Išvadą, kad ji yra nepakaltinama, gydytojų komisija padarė skubotai, prieš daugelį metų kažkieno nurodytos diagnozės pagrindu. Ji buvo nuėjusi į tą įstaigą, tačiau joje nesigydė. Ji buvo išvažiavusi į užsienį konsultuotis dėl galvos skausmo, tačiau užsienio specialistai nerado jokio psichinio sutrikimo ar neurologinio susirgimo. Apeliantė teigia, kad yra visiškai sveika, niekuo nesiskundžia, pilnai suvokia savo elgesį ir nesielgia neadekvačiai, niekur nesigydo, jokių problemų dėl psichikos neturi, niekas jos elgesiu nesiskundžia, o už įsitikinimus negalima žmogaus diskriminuoti ir pripažinti neveiksniu. Taip pat nurodo, kad tyrimas buvo atliekamas atmestinai, paimtos prekės jai nebuvo grąžintos, padaryta žala, kadangi valstybė gavo mokesčius, o jai liko tik prekės su pasibaigusia garantija.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nepakaltinamu pripažinto asmens gynėja Regina Majauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Andrėjus Klimaševskij prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nepakaltinamu pripažinto asmens D. B. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
9. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino D. B. padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką esant nepakaltinamai ir taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas D. B. pritaikyti tinkamai.
10. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. D. B. buvo pripažinta padariusi BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką už tai, kad versliškai, neturėdama vaistinės veiklos licencijos, prekiavo vaistiniais preparatais, t. y. ėmėsi komercinės veiklos neturėdama licencijos.
11. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad vaistais neprekiavo, tik jų buvo įsigijusi didesnį kiekį savo reikmėms, nes taip yra pigiau, o turėjo šalia savęs, nes neturėjo kitos galimybės kur laikyti. Tačiau iš 2018 m. sausio 7 d. patikrinimo akto matyti, kad atliktas patikrinimas UAB „Aleksoto turgavietė“, adresu Veiverių pl. 47B, Kaune, kurio metu nustatyta, kad turgaus teritorijoje buvo pastebėta moteris vykdanti maisto papildų prekybą, taip pat buvo pastebėta, kad minėta moteris parduoda Rusijoje pagamintus vaistinius preparatus. Apie 9.45 val. pas minėtą moterį buvo nupirkta 10 vnt. lapelių vaistinio preparato „Citramon“, už 7 Eur sumą. Ant vaistų lapelių užrašai rusų kalba. Taip pat apie 9.55 val. pas minėtą moterį buvo nupirkta vaistinių preparatų „Omeprazol“, už 3,5 Eur, „Aciklovir 200 Mg“, už 2,5 Eur ir 2 lapeliai „Ketanov 10 Mg“ už 2,4 Eur. Patikrinus minėtą prekyvietę buvo nustatyta, kad vaistinius preparatus pardavė D. B.. Patikrinimo metu pastarosios prekybos vietoje, t. y. šalia jos prekybinio stalo yra plastmasinis krepšys, kuriame yra laikomi įvairūs vaistiniai preparatai ant kurių informacija nurodyta rusų kalba. D. B. nurodė, kad įmonės, patento, verslo liudijimo ar pažymos prekybai neturi. Taip pat ji nepateikė licencijos verstis farmacijos veikla, bei vaistininko praktikos licencijos (b. l. 19). Taigi, apeliantės versija, kad ji vaistais neprekiavo, yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
12. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 20S-125789(1.16E) nurodoma, kad tarnyba neturi jokių duomenų ir (ar) informacijos apie D. B., šis asmuo nėra licencijuotas farmacinei veiklai, t. y. neturi vaistininko praktikos licencijos, nėra įrašytas į Vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, neturi licencijų nė vienai licencijuojamai farmacinės veiklos rūšiai, nurodytai Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir į tarnybą dėl licencijų išdavimo nėra kreipęsis (b. l. 34–42). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog D. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus, konstatavo, jog ji veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o taip pat negali jų suprasti bei juos valdyti ir šiuo metu, todėl yra įstatyminis pagrindas D. B. pripažinti nepakaltinama (BK 17 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde D. B. teigia, kad ji yra visiškai sveika, todėl be jokio pagrindo teismas ją pripažino nepakaltinama. Tačiau, kaip matyti iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-256/2018, nusikaltimo padarymo metu D. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas (F 22) ir nusikaltimo padarymo metu D. B. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. D. B. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis (b. l. 114, 115). Apeliantė prašo paskirti jai pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir jame konstatuotomis aplinkybėmis. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ekspertizės aktu, nenurodo ir pati apeliantė.
14. Apeliantės teigimu išvadą, kad ji yra nepakaltinama, gydytojų komisija padarė skubotai, prieš daugelį metų kažkieno nurodytos diagnozės pagrindu. Vis tik iš minėto Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-256/2018 matyti, kad D. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas (F 22) ir šiuo metu (t. y. ekspertizės atlikimo metu). Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantė apie teismo posėdį informuota nebuvo, apie bylos nagrinėjimą nieko nežinojo, todėl neteko teisės paaiškinti realią situaciją, tuo buvo pažeistos jos teisės. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, jog D. B. negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, su D. B. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, ji negali būti teisiama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai baudžiamąją bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, priverčiamąją medicinos priemonę parinko tinkamai, jos parinkimą argumentavo ir pagrindė byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį keisti ar naikinti teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nepakaltinamu pripažinto asmens D. B. apeliacinį skundą atmesti.