Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-207-903/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
II-207-903/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00632-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-207-903/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00632-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.17.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant A. K., Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M. ir jo atstovui advokatui G.A,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei L. L.-G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucijos) 2018-05-14 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos vyriausiasis specialistas V. M. 2018-04-11 M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu iki 2018-05-12 savanoriškai sumokėti 70 eurų baudą už tai, kad jis 2017-09-20, Liepų g. 11, Klaipėdoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ 5 priedo 1.8, 1.13 punktus ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 30.2 punktą, tikrindamas projektuotojo „L. J. individuali veikla“ 2014/2017 m. parengtą statinio projektą „I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini)supaprastintas projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statinys (terasa) yra suprojektuotas, pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu leidžiamą užstatyti antžeminės sklypo dalies užstatymo zoną, t. y. statinio projekte rytinėje sklypo pusėje atstumas nuo terasos iki sklypo ribos yra 0,74 m vietoj detaliajame plane nurodyto 1 m (sklypo ribų taškai „4-5-6“).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos vidinio departamento direktorė R. K. 2018-05-14 administracinio nusižengimo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 140 eurų baudą.

Šalies argumentai

M. M. skundu prašo panaikinti Institucijos 2018-05-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog statytojos L. R. pateiktas Administracijai sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai. Pateiktas žemės sklypo topografinis planas yra parengtas 2007-01-18, o geodezinė kontrolinė nuotrauka - 2013-11-26. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 30.2 p., kai statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas, supaprastinto projekto sudėtis turi būti tokia: I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, - sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba - ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane. Projektuotojo pateiktas sklypo planas yra parengtas ne tik vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, bet kartu ir su 2013-11-26 geodezine nuotrauka. Pateikta geodezinė nuotrauka ir yra tas patikslinimas, kurio reikalauja STR. Tai, kad Statinio projektas parengtas tikslesnių duomenų pagrindu, nei reikalauta pagal teisės aktus, negali būti pagrindu teigti, kad pažeistas STR 30.2 punktas. Skunde taip pat nurodyta, kad statinio projekte nurodyti matmenys atitinka 2006-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Detaliojo plano grafinėje dalyje (teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinys) nustatyta užstatyti leidžiama teritorija, statybos ribą kuri rytinėje žemės sklypo dalyje „pririšta“ matmenimis nuo gretimame žemės sklype esančio pastato 22 m, nuo aikštelės 18 m ir nuo sklypo ribos 1 m. Statinio projekto bendrosios dalies sklypo plano brėžinyje yra nurodyti analogiški matmenys, todėl pateikti sprendiniai atitinka detaliojo plano sprendinius. Pažymėta, kad tiek iš geodezinės nuotraukos, tiek ir iš topografinės nuotraukos aiškiai matyti, jog ginčo Žemės sklype pastatytas statinys vakarinėje sklypo pusėje išeina už Žemės sklypo ribų. Tai aiškiai atsispindi ir Projekte pateiktame sklypo plane ((duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš projekte pateikto sklypo plano, pastato plotis (10,50) matuojamas ne nuo tos pačios linijos, nuo kurios matuojamas žemės sklypo plotis (13,17). Raudona linija žyminti pastato plotį (10,50) yra kairiau nuo žalsvos linijos (13,17), kuri žymi žemės sklypo plotį. Kaip matyti iš projekte pateikto sklypo plano šis skirtumas sudaro 0,35 m. t. y. pastatas yra rytinėje pusėje 0,35 m išlindęs už žemės sklypo ribos. Tai matyti iš mėlyna spalva pažymėtos linijos ties pastato pietvakarinio kampo. Dėl šios priežasties atstumas nuo terasos iki Žemės sklypo ribos turi būti skaičiuojamas ne nuo pastato vakarinės sienos, kuri yra už sklypo ribos, ir kuri nėra pririšta prie jokių gretimo sklypo taškų, o nuo rytinės Žemės sklypo ribos. Iš pateikto sklypo plano matyti, jog terasos atstumas iki gretimo sklypo ribos šiaurinėje dalyje yra 1 m, o pietinėje 1,07 m. Tai leidžia teigti, kad Statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, o statinio projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytą tvarką. Be to, darant hipotetinę prielaidą, kad Sklypo plane yra pateikta tikrovės neatitinkanti ar netiksli informacija, tai negali lemti atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ar neteisėto veikimo, kadangi pastarasis tikrindamas projektą nevyksta į statinio vietą ir neatlieka matavimų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 16 str. 5 d. 3 p. Statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, - tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Kartu preziumuojama, kad projekto vadovas patvirtina ir atsako už visų pateiktų dokumentų tikrumą. Todėl abejoti pateikto projekto duomenų teisingumu atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo palikti 2018-05-14 nutarimą nepakeistą ir M. M. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Inspekcija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriame nurodė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir argumentus, dėl kurių M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, jog asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Manytina, jog priimtas nutarimas visiškai atitinka pagrindinius faktus ir teisinius aspektus, yra aiškus ir motyvuotas bei nepažeidžiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų. Pažymėtina, jog Pareiškėjo veikoje yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę. Aplinkybių, įtvirtintų ANK 591 straipsnyje, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, nustatyta nebuvo.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau - Klaipėdos departamentas), vykdydamas priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, pasinaudodamas duomenimis, esančiais IS „Infostatyba”, atliko statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - SLD) patikrinimą ir 2017-10-26 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-256 (16.5) (toliau - Aktas), kuriame konstatuota, kad SLD išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus. Pažymėtina, jog vienas iš nustatytų pažeidimų - statinys (terasa) suprojektuotas pagal parengtą statinio projektą „I gr. Nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) pažeidžia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu leidžiamą užstatyti antžeminės sklypo dalies užstatymo zoną, t. y. statinio projekte rytinėje sklypo pusėje atstumas nuo terasos iki sklypo ribos yra 0,74 m vietoj detaliajame plane nurodyto 1 m (sklypų ribų taškai „4-5-6“). Tokiu būdu suprojektuota terasa peržengia statybos užstatymo ribą 0,26 m. Šie Pareiškėjo pagal įgaliojimo ir kompetencijos ribas atlikti veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 27 straipsnio 10 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ (toliau - Reglamentas) 5 priedo 1.8 punktą, 1.13 punktą bei Statybos techninio reglamento STR.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ (toliau - Reglamentas 1) 30.2 punktą. Pabrėžtina, jog Pareiškėjas - savivaldybės atstovas, turintis įgaliojimus ir pareigą, patikrinti pateiktą statinio projektą, netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, nenustatė aukščiau nurodytų pažeidimų, ko pasėkoje buvo pritarta naujo nesudėtingojo statinio projektui, adresu (duomenys neskelbtini), išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad šis pažeidimas atitinka veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje (Teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimas).

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime dėl Reglamento 1 30.2 punkto pažeidimo nurodyta, jog Reglamento 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 30.2 punkte aiškiai reglamentuota, jog statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas, supaprastinto projekto sudėtis turi būti tokia: I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, - sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba - ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane. Nustatyta, jog pateiktas sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis nei 5 metai. Pažymėtina, jog pateiktas žemės sklypo topografinis planas yra parengtas 2007-01-18. Pabrėžtina, jog pagal projekto rengimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 33.2 punktą, privalėjo būti pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir sklypo planas turėjo būti parengtas ant ne senesnio kaip 5 metų topografinio plano. Be to, dviprasmiškai vertinami topografiniai planai, kuriuose nėra gyvenamojo namo pastato, prie kurio projektuojama terasa. Taipogi, tikslinga pabrėžti, jog skunde nurodyta 2013-11-26 geodezinė kontrolinė nuotrauka, kuria buvo vadovaujamasi, kaip patikslinimu skaičiuojant atstumus, yra pateikta be geodezinius matavusius atlikusio asmens parašo, todėl yra neginčijamas pagrindas abejoti jos teisėtumu, kaip teisinę galią turinčiu dokumentu, remiantis aukščiau išdėstytu privalomu reglamentavimu.

Atsiliepime dėl statinio projekto sprendinių, prieštaraujančių galiojantiems teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, nurodyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies reglamentavimu, statybos riba - linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą. Taipogi, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžiama, jog statybos zona - teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių. Akte nustatyta, jog statinys suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies teritoriją, t.y. statinio supaprastinto projekto bendrosios dalies (BD) sklypo plano brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - brėžinys) atstumas nuo projektuojamos terasos iki žemės sklypo iš rytų pusės ribos yra nurodytas 1,0 m, tačiau suskaičiavus brėžinyje nurodytus matmenis: žemės sklypo iš rytų pusės plotį (13,17 m), esamo gyvenamojo namo plotį (10,50 m) ir projektuojamos terasos plotį (1,93 m), atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos siekia tik 0,74 m (13,17-10,50-1,93=0,74 m). Pagal brėžinyje nurodytus matmenis atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra 0,74 m, o ne 1,0 m, ir tai pažeidžia detaliajame plane nurodytą leidžiamą užstatyti antžeminę sklypo dalį, kuri yra 1,0 m atstumu iki žemės sklypo ribos (sklypo ribų taškai „4-5-6“), nes suprojektuota terasa peržengia sklypo statybos užstatymo ribą 0,26 m, t. y. statinio statybos adresu (duomenys neskelbtini), supaprastintas projektas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau - Detalusis planas). Atsiliepime atkreiptas dėmesys į tai, kad vertinant skunde nurodomus naujus skaičiavimus, pagal kuriuos neva statinio projekto sprendiniai atitinka Detalųjį planą, būtina pažymėti, jog Inspekcijos specialistai vertino statybos leidimo dokumento teisėtumą pagal oficialiai pateiktą projektą (su jame nurodytais skaičiavimais/atstumais). Nurodyta projektinė statinio dokumentacija pateikta IS ,,Infostatyba“ nėra pakeista ar patikslinta. Išdavus statybą leidžiantį dokumentą, nėra nei teisinio, nei techninio pagrindo IS ,,Infostatyba“ pildyti statinio projektą ir kitą su statybos leidimu susijusią medžiagą. Statinio matmenys negali keistis, todėl skunde nurodyti skaičiavimai galėtų būti vertinami kaip nepagrįsti, interpretuojant projekto sprendinius/matmenis kaip palanku Pareiškėjui, tačiau pažymint, jog tokių matmenų nėra projekte. Taigi, nagrinėjamu atveju po atlikto patikrinimo ir nustatytų pažeidimų, skunde pateikiami duomenys neturi įrodomosios reikšmės. Inspekcijos darbuotojai, konstatuodami projekto sprendinių neatitikimus Detaliojo plano sprendiniams, rėmėsi planuose esamo ir suprojektuoto statinių, sklypo pagrindiniais matmenimis, kurie, kaip minėta, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, negali būti keičiami. Tuo tarpu, skunde pateikti skaičiavimai neturi ir negali būti vertinami kaip turintys objektyvią įrodomąją reikšmę/teisinį pagrindą. Pabrėžtina, kad Inspekcijos darbuotojai, atlikdami patikrinimą, vertino oficialiai pateiktus dokumentus ir juose nurodytus matmenis/skaičiavimus, kurie buvo vertinami, remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, Reglamento nuostatomis. Atsižvelgus į tai, naujai pateikiami skaičiavimai, matmenų vertinimai galėtų būti traktuotini tik kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat atsiliepime nurodyta, kad Reglamento 5 priedo 1 punkte detaliai reglamentuota, jog savivaldybių administracijos tikrina visus statinio projektus. Administracijos, tikrindamos statinio projektus, tikrina: ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui; statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams; ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus; ar statinio projektui pritarė visi iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose; ar pateikta skaitmeninė statinio projekto laikmena atitinka nustatytus reikalavimus; ar statinio projektą pasirašę asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti statinio projektą (jo dalis); ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus; ar statinio projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį ir tipą; ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją; sklypo sutvarkymo ir architektūros dalių sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams; ar statinio projektas parengtas pagal Reglamento 1 nustatytą tvarką; ar statinio projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus; ar statinio projektuotojas apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; ar dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos gretimiems žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir jos pažymėtos statinio statybos projektiniuose dokumentuose; ar techninio projekto sprendiniuose numatyta susidarysiančio įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus; ar statinio projekto sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius; ar statinio projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai (sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo užstatymo tankis, pastato bendras plotas, aukštų skaičius, pastato aukštis) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus; ar statinio projekto sprendiniai nepažeidžia nustatytų norminių atstumų nuo paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų (juostų); atlieka Reglamento 8 priede nustatytus papildomus statinio projektų tikrinimus, jei statinio projekte numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį. Šis aiškus teisinis reglamentavimas konkrečiai bei aiškiai apibrėžia savivaldybės atstovo, šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo įgaliojimų/kompetencijos ribas, tikrinant projektus/jų sprendinius, kurie privalo atitikti tikrinamų projektų taikomus reikalavimus, numatytus Reglamento nuostatuose. Atsiliepime taip pat pažymėta, jog Pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas pagal suteiktus įgaliojimus, turėjo neginčijamą pareigą atidžiai, atsakingai įvertinti/patikrinti pateiktus dokumentus, jų atitikimą privalomiems teisėms aktams. Tuo tarpu, šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjas netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, ko pasėkoje padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. atstovas advokatas G.A. skundą palaikė bei nurodė, kad šioje byloje peržiūrėjus projektą, aiškiai pasimatė, jog pastatas yra išlindęs iš sklypo ribų. Institucijos liudytojai pripažino faktą, jog pastatas yra išlindęs už sklypo ribos. Tačiau jų pozicija yra tokia, kad kadangi nėra nurodyta kiek centimetrų yra išlindęs pastatas už sklypo ribų tai jie daro išvadą, jog atstumai sutampa. Taip pat sako, kad byloje nėra kitų duomenų. Geodezinėje nuotraukoje, kuri yra byloje, taip pat matosi, kad statinys yra išlindęs už sklypo ribų. Jo klientas šioje byloje yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis pritarė projektui ir nepastebėjo, jog nėra išlaikytas 1 m. neaišku, kaip Inspekcija nustatė, kad trūksta 1 m. Jie sako trūksta 0,24 cm, tačiau jei statinys yra išsikišęs daugiau nei 0,24 cm, tai ten yra daugiau nei 1 m. Institucija daro prielaidą, kad žemės sklypo riba sutampa su pastato riba, sakydami, kad nenurodytas išsikišimo atstumas. Neegzistuoja nei vienas teisės aktas, kuriame pasakyta, jog jei projekte, parengtame žemės sklypo plane nenurodytas atstumas tarp sklypo ribos ir pastato, laikytina, kad tos ribos sutampa. Byloje jie turi prielaidas ir neįrodytą poziciją. M. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad neva neišlaikytas 1 m atstumas, kuris nurodytas Detaliajame plane. Tačiau tokių duomenų neturi niekas. Kol nenustatytas atstumas tarp sklypo ribos ir išsikišusio pastato, tol neįmanoma spręsti, koks atstumas yra tarp projektuojamo statinio ir gretimo žemės sklypo ribos kitame kampe. STR 30.2 punktas bei 29.4 punktas apie tai, koks turi būti žemės sklypas. STR 30.2 punktas ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kad į sudėtį turi būti įtrauktas sklypo planas su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais. Jie tokį planą turi ir jame aiškiai matosi, kad pastatas išsikišęs. Skliausteliuose nurodyta, kad planas turi būti parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu, skliausteliuose nieko nėra parašyta, kad tas topografinis planas turi būti su jame esančiais pažymėtais statiniais. Byloje neįrodytas faktas, kad parengtame projekte yra neišlaikytas atstumas nuo projektuojamo statinio iki gretimo sklypo ribos, todėl prašo administracinę teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismo posėdžio metu M. M. parodė, kad skundą palaiko. Tikrinimą atliko tinkamai. Pirmą kartą tikrinant buvo duota pastaba tinkamai susitvarkyti matmenis, kurie pažeidė užstatymo ribas. Antro tikrinimo metu, gegužį, buvo ištaisyti matmenys ir pateikti detalųjį planą atitinkantys atstumai. Buvo ribos pririšimas trimis matmenimis: pirmas - 1 m nuo sklypo ribos, antras - 24 m nuo gretimo objekto darželio ir trečias – 18 m nuo aikštelės. Techniniame projekte tie matmenys ir buvo pateikti kaip ir detaliajame plane nustatyti. Kadangi šiuo atveju buvo bandoma įteisinti savavališką terasos statybą, buvo pateiktas projektas su platesne terasa nei leidžiama. Pirmo tikrinimo metu pateikė projektą su esama platesne terasa. Jie pasakė, kad terasa yra per plati ir ją reikia sutrumpinti. Antrą kartą buvo vertinamas projektas jau su sutrumpinta terasa ir duota teigiama išvada. Tikrinant jie į vietą nevažiuoja, žiūri tik projektą. Kadastrinis planas nebuvo pateiktas, buvo pateiktas tik topografinis planas, kuris buvo sutikslintas statinio geodezine kontroline nuotrauka, kuri tiksliai pririša tiksliai statinio vietą. Geodezine kontroline nuotrauka buvo patvirtinta projekto vadovo žyma „Kopija tikra“ ir parašu. Jiems to pakanka. Topografinė nuotrauka turi būti ne senesnė nei 5 m., o jie buvo pateikę senesnę. Jo sritis yra atitikimas detaliojo plano sprendiniams, jis juos ir vertina. Jis mano, kad Inspekcijos skaičiavimai yra ne nuo to taško. Geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje yra tie patys duomenys, kuriuose matosi, kad namo kampas yra išlindęs į valstybinę žemę iš sklypo ribų. Sklypo plotis 3,17 m, namas yra 10,50 m. Kadangi, jo manymu, namas yra išlindęs iš vakarų pusės, tai rytų pusėje yra daugiau nei 3,17 m. Tikrinimas atliekamas pagal tuos duomenis, kuriuos pateikia. Pagal juos jis ir vertina, ar atitinka, ar ne.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad 2013 m. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl terasos pastatymo. Atliekant padarinių pašalinimą buvo surašyti privalomieji nurodymai statytojai L. R.. L. R. vykdydama privalomuosius nurodymus pasidarė projektą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą. Statybos inspekcija atliko statybos leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad projektuojama terasa yra mažesniu atstumu nei numatyta teritorijų planavimo dokumentuose nuo sklypo ribos, t. y. iki statybą leidžiančios užstatymo zonos turėjo būti, pagal detalųjį planą, ne mažiau nei 1 m. Ji vertino tai, kas nurodyta sklypo plane. Sklypo planas pagal reglamentą turėjo būti rengiamas ant nesenesnės kaip 5 metų topografinės nuotraukos arba kadastrinių matavimų plano, tačiau projekte buvo pateikta senesnė nei 5 metų topo nuotrauka, t. y. 2007 m. Šioje topografinėje nuotraukoje (65 b. l), kuri padaryta 2007 m., nebuvo nurodytas nei pastatas, prie kurio buvo projektuojama terasa, nei esama terasa. Pateiktoje topografinėje nuotraukoje turėjo būti nurodytas gyvenamasis namas, kuris pastatytas 2009 m., projektuojama terasa ir esama terasa. Projektuojama terasa ir esama terasa yra skirtingos. Institucija šia pateikta topografine nuotrauka vadovautis negalėjo, nes joje nieko nėra nurodyta ir ji neatitinka reikalavimų. Visus tikrinimus atliko sklypo plano pagrindu (70 b. l.). Plane nurodytas sklypo plotis 13,17 m, pastato ilgis 10,50 m ir atstumas tarp pastato ašių B ir D 9,80, bei terasos plotis, kuris matosi iš sekančių brėžinių ir nurodytas 1,93 m. Kitų atstumų plane nėra nurodyta, todėl jie paskaičiavo tai, kas nurodyta, t. y. pastato ilgį sudėjo su terasos pločiu ir gavo bendrą užstatymo plotą (10,50 + 1,93 = 12,43 m), tada iš sklypo pločio atėmė bendrą užstatymo plotą ir gavo, kad atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra 0,74 m. (13,17-12,43=0,74 m). Pastato išsidėstymo su sklypo planu jie netikrina, nes tai, ką pateikia plano vadovas, tą jie ir tikrina. Visus atstumus turi nurodyti projekto vadovas, kuris nurodė, kad atstumas tarp pastato ašių B ir D yra 9,80 m., tačiau šio atstumo jie negali nustatyti, ar lyginti, ar jis toks pat prie sklypo ribos. Atstumų nuo sklypo ribos nei į vieną pusę, nei į kitą pusę iki pastato nėra nurodyta. Šis atstumas turėjo būti nurodytas brėžinyje taip, kad juos suprastų visi, ne tik jis vienas. Jie jokių interpretavimų daryti neturi teisių. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 29.2 punkte yra nurodyta, kad sklypo planas rengiamas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane. Jos manymu statiniai turi būti ir ant topografinės ir ant kadastrinių matavimų. Geodezinė nuotrauka yra pateikiama tada, kai užbaigiama statinio statyba ir pateikiama komisijai jį pripažinti tinkamu. Pagal Reglamentą ji nenumatyta kaip tinkama plano rengimui. Jei nėra priduoto pastato geodezinės nuotraukos, kurioje yra nurodyta kaip sklype yra išsidėstęs pastatas, ji negali vertinti. Šiuo atveju turi būti pateikta topo nuotrauka su esamais ir projektuojamais statiniais arba kadastrinių matavimų planas taip kaip numatyta Reglamente. Jie nagrinėja dokumentus pateiktus per „Infostatyba“. Konstrukciniame plane nurodyta, kad 0,35 m nurodyti esamo gyvenamojo namo kampo iki terasos pamato vidurio, o ne atstumas tarp sklypo ir statinio.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad statybinę dalį vertino kolegė, o jis vertino teritorijų planavimo atitikimą SLD. Jis vertino pagrindinio sklypo plano brėžinį ir jo atitikimą Detaliajam planui. Patikrinus ir paskaičiavus jis gavo atstumų neatitikimą Detaliajam planui. Jis ėmė pastato plotį, terasos plotį ir plius 1 m nuo sklypo ribos, kaip nurodyta Detaliajame plane. Plane nebuvo parodytas tarpas, jei būtų jis jį įtrauktu į skaičiavimus. Pirmą kartą planas nebuvo suderintas nurodant pastabas, kad projekte pateikto statinio vieta neatitinka detaliojo plano sprendinių, t. y. planuojamas už užstatyti leidžiamos teritorijos ribų. Jei būtų nurodytas pastato išlindimas iš ribų, jis tikrai būtų atsižvelgęs į tai. Jis nevertino dokumentų, kurie buvo nepasirašyti ir seni. Jo manymu koordinatė 320320.55 yra pastato kampas. Jei yra tarpas, turi būti antra koordinatė arba parodytas matmuo. Plane matosi skirtumas tarp linijų, tačiau jis nenurodytas, todėl jo nevertino. Plane turi būti aiškiai nurodytas atstumas, kad būtų įvertintas. Jei atstumas nenurodytas, vadinasi kampai sutampa. Sklypo plane jis skaičiaus 0,35 nematė. Jis vertino skaitmeninę plano versiją. Jo manymu, skaičius 0,35 yra pastato krašto ir terasos kolonų matmuo.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. J. parodė, kad jis yra architektas. Visus Reglamentus išmano išsamiai. Šiuo atveju jis projektavo I grupės nesudėtingą statinį. Jam buvo keliamas reikalavimas, kad nuo statinio kraštinės konstrukcijos atstumas būtų 1 m. Pripažįsta, kad padarė esminę klaidą, nes pateikė perteklinės informacijos. Projektą darė ant seno topo pagrindo, kas neatitiko realybės, nors matmuo aiškiai parašytas 1 m. Jis gavo preliminarią geodezinę nuotrauką be parašų. Jam pažadėjo pateikti vėliau, tačiau nepateikė ir dar skubino, o jis tuo metu jau dirbo kitą darbą ir paprasčiausiai neapsižiūrėjo. Tai, kad atstumas tinkamas, jis pats paskaičiavo pagal preliminarius geodezinius matavimus, o projektą padarė ant senos topo nuotraukos. Jis ėmė 3.23 m (atstumas nuo statinio kampo iki sklypo kampo) - 1.93 m (terasos plotas) = 1.20 m. Skaičių 3.23 m gavo iš preliminarios geodezinės nuotraukos. Jis tik po akto surašymo pasitikrino, ir tik tada pamatė, kad pastatas išlenda iš sklypo ribos. Savo parengtame plane nepažymėjo, kad pastatas išlenda iš sklypo. Byloje pateiktas planas yra architekto R.Regeso, kuris projektavo namą (duomenys neskelbtini). Plane, kurį jis naudojo, pastatas jau buvo išlindęs. Atstumą - 0,35 m jis nustatė gavęs naują topo nuotrauką. Pagal jo turimus duomenis atstumas buvo didesnis nei reikalaujama. Nepasirašytą geodezinę nuotrauką jis įtraukė per skubėjimą. Projekto brėžinį jis paėmė iš architekto R.Regeso, kuris projektavo pastatą. Iš Registro centro jis gali gauti sklypo planą. Jis suprato, kad sklypo planas neparengtas, nes statytojas jam jo nepateikė. Ar senas projekto brėžinys atitinka realybei, tai jo nuomone - turėtų atitikti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. L.-G. prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad jei matmens nėra, jis tiesiog yra nevertinamas. Tai kas buvo nurodyta projekte, tuos konkrečius skaičius, specialistai ir vertino. Be to, M. M. turėdamas visus dokumentus tikrai galėjo įvertinti, kas ten išlindę, ar kas neišlindęs, nes minėtas pastatas yra užregistruotas kaip tinkamas naudoti, jokių duomenų, kad jis yra išlindęs 0,30 m ar 0,50 m, nėra. Tai faktas jie ir nebuvo vertinami prieš tikrinant dokumentus. Pažeidėjas tikrai turėjo žinoti, kokie dokumentai turėjo būti pridėti ir kokią teisinę galią jie turi. Esantys byloje duomenys, faktai, liudytojai, dokumentai bei šios dienos liudytojas patvirtino, kad tuo metu buvo tokia situacija, jis pateikė tokius duomenis, neįvertino, neapskaičiavo, suklydo projektuodamas, o M. M. turėdamas pareigą tikrinti visus pridedamus dokumentus netinkamai, galimai aplaidžiai, vertino juos ir juose pateiktus atstumus bei tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnį.

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismui nekyla abejonių, kad Institucijos darbuotojai atliko tinkamus skaičiavimus, nustatydami, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statinys (terasa) yra suprojektuotas, pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu leidžiamą užstatyti antžeminės sklypo dalies užstatymo zoną, t. y. statinio projekte rytinėje sklypo pusėje atstumas nuo terasos iki sklypo ribos yra 0,74 m vietoj detaliajame plane nurodyto 1 m. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs bylos medžiagą ir išsamius bei įtikinamus liudytojų V. M. ir A. K. parodymus apie tai, kad suskaičiavus žemės sklypo brėžinyje nurodytus matmenis – žemės sklypo iš rytų pusės plotį (13,17 m), esamo gyvenamojo namo plotį (10,50 m) ir projektuojamos terasos plotį (1,93 m), atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra tik 0,74 m (13,17-10,50-1,93=0,74 m), o ne 1,0 m.

Tuo tarpu sutikti su skundo argumentais, kad žemės sklype anksčiau pastatytas statinys (prie kurio pristatyta projektuojama terasa) vakarinėje sklypo pusėje išsikiša 0,35 m už žemės sklypo ribų ir kad atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos turi būti skaičiuojamas ne nuo pastato vakarinės sienos, kuri yra už sklypo ribos, ir kuri nėra pririšta prie jokių gretimo sklypo taškų, o nuo rytinės Žemės sklypo ribos, teismas neturi pagrindo.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 30.2 p. numatyta, kad kai statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas, supaprastinto projekto sudėtis turi būti tokia: I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, – sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane.

Iš liudytojo architekto L. J. parodymų matyti, kad jis buvo skubinamas daryti terasos projektą, šį projektą darė seno topografinio plano, kuris neatitiko tikrovės (jame nebuvo statinių), pagrindu, užsakovas nepateikė net sklypo plano su jau pastatytais statiniais, jį liudytojas gavo iš statinius projektavusio pažįstamo architekto, taip pat vadovavosi preliminaria geodezine nuotrauka be parašų, iš ko seka, kad projektas buvo daromas neturint oficialių atitinkamų valstybės institucijų patikrintų dokumentų, t.y. pažeidžiant minėto reglamento reikalavimus, be to, akivaizdu, kad nebuvo tikrintas ir gautų dokumentų projektų atitikimas oficialiems dokumentams. Pažymėtina ir tai, kad pasak liudytojo L. J., projektuodamas jis net neatkreipė dėmesio į tai, kad pastatas išlenda iš sklypo, į kompiuterinę programą duomenis įvedė iš gautos preliminarios geodezinės nuotraukos, pagal kuriuos ta pati kompiuterinė programa negalėjo tiksliai paskaičiuoti projektuojamų atstumų, o jos duomenis L. J. koregavo rankiniu būdu. Taigi esant išdėstytam, priešingai nei teigia M. M. atstovas, konstatuotina, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklype anksčiau pastatytas statinys (prie kurio pristatyta projektuojama terasa) vakarinėje sklypo pusėje išsikiša 0,35 m už žemės sklypo ribų.

Teismo nuomone, aptartas teisės aktų reikalavimų pažeidimas buvo akivaizdus, todėl M,M., tikrindamas projektuotojo „L. J. individuali veikla“ 2014/2017 m. parengtą statinio projektą „I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo visas galimybes nustatyti, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statinys (terasa) yra suprojektuotas, pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu leidžiamą užstatyti antžeminės sklypo dalies užstatymo zoną, tačiau savo pareigas atliko netinkamai.

Tuo būdu, M. M. kaltė padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nekelia abejonių, Institucijos pareigūnai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį bei teisingai paskyrė administracinę nuobaudą, todėl naikinti Institucijos 2018-05-14 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)M. M. atstovo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-05-14 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir M. M. atstovo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus