- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-662-2336-09
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Zarasų rajono apylinkės prokuratūra 2006 m. vasario 10 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nesant G. B. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2006 m. vasario 22 d. G. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2005 m. gruodžio 4 d., apie 14 val., Zarasų rajone, Antazavės medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, buvo vykdoma medžioklė su varovais, kurioje dalyvavo medžiotojai, nurodyti medžioklės lape Nr. 060310. Medžioklės metu buvo išvarytas šernas, į kurį G. B. taikėsi ir šaudė mažesniu kaip 30 laipsnių kampu išilgai medžiotojų stovėjimo linijos, medžiotojų R. P., A. B. ir G. V. stovėjimo link. G. B. taikėsi į bėgantį šerną ir iššovė du šūvius į draudžiamą šaudymo sektorių (įvertinant 30 laipsnių kampo taisyklę), neužtikrino, kad jo šūviai nebus pavojingi, priešingai – šūviai sukėlė pavojų kitiems medžiotojams. Po G. B. šūvių šratu į koją buvo sužeistas medžiotojas R. P.. Tuo G. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 67, 73.6, 73.10, 74.7 punktus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2006 m. vasario 23 d. nutarimu G. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 250 litų administracinę baudą.
Šalies argumentai
G. B. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė G. B. skundo nepatenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 20 d. nutarimu panaikino Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2006 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. B. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2006 m. vasario 23 d. nutarimą palikti galioti.
Atsiliepimas
G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo nepatenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi Institucijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai tirti iš naujo.
Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2007 m. vasario 13 d. nutarimu G. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 250 litų administracinę baudą.
II.
G. B. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2007 m. vasario 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodė, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl nubaustas nepagrįstai. Pažymėjo, kad medžioklės metu šaudamas į šerną buvo įsitikinęs, kad jo šūvis bus saugus, šovė didesniu nei 30 laipsnių kampu nuo medžiotojų linijos, o R. P. galėjo būti sužeistas atsitiktinai, nuo rikošetu atšokusio tiek jo, tiek ir kitų medžiotojų iššauto šaudmens. G. B. manymu, nuo įvykio praėjus tiek daug laiko, neįmanoma objektyviai nustatyti esminių faktinių bylos aplinkybių. Pažymėjo, kad papildomas bylos tyrimas atliktas nepilnai ir neobjektyviai, nepagrįstai buvo ignoruoti byloje esantys prieštaravimai. Paaiškino, kad 2005 m. gruodžio 4 d. medžioklės paskutinio varymo metu medžioklės vadovas K. B. nurodė medžiotojams, kur sustoti. Medžiotojai sustojo iš dviejų pusių. Jo pusėje sustojo R. P., A. B., F. T. ir K. A.. Kitoje eilėje stovėjo K. B., S. ir G. V. bei kiti likę medžiotojai. Varovams surikus, kad ateina šernai, prasidėjo varymas. Po keleto minučių pasigirdo du K. A. šūviai. Šernas pradėjo bėgti link jo paties, todėl jis šovė du šūvius iš 6-7 m atstumo, tačiau nepataikė. Šernas nubėgo link F. T., kuris irgi iššovė du kartus. Po šūvių baigėsi varymas, nuėjus prie mašinos, pamatė, kad šlubuoja R. P.. Nurodė, kad gamtos apsaugos pareigūnų sudarytose schemose neteisingai pažymėta jo stovėjimo vieta bei šerno judėjimo trajektorija, taip pat netiksliai nurodytos kitų medžiotojų buvimo vietos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2007 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nurodė, kad atliekant papildomą tyrimą buvo nuvykta į įvykio vietą, patys medžiotojai parodė savo stovėjimo vietas medžioklės metu, viskas buvo užfiksuota schemose. Vienintelis G. B. nurodė kitokią savo buvimo vietą bei šerno bėgimo trajektoriją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžė, kad surinkta medžiaga įrodyta, jog G. B. pažeidė medžioklės taisykles. Pažymėjo, kad schemos buvo sudarytos vykstant į įvykio vietą su kiekvienu medžiotoju, o paskui sudaryta apibendrinta schema Nr. 11. Nurodė, kad G. B. neturėjo teisės šauti iš tos vietos, kurioje buvo, šį faktą patvirtino ir medžioklės žinovas.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu G. B. skundą patenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. B. atžvilgiu nutraukė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2007 m. vasario 13 d. nutarimas naikintinas bei administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas vadovavosi teisėje galiojančiu principu, kad visi neaiškumai, susiję su teisės pažeidimu, jo įforminimu, tyrimu, įrodymų vertinimu, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens naudai. Pažymėjo, kad administracinėje byloje esanti įvykio vietos schema, sudaryta 2005 m. gruodžio 4 d. ir pasirašyta K. B., G. V. ir F. T., negali būti laikoma tinkamu įrodymu, neabejotinai patvirtinančiu, kad G. B., pažeisdamas Medžioklės taisyklių nuostatas, sužalojo R. P., nes schemą sudarė ne tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje vykdęs pareigūnas, o patys medžioklėje dalyvavę medžiotojai, be to, ji nėra informatyvi, nes nenurodyti šūvių, kuriuos iššovė medžiotojai K. A., G. B. ir F. T., kampai, kryptys, atstumai tarp šių medžiotojų ir R. P. stovėjimo vietų, medžiojamo gyvūno judėjimo kryptis. Teismas nepripažino tinkamais įrodymais paaiškinimus teikusių asmenų – paties G. B., A. B., K. A., F. T. sudarytų vietos schemų, jas vertino tik kaip šių asmenų duotų paaiškinimų vaizdinius papildymus. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad Institucija, priimdama 2007 m. vasario 13 d. nutarimą, iš esmės rėmėsi po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties atlikto papildomo tyrimo metu surinktais įrodymais, t. y. papildomais medžioklėje dalyvavusių medžiotojų paaiškinimais, įvykio vietos schemomis. Apibendrinus visų apklaustų asmenų parodymus, schemas, buvo sudaryta schema Nr. 11. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, duotus teismo posėdyje, tiek pirminius paaiškinimus, tiek ir vėlesnius, rašytus Institucijai, taip pat į tai, kad nuo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kritiškai vertino liudytojų nurodytas aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu padarytose schemose įvykio vietoje medžiotojų išsidėstymo vietos nurodytos skirtingai, o apibendrinus visas schemas nubraižyta viena schema Nr. 11, tačiau nėra aišku, kieno parodymais remtasi, o kieno parodymai atmesti. Su šia schema nesupažindinti medžiotojai, nėra jų parašų. Taip pat kyla pagrįsta abejonė dėl duotų paaiškinimų teisingumo, kadangi atliekant pirminį tyrimą nei vienas iš medžiotojų negalėjo tiksliai pasakyti ir nurodyti tikslios medžiotojų išsidėstymo vietos, šūvių trajektorijos, nesutampa medžiotojų nurodomos aplinkybės dėl laiko intervalų tarp šūvių ir kitų esminių dalykų, kai tuo tarpu praėjus daugiau nei 2 metams po įvykio, duodami paaiškinimus Institucijoje, jau tiksliai nurodė, kuriose vietose stovėjo, kokiu kampu buvo šauta ir pan.
Pažymėjo, jog liudytojas F. T. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su schemoje pavaizduota šerno judėjimo trajektorija, taip pat negalėjo nurodyti, kas sužeidė R. P.. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti medžiotojai negalėjo nurodyti, kuris iš medžiotojų pažeidė tiesios linijos reikalavimą. Prieštaringi liudytojų parodymai dėl pačios įvykio vietos, t. y. vieni nurodė, kad įvykio vieta buvo lygi, kai tuo tarpu kiti tvirtino, kad įvykio vietoje buvo skruzdėlių ir kurmių kupstų, buvo dideli pernykštės žolės kiečiai, vietovė buvo duobėta ir pan. Be to, liudytojai posėdžio metu parodė, kad R. P. galėjo buvo sužalotas atsitiktinai, nuo rikošetu atšokusio šaudmens, jie neabejodami negalėjo pasakyti, kas sužeidė R. P.. Esant prieštaringiems medžiotojų paaiškinimams, teismas kritiškai vertino pagal jų paaiškinimus sudarytas 2007 m. sausio 11 d. įvykio vietos schemas bei jas apibendrinančią schemą Nr. 11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir visus byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad administracinėje byloje nesurinkta pakankamai abejonių nekeliančių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. B. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė buvo paremta prielaidomis, o ne tiesioginiais įrodymais.
IV.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir Institucijos 2007 m. vasario 13 d. nutarimą palikti galioti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) ATPK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pažeidimas yra formalusis, t. y. jo objektyvinę pusę sudaro pati veika ir padariniai nėra būtina sąlyga veikai pagal šį straipsnį kvalifikuoti;
2) nurodo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 26.11 punktą ir pažymi, kad nubraižyti schemą yra medžiotojų pareiga, todėl medžioklės vadovas K. B. ir inicijavo schemos braižymą nedelsiant po įvykio. Ši schema yra pirminė, byloje pateiktos konkretesnės schemos pagal medžiotojų parodymus;
3) teismo nutarimo 3 lapo visa antra pastraipa analogiška Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarime esančiai, nors šis nutarimas apeliacine tvarka buvo panaikintas. Atkreipia dėmesį, kad 2005 m. gruodžio 4 d. vietos schemoje nurodyta šerno bėgimo kryptis patvirtina G. B. melagingus parodymus siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu G. B. keitė parodymus, kai visų kitų liudytojų parodymai vienareikšmiškai sutapo tarpusavyje ir atitiko tuoj po įvykio 2005 m. gruodžio 4 d. sudarytoje schemoje nurodytą šerno bėgimo kryptį;
4) teismas nesirėmė nei ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei joje esančiais liudytojų apklausos protokolais, nei Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. vasario 10 d. nutarimu baudžiamojoje byloje, nei Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 5 d. nutarimu, nei byloje pateikta išsamia vaizdo medžiaga, nei specialisto – medžioklės žinovo V. M. išvadomis, nei VĮ Anykščių miškų urėdijos išvadomis, nepasisakė, kodėl juos atmetė kaip nepagrįstus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 ir 81 straipsnius;
5) teismas pažeidė ABTĮ 6, 7, 57 ir 81 straipsnius, nes nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus, motyvuodamas jų nepatikimumą tuo, kad praėjo daugiau nei 2 metai nuo įvykio;
6) F. T. 2008 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nieko nei patvirtino, nei paneigė. Pažymi, kad teismas iš vaizdo medžiagos galėjo aiškiai susidaryti vaizdą ir kaip medžiotojai stovėjo, ir kaip atrodo vietovė. Atkreipia dėmesį, kad visų liudytojų parodymai sutampa, kad trečias-ketvirtas šūviai buvo G. B., o R. P. buvo sužeistas po 3-4 šūvio. Pabrėžia, kad pagal nustatytą medžiotojų išsidėstymą ir šerno bėgimo kryptį, G. B. apskritai neturėjo teisės paleisti šūvių šerno bėgimo kryptimi, nes tai automatiškai reikštų pažeistą 30 laipsnių taisyklę bei šovimą išilgai medžiotojų stovėjimo linijos;
Atsiliepimas
G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Institucija neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties. Institucijos 2007 m. vasario 13 d. nutarime pažodžiui suformuluota tokia pati administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kuri nurodyta Institucijos 2006 m. vasario 23 d. nutarime. Atkreipia dėmesį, kad Institucija apeliaciniame skunde laikosi kitokios pozicijos nei 2007 m. vasario 13 d. nutarime, nes nurodo, kad 85 straipsnio 5 dalyje numatytai atsakomybei atsirasti visiškai nebūtinos pasekmės. Bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovai tvirtino, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles pažeidė ir kiti medžioklėje dalyvavę asmenys, tačiau nepaaiškino, kodėl buvo nubaustas tik jis vienas. Pažymi, kad atliekant pakartotinį tyrimą, jis nebuvo kviečiamas kartu su kitais apklausiamais medžiotojais teikti savo pastabų dėl atliekamų procesinių veiksmų, todėl buvo pažeistos jo teisės, nurodytos ATPK 272 straipsnyje;
2) nors pareigūnai vežėsi visus medžiotojus kartu į įvykio vietą, tačiau atskirai medžiotojų paaiškinimai nebuvo paimti, schemos nebuvo braižomos, medžiotojų paaiškinimai ir atlikti matavimai neužfiksuoti, 2007 m. sausio 11 d. ranka surašytas aktas yra nekonkretus, neinformatyvus, iš jame nurodytų aplinkybių matyti, kad jis buvo surašytas po to, kai buvo nubraižytos schemos Nr. 7, 8, 9, 10 galimai nurodant neteisingą datą. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje liudiję medžiotojai kitaip papasakojo įvykio aplinkybes nei nurodyta schemose, nei vienas nenurodė matęs šūvio kryptį, todėl negalima tikėti ir schema Nr. 11. Atkreipia dėmesį, kad liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi tų pačių asmenų duotiems paaiškinimams skirtingais laikotarpiais. Dalis jų yra neobjektyvūs ir dėl asmeninių interesų ar Institucijos pareigūnų įtakos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
ATPK 85 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra nustatomi atitinkami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai, nulemiantys aptariamos teisei priešingos veikos inkriminavimą.
G. B. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis iššovė į varovų išvarytą šerną du šūvius į draudžiamą šaudymo sektorių (įvertinant 30 laipsnių kampo taisyklę), neužtikrino, kad jo šūviai nebus pavojingi, o priešingai – šūviais sukėlė pavojų kitiems medžiotojams, po jo šūvių šratu į koją buvo sužeistas medžiotojas R. P.. Tuo buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 67, 73.6, 73.10, 74.7 punktai.
Taisyklių 67 punkte numatyta, jog šaudant medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nebus pavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams.
Taisyklių 73.6 punkte pasisakyta, jog, kai medžiojama varant, taip pat kitais medžioklės būdais, kai medžioja daugiau nei vienas medžiotojas, pagrindinėje medžiotojų linijoje stovintis medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos.
Į Taisyklių 73.10 punkto reglamentavimo sritį patenka ir medžiotojo pareiga užtikrinti savo šūvio nepavojingumą kitiems asmenims.
Taisyklių 74.7 punktas medžiotojui draudžia taikytis medžiotojų link išilgai jų stovėjimo linijos ir visais kitais atvejais į žmones, gyvulius, nemedžiojamus gyvūnus, pastatus, transporto priemones.
ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1711/2006).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančios 2005 m. gruodžio 4 d. sudarytos įvykio schemos vertinimu, teigia, kad, vadovaujantis Taisyklių 26.11 punktu, medžioklės vadovas privalėjo sudaryti schemą, be to, apygardos administracinis teismas dėl šios įvykio vietos schemos pasisakė analogiškai kaip ir 2006 m. liepos 20 d. nutarime, kuris buvo panaikintas apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši pirminė įvykio vietos schema, sudaryta 2005 m. gruodžio 4 d., yra svarbi, siekiant nustatyti tikrąsias faktines bylos aplinkybes, kadangi buvo sudaryta įvykio dieną. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad schema nėra informatyvi, nenurodyti iššautų šūvių kampai, kryptys, atstumai tarp šovusių medžiotojų ir R. P., medžiojamo gyvūno judėjimo kryptis. Schemos Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, nors ir darytos įvykio dieną, tačiau jose esančių duomenų pagrindu negalima daryti neabejotinos išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. nesilaikė ne mažesnio nei 30 laipsnių šovimo taisyklės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias schemas vertino tik kaip asmenų duotų paaiškinimų vaizdinius papildymus.
Pažymėtina, kad Institucijos pareigūnas įvykio schemas nubraižė praėjus daugiau nei vieneriems metams po įvykio. Schemas Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 10 braižė Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas S. L.. Anykščių miškų urėdijoje dirbantis medžioklės žinovas V. M. pagal 2007 m. sausio 15 d. sudarytą pirminę schemą, nustatė ir nubraižė leistinų šūvių sektorius (b. l. 82 ir Schema Nr. 13). V. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad matė ir vertino tik pirminę schemą (b. l. 82), todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti Schemos Nr. 7 teisingumą.
S. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad iš jo pusės buvo atliktas tik techninis darbas (b. l. 81). Pirminė Institucijos pareigūno daryta schema yra Schema Nr. 7, kurią sudarant dalyvavo ir su ja sutiko L. I., G. V., S. V., V. M., R. P., K. B. ir A. B..
Pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 25 d. posėdžio metu R. P. parodė, kad tą dieną nesiruošė šaudyti ir nekreipė didelio dėmesio, kur stovi kiti (b. l. 32). Nei savo paaiškinime, nei pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 25 d. posėdžio metu R. P. nenurodė matęs šerną, tik teigė girdėjęs traškesį, todėl kritiškai vertintini R. P. parodymai, pateikti 2008 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu, kuriais jis, praėjus daugiau nei 2 metams po įvykio, teigė matęs šerną, nurodė tikslią jo judėjimo kryptį (b. l. 64). Remiantis pirminiais įrodymais, pagal kuriuos akivaizdu, kad R. P. šerno bėgimo trajektorijos negalėjo nurodyti, kritiškai vertintinas ir šio asmens sutikimas su schema, braižyta 2007 m. sausio 11 d. Institucijos atstovo.
A. B. savo paaiškinime nurodė, kad dešiniau nuo jo už 120 m matė G. B., tačiau iš Schemos Nr. 7, su kuria sutiko ir ją pasirašė A. B., matyti, kad tarp šių asmenų atstumas yra maždaug perpus mažesnis.
2005 m. gruodžio 6 d. paaiškinime K. B. nurodė, kad nematė, kurie medžiotojai šaudė, 2008 m. gegužės 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad nematė, kas šovė, šerno taip pat nematė, 2007 m. sausio 11 d. schemą pasirašė pagal kitų paaiškinimus (b. l. 68).
Iš Zarasų rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimo metu G. V. parodė matęs šerną, girdėjęs 6 šūvius, po kurių surėkė R. P.. Iš šio prokuratūros nutarimo matyti, kad analogiškas aplinkybes apie tai, kad nematė ir nežino, kas galėjo sužaloti R. P., nurodė G. V., S. V., L. I. ir V. M..
Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Institucijos pareigūno 2007 m. sausio 11 d. nubraižyta schema Nr. 7, kuria vadovaujantis šaudymo sektorius nubraižė V. M., negali būti pripažinta neabejotinu įrodymu nagrinėjamoje byloje konstatuojant G. B. kaltę, padarius ATPK 85 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus. R. P. duoti parodymai pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 19 d. posėdyje, pagrįstai vertinti kritiškai, kadangi analizuojant pirminius šio asmens parodymus, matyti, jog šerno, jo bėgimo trajektorijos jis nematė. Teismas pagrįstai nevertino K. A. parodymų, kadangi jis parodė matęs tik paskutinį F. T. šūvį, kaip šovė G. B. nematė, kiek šūvių G. B. padarė, negirdėjo. A. B. pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 19 d. posėdyje tvirtino, kad matė, kur buvo nukreiptas G. B. šautuvas, kad G. B. šovė ir R. P. suklupo, tačiau apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 25 d. posėdyje tokių aplinkybių nenurodė, priešingai, tvirtino, kad Taisykles pažeidė K. A.. Liudytojas L. I. pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 19 d. posėdyje parodė, kad šerno nematė, neskaičiavo kiek buvo šūvių, kokios buvo pertraukos tarp jų. K. B. šiame teismo posėdyje nurodė, kad nematė, kas šovė, nematė šerno. V. M. parodė, kad šerno nematė, tik girdėjo, kad buvo šeši šūviai. Taigi, tokiais neinformatyviais šių liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas nesirėmė pagrįstai. Iš Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. vasario 10 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad apklaustas G. V. parodė, jog girdėjo 6 šūvius, po kurių surėkė R. P. ir laikėsi už kojos, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 19 d. posėdyje parodė, kad išgirdo trečią šūvį ir pamatė suklupusį R. P., buvo ir daugiau šūvių, tačiau į juos nekreipė dėmesio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino šiuos prieštaringus G. V. parodymus. S. V. pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 19 d. posėdyje parodė nematęs, kurioje vietoje buvo šernas, kai šovė G. B., iš jo nurodytos stovėjimo pozicijos schemoje matyti, kad S. V. stovėjo pakankamai toli nuo G. B., byloje nėra šio asmens pirminių parodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi dėl įvykio vietos nelygumo, tik patvirtina, kad tokių asmenų parodymus būtina vertinti atsargiai.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti G. B. kaltę padarius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 67, 73.6, 73.10, 74.7 punktų pažeidimus. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismui po bylos grąžinimo Institucijai nagrinėti iš naujo pakartotinai nagrinėjant bylą liudytojų parodymai buvo prieštaringi ir neinformatyvūs, o nuo galimai padaryto pažeidimo įvykdymo dienos praėjo ilgas laiko tarpas, todėl netikslinga grąžinti bylą pakartotinai tirti ir rinkti papildomus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra įrodyta, kad G. B. padarė ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą G. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.