- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-509-508/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Astai Leonavičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 95-7 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 132 str. 1 d., 135 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d., iš BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. į BK 129 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiai pakeisti: pagal BK 129 str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta iki 8 m. laisvės atėmimo, pagal BK 284 str. 1 d. skirta 50 parų arešto, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. skirti 8 metai laisvės atėmimo bausme. Anksčiau neteistas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-01-13, pabaiga – 2017-01-03.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 95-7 nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, neatlikus 2 m. 11 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, motyvuojant tuo, kad lygtinai paleidus A. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad teismas skundžiamą nutartį surašė išimtinai vadovaujantis vien tik formaliais ir subjektyviais vertinimais, ji pažeidžia teisingumo ir protingumo principus.
Nuteistojo nuomone, teismo nutartyje išdėstyti motyvai yra neatsakingi, nuvertinantys lygtinio paleidimo institutą, Komisijos ir specialistų dirbančių su nuteistuoju kompetentingumą ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.
Teismas nepagrįstai sureikšmino padarytų veikų pavojingumą ir nepakankamai dėmesį skyrė nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Nusikalstamų veikų sunkumas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, nes teismas jau yra paskyręs atitinkamą bausmę ir tai negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas taip pat negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu. Ji neišnyksta ir atlikus bausmę.
Nuteistasis abejoja teismo kompetencija vertinti psichologinės tarnybos išvadas ir apibrėžti, kokia padaryto nusikaltimo analizė turi būti. Nuteistajam kyla klausimas, kam reikalinga pataisos įstaigos administracija ir darbuotojai, kam yra sukurta eilė testų ir programų nuteistiesiems, kam reikalingi psichologai ir jų išvados, jei jų teismas išsamiai neanalizuoja ir nevertina, o išvadas daro paviršutiniškai, formaliais kriterijais. Nors būtent pataisos įstaigos administracija, psichologai geriausiai pažįsta nuteistąjį, turi didžiausią informacijos kiekį apie nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryšius su šeima ir t.t. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad jis suvokia savo nusikalstamos veikos tragiškas pasekmes ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi, o ilgas izoliavimas nuo visuomenės nesumažins jo kaltės jausmo ir nepanaikins jau įvykusių tragiškų padarinių nukentėjusiems asmenims.
Nuteistasis nurodo, kad galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siejama su atliktos, o ne likusios neatliktos bausmės dalimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas neparodo, jog jis yra pasirengęs laisvėje laikytis įstatymų normų ir nedaryti naujų pažeidimų.
Nuteistasis nesutinka, kad paleidus jį lygtinai būtų pažeista jo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. O pats lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės, nes yra taikomos ne tik valstybės prievartos priemonės, kurios padeda užtikrinti bausmės tikslus, bet jo atveju yra privalu atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims pagal civilinį ieškinį, be to, lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Nors taikyti lygtinį paleidimą yra teismo prerogatyva, tačiau teismas privalo vadovautis teisingumo, objektyvumo ir protingumo principais, tai pat atsižvelgti į teismų praktiką, vadovautis Komisijos išvada, įvertinti asmens savybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinti bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas formaliąsias ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.
Nuteistasis pažymi, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys" metodiką, yra 17 balų – t. y. rizika viena žemiausių. Jis skatintas 6 kartus už nepriekaištingą elgesį, mokymąsi ir darbą, neturi nei vienos galiojančios nuobaudos, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi ir šiuo metu yra įgijęs tris specialybes. Palaiko ypatingai glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, byloje yra UAB „V. V.“ pažyma dėl priėmimo į darbą tuo atveju, jeigu atgautų laisvę. Šios aplinkybės parodo jo asmenį, charakteristiką, polinkį taisytis, dirbti, socialiai reabilituotis ir ypatingai neigiamą požiūrį į padarytą didžiausią gyvenimo klaidą – nusikaltimą, siekį pradėti gyventi socialiai teisingą gyvenimą, padėti šeimai. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį –darbą.
Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis jau atliko didžiąją bausmės dalį, nors BVK 157 str. 2 d. 2 p. numato galimybę asmenį paleisti atlikusį atlikus ½ bausmės. Teismų suformuotoje praktikoje yra nustatyta, jog „sąlygos, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas netaikomas, reglamentuojamos BVK 158 str., tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, šiame straipsnyje nenurodytos ir netaikytinos“. Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą esmę sudaro tai, kad asmuo sąžiningai vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeisdamas nustatytų draudimų, leidžia manyti, kad pasitaisė ir ateityje laikysis valstybėje galiojančių įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų.
Nuteistojo įsitikinimu akivaizdu, kad skundžiama nutartis priimta vien tik formaliais pagrindais, neįvertinus visų bylos aplinkybių, nuteistojo paaiškinimų, taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip pažeidžiant įstatymo leidėjo suformuotą poziciją šiais klausimais, nukrypstant nuo teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimo (BVK 9 str.), pagal kurį bausmė turi būti proporcinga, nuosekli bei laipsniška. Neįvertinant to, kad teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo pažeidimas, neteisingas šio principo įgyvendinimas, gali nulemti tam tikras neigiamas pasekmes: ryšio su šeima ir socialine aplinka praradimą gyvenimo visuomenėje įgūdžių praradimą, asmens savarankiškumo ir iniciatyvos ugdymo praradimą ir t.t.
Teismas nukrypo ne tik nuo nuteistųjų resocializacijos ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyros užtikrinimo principų, bet ir nuo Lietuvos Respublikos siekiamybės – probacijos sistemos koncepcijos tikslų įgyvendinimo, pagal kurią vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų įvardinamas – dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Laisvės atėmimo bausmei alternatyvios priemonės, siekiant riboti įkalinimo taikymą, numatytos ir rekomenduojamos taikyti įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose, kuriais valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose, t.y. laisvės atėmimo bausmę taikant tik kaip kraštutinę priemonę.
Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta nustatyta tvarka, dalyvavimas nėra būtinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas, jog teismas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, ir pirmiausia atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O nagrinėjamu atveju nuosprendžiu skiriant bausmę, būtent siekiant bausmės tikslų ir visuomenės intereso įgyvendinimo nuteistajam buvo paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, vertinant, kad ji bus atlikta visa.
Be to, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl skunde ir nutarime nurodytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo papildomas darbines kvalifikacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su artimaisiais, laisvėje tikisi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbinti, atlygino dalį priteisto civilinio ieškinio, nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema – 17 balų pagal OASys, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nors šios aplinkybės yra palankios nuteistajam, rodo nuteistojo elgesio korekciją, siekiamus teigiamus pokyčius.
Visgi apylinkės teismas teisus, darydamas išvadą, jog likusi neatlikta bausmės dalis dar yra išties didelė – 2 m. 11 mėn. 25 d., nors su tuo ir nesutinka nuteistasis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė du smurtinius nusikaltimus, kurių vienas labai sunkus, sukėlęs ypač sunkias, negrįžtamas pasekmes – nužudymas. Teisingumo principo užtikrinimas reiškia ne vien formalų bausmės paskyrimą, tačiau ir realų jos vykdymą, atlikimą. Bausme siekiama ne tik taikyti kaltininkui tam tikrus suvaržymus, apribojimus, kad jis patirtų nepatogumus, tačiau tokiu būdu užtikrinama ir nukentėjusiųjų interesų apsauga, moralinė satisfakcija. Būtent dėl šių aplinkybių svarbu, jog atlikta bausmė būtų adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, nes tik tuomet bus užtikrintas teisingumo principas.
Pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė taip pat nepritarė lygtinio paleidimo taikymui. O ir psichologinės tarnybos išvados nėra itin teigiamos. Išvadose nurodyta, kad nuteistasis paviršutiniškai analizuoja padarytą nusikaltimą; dominuojantys psichologinės gynybos mechanizmai – neigimas, racionalizacija; save pateikia vienpusiškai – tik iš teigiamos pusės; išryškėjantys veiksniai, susiję su savivokos stoka (sunkiai geba įvardinti priežastis, paskatinusias pasielgti nusikalstamai, atpažįsta problemines sritis, tačiau ne visas), galimi stresoriai, išėjus į laisvę (nuteistajam yra grasinę fiziniu susidorojimu nukentėjusiojo artimieji, gali patirti psichologinį spaudimą).
Nuteistojo skunde nurodyta teismų praktika taip pat nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes nurodytų bylų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl paskirtų bausmių.
Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai suabejojo probacijos efektyvumu šiuo metu A. B. pritaikius lygtinį paleidimą. Teismas teisingai nusprendė, kad likusi bausmės dalis yra dar per didelė, kad būtų adekvati jo padarytų nusikaltimų pavojingumui ir dar nėra pakankama, kadangi per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės balansą, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį bausmės atlikimo, pagrįstai nepadarė išvados, jog A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas, kuriuo jis nesutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.