- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-539-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00067-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas A. B. surašytas už tai, kad jis 2014-01-24, 17 val. 30 min., Vytauto g., Jiezno mstl., Prienų raj., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,13 promilių girtumas). Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimu A. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., paskirta 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėn. (vienam mėnesiui).
Šalies argumentai
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą ir už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, A. B. netaikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti nuobaudą LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose. Skunde nurodoma, kad A. B. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šis pažeidimas buvo tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams. Institucijos nuomone, A. B. atžvilgiu byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, todėl LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas negalimas. Tai, kad A. B. pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis, Jiezno seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, yra neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas skirdamas A. B. nuobaudą, taikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Su tokiu teismo sprendimu Institucija nesutinka ir mano, kad A. B. charakterizuojantys duomenys ir pažeidimo padarymo aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimo arba nuobaudos neskyrimo negalima neatsižvelgti ir į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams už tokių pačių pažeidimų padarymą turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismų praktikoje administracinėse bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika ar pareiga rūpintis šeimos nariais bei artimaisiais, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ str., tačiau, esant visai eilei kitų aplinkybių, duodančių pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą, šios aplinkybės vertintinos kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažino nuo pat administracinio teisės pažeidimo teisenos pradžios, nuoširdžiai gailėjosi, savo poelgį vertino kritiškai, o tai teismas laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad jo ankstesni baustumai A. B. charakterizuoja kaip pakankamai drausmingą ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų tinkamai besilaikantį asmenį. Už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ar pažeidimus susijusius su alkoholio vartojimu, A. B. niekada nėra baustas. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teismui buvo pateikta teigiamai A. B. charakterizuojanti medžiaga, kas leido daryti teismui išvadą, kad pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei yra nurodyta padaryto pažeidimo sankcijoje bus pasiekti LR ATPK 20 straipsnio tikslai.
Teismas pažymi, kad skiriant administracinę nuobaudą, yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Taikant prevencines priemones, baudžiant pažeidėją, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, interesą išvengti pagrįstų neigiamų pasekmių, nepatogumų. Asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai bei įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. B. padarytas pažeidimas priskiriamas prie vieno iš šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusių pavojų ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui.
Pažymima, kad ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Taigi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga patikrinti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).
Iš apylinkės teismui pateiktų A. B. ir jo šeimos narių medicininių dokumentų matyti, kad A. B. yra nustatytas 40 proc. darbingumas (13, 17 b. l.), jis yra ligotas (19 b. l.). A. B. žmona ir sūnus taip pat ligoti (22, 25 b. l.). Iš pateiktos pažymos apie sūnaus A. B. neįgalumą, matyti, kad jis nevaikšto, jam paralyžuotos abi kojos, taip pat diagnozuoti kiti susirgimai (25 b. l.), tačiau iš šios pažymos teismas negali daryti išvados, dėl A. B. sveikatos būklės sunkumo. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė išvadas remdamasis tik A. B. pateiktais medicininiais dokumentais, kurie nėra išsamūs ir pagrindžiantys išskirtines aplinkybes taikyti jo atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas privalėjo išsiaiškinti A. B. sūnaus detalesnę sveikatos būklę, jam nustatytos ligos prognozes ir sunkumą, t.y. išsiaiškinti, ar A. B. sūnui diagnozuota liga yra laikino pobūdžio, ar nuolatinė be pasveikimo perspektyvos, ar jam nustatytas neįgalumas. Ši aplinkybė konkrečioje situacijoje turi tiesioginį ryšį su aplinkybių, būtinų LR ATPK 30¹ str. taikymui, visumos konstatavimu ir A. B. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo įtakai jo sūnaus (ir visos šeimos) gyvenimo kokybei.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pažeisti Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai.
Esant šiems procesiniams pažeidimams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.