Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams advokatui Jurijui Koreckijui (Jurij Koreckij) ir advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

EDVINAS SAKALAUSKAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” darbininku, 12 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-06-05 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2010-02-01 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. (2 epizodai), 180 str. 1 d. (2 epizodai) – subendrinta bausmė - laisvės atėmimu 1 metams 10 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėn. 2010-10-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas 2010-02-01 atlikti laisvės atėmimo bausmės; 3) 2013-02-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį mokytis arba dirbti.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. ir E. S. panaudodamit fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2013-11-23 apie 00:30 val., veikdami bendrininkų grupėje, pėsčiųjų take ties Pajūrio pagrindine mokykla, esančia Laukininkų g. 28, Klaipėdoje, E. S., prasilenkdamas su nukentėjusiuoju V. Z., spyrė pastarajam į kairę koją ir patempė už striukės gobtuvo, ko pasekoje nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, po ko su D. K. pradėjo abu spardyti V. Z., suduodami ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį ir taip padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išlaja po dešinės akies jungine, nosies kaulų lūžimu, kairės blauzdos viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus sumušimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. Z. gulint ant žemės, E. S. iš striukės išorinės dešinės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxy S III” 2000 litų vertės, kuriame buvo “Bitės” SIM kortelė 20 litų vertės ir atminties kortelė 40 litų vertės. Tokiu būdu D. K. ir E. S., veikdami bendrininkų grupėje ir panaudodami fizinį smurtą, pagrobė V. Z. priklausančio turto už 2060 litų.

Kaltinamasis D. K. kaltę peipažino visiškai ir parodė, kad ėjo su E. S. iš mokyklos, pamatė nukentėjusįjį, užėjo už nugaros, patempė už striukės ir tokiu būdu pargriovė nukentėjusįjį. E. S. patempė už striukės. Nukentėjusysis nukrito ant žemės. Nukentėjusysis buvo neblaivus, ėjo svyruodamas. Abu pradėjo nukentėjusįjį mušti rankom ir kojom. Smūgių buvo mažiau nei 10. Apspardžius nukentėjusįjį, E. S. ištraukė telefoną iš nukentėjusiojo dešinės kišenės. Telefonas Samsung Galaxy. Pasiėmė telefoną ir pabėgo. Nukentėjusysis nebesikėlė. Ar jis buvo su sąmone, nepastebėjo. Telefoną pridavė Laukininkų g., esančiame lonbarde. E. S. pridavė telefoną, bet abu kartu ėjo į lombardą. Dokumento niekas nepateikė, už telefoną gavo 300 Lt. Pinigus pasidalino po lygiai. Po įvykio nebendravo su nukentėjusiuoju. Jo atžvilgiu nėra pradėtų daugiau jokių ikiteisminių tyrimų. Planuoja įsidarbinti, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Labai gailisi dėl poelgio, pasižada, kad taip nebedarys.

Kaltinamasis E. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą buvo su D. K., kai pamatė V. Z.. Iš anksto nieko negalvojo, tiesiog kaip refleksas kilo mintis užpulti nukentėjusįjį. Jie priėjo nukentėjusiajam už nugaros, pastūmė pastarąjį ir V. Z. nukrito. Sudavė mažiau nei 10 smūgių, gal iki 5. Jis tikrai neėmė telefono, iš nukentėjusiojo rankų iškrito tas telefonas ant žemės ir jis jį pakėlė nuo žemės. Nebuvo tikslo gauti kažką iš nukentėjusiojo. Paėmę telefoną, nubėgo iki lombardo. Tame lombarde dirbo jo pažįstamas, tai šiam tiesiogiai pardavė telefoną už 300 Lt, SIM kortelę išmetė. Stumtelėjo nukentėjusįjį, jis nugriuvo. Po vieną, po du smūgius sudavė neukentėjusiajam į galvą. Kai nubėgo, V. Z. liko gulėti. Tyrimo metu nebuvo progos susitikti su nukentėjusiuoju. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo elgesio ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Su civilinio ieškinio sumos dydžiu sutinka ir padarytą žalą pasižada atlyginti.

Nukentėjusysis V. Z. (V. Z.) parodė, kad tą vakarą ėjo iš draugo namo. Su žmona buvo pas draugų, bet jis anksčiau išėjo. Eidamas pastebėjo du vaikinukus pareinančius priešais, prasilenkė. Vaikinai praėjo jam už nugaros. Po to parvertę jį pradėjo mušti į galvą. Nuo suduotų smūgių jis prarado sąmonę. Žmona jį rado, kai ėjo pro šalį, bet po kiek laiko tai buvo, nežino. Kai atgavo sąmonę buvo greitoji ir policija. Ligoninėje padarė tyrimus, bet stacionare nesigydė. Turėjo išvykti į darbą, bet pravėmė visą naktį ir į darbą neišvažiavo. Dingo mobilus telefonas, SIM kortelė ir atminties kortelė. Telefoną atgavo, 20 litų kainavo kortelė. Striukė buvo suplėšyta, striukės gobtuvas nutrauktas. Striukės vertė 300 Lt, 100 Lt kainavo vaistai, bet čekių neturi. Striukės įsigijimo čekio neturi. Reiškia civilinį ieškinį 8460 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturinei žalai atlyginti.

Liudytoja O. R. parodė, kad yra D. K. teta, kaltinamojo tėvas yra jos brolis. Ji norėtų laiduoti už savo sūnėną. Ji yra vienintelė giminaitė, kuri galėtų padėti sūnėnui. Ji nori D. K. atvesti į teisingą kelią. Nuo vaikystės D. K. žinojo iš geros pusės, jis visada buvo paslaugus, drovus, neatsisakydavo padėti. Jai buvo nemaloni staigmena, kai sužinojo, kad ji sįsivėlė į tokią situaciją., bet ji stengsis jį išauklėti oriu piliečiu. Ji vienauagina tris vaikus. Sūnus baigia studijas, dukra gimnazijos moksleivė, kita dukra lanko pradinę mokyklą. Ji nori ir D. K. išmokyti sąžiningai elgtis gyvenime. Sūnėnui reikalingas papildomas auklėjimas, nes jis nėra pilnametis pagal brandumą, jam trūksta meilės ir dėmesio, suvokimo, kad turi šeimą. Sūnėnui buvo gėda prisipažinti, kad įsivėlė į nemalonią situaciją, dėl to neatvyko ir į teismus. Jos broliui buvo iškleta baudžiamoji byla už smurtą prieš D. K., tačiau byla nutraukta jiems susitaikius. D. K. mama turėjo problemų su alkoholiu, nesirūpino vaikais, nuo girtavimo mirė. Ji neturi galimybės sumokėti užstato už D. K., nes ir taip viena išlaiko tris vaikus, yra sunki finansinė padėtis. D. galės grįžti į jos namus.

Specialisto išvada Nr.G 2580/13(03) nustatyta, kad V. Z. buvo padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išlaja po dešinės akies jungine, nosies kaulų lūžimas, kairės blauzdos viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus sumušimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t. b.l. 28-29)

2014-01-16 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš UAB “Amikas”, esančio Šilutės pl.40a, Klaipėda, kasininko D. J. buvo išimtas mobiliojo ryšio telefonas “Samsung Galaxy S III”, kurio IMEI 35644605992264, kurį kaip nustatyta 2013-11-25 buvo pridavęs į lombardą D. K.. Lombardo kvite nurodant, kad jį gali atsiimti M. F. (1 t. b.l. 88-89)

Iš 2014-01-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas “Samsung Galaxy S3”, kurio IMEI 35644605992264, kuris pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam V. Z.. (1 t. b.l. 94-98)

2013-11-28 apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo V. Z. pateikta vyriška medžiaginė striukė, firmos “Pull&Bear“, kurios nugarinėje dalyje ties apykakle yra įplyšimas (1 t. b.l. 99-101).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamųjų D. K. ir E. S. kaltė neginčijamai įrodyta aukščiau aptartų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Tokia kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai.

Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį, tačiau teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji neigė, kad būtų nukentėjusiajam sudavę tiek smūgių. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad V. Z. sužalojimus įgavo ne mažiau trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais pasekoje (t. 1 b. l. 28). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinimo dalis dėl suduotų smūgių skaičiaus taisytina, nurodant, kad V. Z. buvo suduota ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Skirnant bausmę kaltinamiesiems vadovaujamasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – D. K. ir E. S. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą ir rūšį - nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes: D. K. teisiamas pirmą kartą, dalį padarytos žalos atlygino, kas vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažintina dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, charakterizuojamas teigimai, administracine tvarka nebaustas, išgyvena dėl padaryto nusikaltimo pasekmių, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis nedarys daugiau nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Teisme gautas D. K. tetos O. R. prašymas perduoti D. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Laiduotoja O. R. eina vadovaujamas pareigas dvejose bendrovėse, viena išlaiko ir augina tris vaikus, pateikė duomenis apie šių vaikų pasiekimus, todėl teismas neabjoja, kad O. R. yra vertas teismo pasitikėjimo asdmuo, kuris darys teigiamą įtaką D. K. auklėjimui. Atsižvelgiant į O. R. pateiktus duomenis, t.y. kad viena išlaiko tris vaikus, taip pat auklės ir prižiūrės D. K., laidavimas skiriamas be užstato.

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. K. paliktinos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b.l. 157-158, 159-160)

E. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau praeityje teistas 3 kartus, šį nusikaltimą padarė, būdamas 2013-02-06 nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų E. S. atitinkamų išvadų nepadarė, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį apsprendžia kaltinamojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme ir kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

E. S. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusys V. Z. (V. Z.) byloje pareiškė civilinį ieškinį 8 460 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinė žala grindžiama tuo, kad dėl padarytų sužalojimų prarado 8 000 Lt pajamų, nes negalėjo išvykti dirbti į Norvegiją, 100 Lt išleido vaistams, 300 Lt - suplėšyta striukė, 40 Lt – telefone buvusi aminties kortelė ir 20 Lt – SIM kortelė. Neturinę žalą grindžia tuo, kad dėl šio įvykio patyrė emocinį skurėtimą, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumų, nes teko lankytis gydymo įstatigosae, buvo sumušta galva, kojos, negalėjo vairuoti automobilio.

V. Z. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Vertindamas, turtinės žalos pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių SIM kortelės ir atminties kortelės vertę, jų įsigijimo dokumentų, taip pat striukės bei vaistų įsigijimą pagrindžiančių įrodymų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl 460 Lt turtinės žalos atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertindamas negautų pajamų dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog nukentėjusysis būtų gavęs 8000 Lt pajamų, jeigu nebūtų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis melagingai pateikė užpildytas išmokos formas, nurodydamas, jog sumušimas atsirado buityje, o vėliau išaiškėjo, jog bandė nuslėpti, jog įvykio metu buvo neblaivus ir to pasekoje negavo ligos išmokos. Byloje esantys duomenys patvirtina faltą, kad nukentėjusysis V. Z. įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini), Norvegijoje, tačiau jokių dokumentų, įrodančių, kokiu darbo grafiku dirbo, nepateikė. Be to, teismui nepateikė ir duomenų, kiek dėl patirtų sužalojimų dienų gydėsi ir negalėjo dirbti.

Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų veiksmų negavo 8000 Lt, šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Sprendžian šį klausimą vadovaujamasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tai yra nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, ko pasekoje nukentėjusiojo sveikata, nors ir nesunkiai, vis dėlto buvus sutrikdyta. Logiška, jog dėl patirto kūno sužalojimo – galvos sumušimo su minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos dešinėje smilkininėje srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išlaja po dešinės akies jungine, nosies kaulų lūžimo, kairės blauzdos viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus sumušimo, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, tiek įvykio metu dėl suduotų smūgių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Akivaizdu, jog dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, kas neišvengiamai sąlygoję ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Visa tai suponuoja, jog nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų iš tiesų patyręs tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmes, kurios imtinos domėn konstatuojant nukentėjusįjį V. Z. patyrus neturtinę žalą. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajam konstatuotas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas apsprendžia, jog nukentėjusiojo įvardinta neturtinės žalos išraiška - 20 000 Lt yra aiškiai per didelė. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji abu yra jauno amžiaus, artimųjų, kurie galėtų padėtų jiems finansiškai, neturi. Žinoma, šios teismo minėtos aplinkybės kaltinamųjų pareigos atlyginti padarytą žalą, neeliminuoja, tačiau reali kaltinamųjų turtinė padėtis logiškai ir objektyviai sudaro pagrindą nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažinti, juolab, kad tiek teismų praktikoje, tiek teorijoje būtina išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į žalos atlyginimą ir kaltinamojo teisėtų interesų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šio įvykio nukentėjusiojo sveikatai padaryti sužalojimai, turėtų liekamuosius reiškinius. Tokiu būdu, vertinant išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Laikytina, kad įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška - 20 000 Lt yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamųjų priteistina po 2 000 Lt nukentėjusiojo naudai neturinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. 1000 Lt V. Z. atlygino, todėl laikyti, kad D. K. likusi neatlyginta neturinė žala yra 1 000 Lt.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 344,29 Lt V. Z. gydymo išlaidoms atlyginti. Kadangi kaltinamasis D. K. pateikė duomenis, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino 172, 15 Lt už V. Z. gydymo išlaidas, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys mažintinas iki 172,15 Lt ir likusioje dalyje priteistinas iš kaltinamojo E. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendė:

D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų šešių mėnesių terminui laiduotojos O. R. gim. 1973-06-28, gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir D. K. paleisti teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. K. palikti kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

E. S. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 metams ir 4 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta ir neatlikta 2013-02-06 nuosprendžiu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. S. suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.

Nukentėjusiojo V. Z. (V. Z.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų E. S. 2000 Lt, o iš D. K. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. S. 172, 15 Lt V. Z. gydymo išlaidų atlyginimui.

D. K. išaiškintina, kad jeigu, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.