Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S., a. k (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, IĮ R. S. gamybos įmonė savininkė, administracinio nusižengimo bylą pagal Administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 192 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., (duomenys neskelbtini) gamybos įmonė savininkė, būdama 2017-05-22 bausta už Pridėtinės vertės mokesčio savalaikį nesumokėjimą, pakartotinai už 2017-m. balandžio mėn., laikotarpyje iki 2017-05-25, nesumokėjo valstybei 1292 Eur Pridėtinės vertės mokestį ( toliau PVM) ir tuo pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ( toliau – PVM įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodančias, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota minėto įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki šio PVM įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, tai yra iki kito mėnesio 25 dienos ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ANK 192 straipsnio 2dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis nesumokėjo laiku PVM, nes tuo metu įmonės kasoje nebuvo pinigų ir jis negalėjo laiku sumokėti šio mokesčio. Jo įmonės metinis pelnas yra mažas, tiktai apie 500 Eur. Ateityje ji ims apyvartinių lėšų paskolą, kad galėtų laiku sumokėti PVM. R. S. paaiškino, kad PVM sumokėjo po keletą dienų po sekančio mėnesio 25 dienos. Ji labai galisi dėl padaryto pažeidimo ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą, negu minimali sankcijoje numatyta 800 Eur bauda.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažįsta visiškai. Pažeidimas, be jo prisipažinimo, įrodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos byloje pateiktais dokumentais iš kurių matyti, kad už 2015m. balandžio mėn. laiku iki 2017m. gegužės mėnesio 25d. nesumokėtas 1292 Eur PVM mokestis. Jis per du kartus yra sumokėtas 2017-05-031 ir 2017-06-02. Kadangi laiku nėra sumokėtas PVM mokestis, todėl yra pažeistos 2002-03-05 PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodančios, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota minėto įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki šio PVM įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, tai yra iki kito mėnesio 25 dienos. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. B., be to, ji nurodė, kad šį įmonė yra priskirtina prie mažų įmonių ir jos metinis pelnas yra nedidelis apie 600 Eur. Dėl šių aplinkybių pažeidimas teisingai yra kvalifikuotinas pagal ANK 192 straipsnio 2 dalį, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra baustas administracine tvarka pakartotinai už nesavalaikį PVM nesumokėjimą. Anksčiau ji nesumokėjo PVM už 2017m. kovo mėnesį ir buvo nubausta 75 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Skiriant nuobaudą R. S., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ( ANK 35 straipsnio 1 dalies 1p. ), o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudos dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad įmonė yra priskirtina prie mažų įmonių, jos metinis pelnas yra nedidelis, todėl tikėtina, kad tuo metu įmonė neturėjo pinigų PVM sumokėti. PVM mokestis buvo sumokėtas savaitės bėgyje, todėl laikytina, kad valstybė realios žalos nepatyrė. Pati R. S. supranta, kad ji pažeidė nustatytą tvarką ir ne laiku sumokėjo PVM mokestį, tačiau ateityje žada tokių pažeidimų nedaryti ir išvengiant tokių nesusipratimų paimti paskolą apyvartinėms lėšoms, o tai rodo jos siekį ieškoti sprendimų kaip išvengti nesavalaikio PVM mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant i aukščiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas laiko, kad nors ir minimalios šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas neatitiks nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), o bus paskirta aiškiai per griežta nuobauda, todėl R. S. atžvilgiu taikytinas ANK 34 straipsnio 5 dalis ir paskirtina bauda mažintina iki 200 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 22-23 straipsniais, 630 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3, 4 dalimis, 34 straipsnio 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. pripažinti kalta pagal ANK 192 straipsnio 2 dalį ir paskirti 200 ( dviejų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 17069550451.

Nutarimas per 20 d. nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.