- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-1808-553/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05417-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Garantinio fondo tarybai
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimo civilinėje byloje pagal R. M. ieškinį atsakovui Garantinio fondo tarybai dėl garantinio fondo lėšų išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Garantinio fondo tarybos 2009-07-30 nutarimą bei įpareigoti Garantinio fondo tarybą priimti naują nutarimą, kuriuo skirti lėšas iš Garantinio fondo Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi patvirtintam pareiškėjo 7 580,29 Lt reikalavimui UAB „Argedestos statyba“ bankroto byloje patenkinti ir išmokėti pareiškėjui 5 180,29 Lt sumą. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009-04-23 nutartimi, priimta UAB „Argedestos statyba“ bankroto byloje, patvirtino pareiškėjo reikalavimą šiai bendrovei, kurio dydis sudarė 7 580,29 Lt. Garantinio fondo tarybos 2009-07-30 nutarimu buvo nuspręsta pareiškėjui, kaip UAB „Argedestos statyba“ darbuotojui, pagal Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi patvirtintus reikalavimus skirti iš Garantinio fondo 2 400 Lt. Ieškovo teigimu, toks Garantinio fondo tarybos nutarimas yra neteisėtas, nes pareiškėjui iš Garantinio fondo lėšų turėjo būti paskirta visa Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi patvirtinta reikalavimo suma, tai yra 7 580,29 Lt. Garantinio fondo taryba nusprendė ieškovui išmokėti tik dalį patvirtintos reikalavimo sumos, nes konstatavo, jog trūksta dokumentų su darbo santykiais susijusioms išmokoms pareiškėjui patvirtinti, ir vadovavosi Garantinio fondo įstatymo (toliau – GFĮ) 5 straipsnio 4 dalimi. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo atveju yra visi reikiami UAB „Argedestos statyba“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, patvirtinantys su darbo santykiais susijusias išmokas pareiškėjui, ir šiuos dokumentus pareiškėjas Garantinio fondo tarybai buvo pateikęs. Atitinkami apskaitos dokumentai taip pat yra minėtos bankroto bylos medžiagoje. Pareiškėjas nurodė, kad Garantinio fondo tarybos jam skirta 2 400 Lt suma jau yra išmokėta. Todėl šiuo atveju turi būti priimtas naujas Garantinio fondo tarybos nutarimas ir jam turi būti išmokėta iš Garantinio fondo likusi neišmokėta suma pagal Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi patvirtintą reikalavimo dydį, tai yra 5 180,29 Lt.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-03-10 nutartimi nusprendė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme ir perdavė bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad iš bankrutuojančios įmonės buvo paimta ir daugiau dokumentų, pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-01-28 dokumentų iš UAB „Argedestos statyba“ poėmio aktą (b. l. 213). Ieškovas grindė savo reikalavimus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 7 ir 52 straipsniais, Darbo kodekso (toliau – DK) 205, 252 straipsniais, nes bankrutavus įmonei atsiskaityti turi garantinė institucija, o likvidavus įmonę, pareiga atsiskaityti su darbuotoju pereina valstybei ar savivaldybei.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui išmoka paskaičiuota pagal GFĮ reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas ieškovo kreditorinius reikalavimus apskaičiavo ne pagal įmonės buhalterinius dokumentus, todėl tai nėra pagrindas išmokai didinti. Ankstesnė GFĮ redakcija neleido iš viso mokėti išmokų bankrutuojančių įmonių darbuotojams, jei nepateikti darbo užmokesčio už paskutinius trejus mėnesius paskaičiavimo dokumentai. Ieškovas pareiškime įvardina du atsakovus: Garantinio fondo tarybą ir Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl turi būti patikslinta, kas yra tinkamas atsakovas.
Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad skaičiuojant išmoką pagal valstybinės darbo inspekcijos duomenis nebuvo dokumentų apie ieškovo dirbtą darbo laiką, darbo užmokesčio priskaitymą, todėl pagal GFĮ reikalavimus ieškovui buvo išmokėta 2 400 Lt, tai yra 3 MMA dydžio išmoka. Jei teismas manytų, kad tokie duomenys buvo, ieškovui priklausytų tik 720 Lt, nes bendra išmokos iš garantinio fondo suma, esant darbo užmokesčio žiniaraščiams, turėjo būti 3 120 Lt, o ieškovui yra išmokėta 2 400 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-14 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo UAB „Argedestos statyba“ nuo 2007-09-03 iki 2008-12-22. Ieškovo reikalavimai grindžiami rašytiniais įrodymais: 2009-04-23 Kauno apygardos teismo nutartimi, bankroto bylos medžiaga, Kauno apskrities mokesčių inspekcijos UAB „Argedestos statyba“ 2009-02-23 patikrinimo aktu (b. l. 145-157), tačiau ginčo teisinius santykius reguliuoja specialus įstatymas (lex specialis), t. y, GFĮ, kurio 5 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad didesnė nei šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta išmoka gali būti apskaičiuota tik remiantis įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentais. GFĮ nenumato galimybės išmokėti skirtingą nei GFĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 MMA dydžio kompensaciją remiantis kitokiais duomenimis, t. y. teismo nutartimi, ar mokesčių inspekcijos išvada. Įvertinus GFĮ sistemiškai, šio teisės akto 5 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma tiems atvejams, kada bankrutuojančios įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neužtenka, todėl aiškinti šią normą plečiamai negalima. Dokumentų nepakankamumas buvo konstatuotas priimant ginčo nutarimą dėl išmokos dydžio, ieškovas naujų duomenų nepateikė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl laikytina, kad 2009-07-30 atsakovo sprendimas atitiko GFĮ reikalavimus. Ieškovo kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei buvo pripažintas teismo nutartimi (b. l. 7-8), tačiau tai nėra prejudicinis faktas šiam ginčui spręsti (CPK 182 straipsnio 2 punktas ), nes esant imperatyviam įstatymo reikalavimui dėl atitinkamos formas ir turinio dokumentų privalomumo, nei teismo nutartis, nei mokesčių inspekcijos duomenys nevertintini kaip bankrutuojančios įmonės personalo ar buhalteriniai dokumentai. Ieškovo nurodomi bankroto byloje esantys dokumentai, kartu su minėta teismo nutartimi bei mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu GFĮ prasme yra kitokie duomenys, patvirtinantys darbuotojo teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką (GFĮ 5 straipsnio 4 dalis). Teismas priėmė atsakovo atsikirtimą dėl ieškovo minimo buhalterinės apskaitos žiniaraščio Nr. 2 netinkamumo Garantinio fondo išmokai apskaičiuoti, nes įmonėje „Argedestos statyba“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl net ir išlikę atskiri duomenys neleidžia apskaičiuoti realaus įmonės įsiskolinimo darbuotojui (b. l. 86). Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju Garantinio fondo taryba neturėjo galimybės tenkinti ieškovo reikalavimo dėl viso, teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo padengimo, nes išmokos dydis ribojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-31 nutarimu Nr. 2103 „Dėl išmokų iš garantinio fondo“.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodė, kad teismo posėdžio metu darytas garso įrašas patvirtina, jog ieškovas teismo prašė tenkinti jo ieškinį visiškai vadovaujantis DK 205 ir 252 straipsniais, nes UAB „Argedestos statyba“ yra likviduota Kauno apygardos teismo nutartimi dėl minėtos įmonės bankroto, nemokumo ir lėšų atsiskaityti su įmonės kreditoriais (ir ieškovu) neturėjimo. DK 205 straipsnyje nurodyta, kad bankrutavus įmonei dėl įmonės nemokumo, pareiga atsiskaityti su bankrutavusios ir nemokios įmonės darbuotojais pereina valstybei ar savivaldybei ir atsiskaito garantinė institucija, o tai reiškia, kad su bankrutavusios įmonės darbuotojais atsiskaito Garantinis fondas. Po UAB „Argedestos statyba“ likvidavimo pasikeitė teisinės aplinkybės ir įsigaliojo ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti likusią neapmokėtą 2009-04-23 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo (viso 7 580,29 Lt) dalį, t. y. 5 180,29 Lt, iš atsakovo Garantinio fondo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, kadangi byla yra išnagrinėta neteisinga, pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti jo atsiliepime į ieškinį (b. l. 122-126). Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi ieškovas reikalavo visiškai patenkinti jo ieškinį atsižvelgiant į tai, kad likvidavus UAB „Argedestos statyba“, pareiga atsiskaityti su šios įmonės darbuotoju, t. y. ieškovu, vadovaujantis DK 205 ir 252 straipsniais, tenka Garantiniam fondui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad DK 205 straipsnis reglamentuoja darbuotojų reikalavimų gynimą darbdaviui tapus nemokiam ir nustato, kad darbdavio nemokumo atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis darbuotojo reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, tenkina garantinė institucija, t. y. Garantinis fondas. Pagrindiniai norminiai teisės aktai, reguliuojantys Garantinio fondo veiklą, yra GFĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-07 nutarimas Nr. 685 „Dėl Garantinio fondo steigimo“ ir šiuo nutarimu patvirtinti Garantinio fondo nuostatai. Pažymėtina, kad apelianto nurodytame DK 205 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Garantinis fondas darbuotojų reikalavimus darbdavio nemokumo atveju tenkina tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. GFĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lėšos iš Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra nutrūkę, taip pat buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka. Garantinio fondo lėšų naudojimo tvarka reglamentuota GFĮ 5 straipsnyje, kuriuo nuostatomis vadovaujantis, atsižvelgiant į šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, buvo priimtas apelianto skundžiamas sprendimas. Kitas DK straipsnis, į kurį apeliuoja ieškovas, t. y. DK 252 straipsnis, reglamentuoja žalos atlyginimą likvidavus įmonę, tačiau ne bet kokią įmonę, o tik valstybės, savivaldybės įmonę, įstaigą ar organizaciją, t. y. viešą juridinį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2009-08-18 nutartimi (pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateiktus duomenis) buvo nutarta pripažinti UAB „Argedestos statyba“ bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto, t. y. minėta nutartimi buvo pradėtas privataus, o ne viešo juridinio asmens likvidavimo procesas, todėl nagrinėjamos bylos atveju negali būti taikomas DK 252 straipsnis, kuris įtvirtina valstybės ar savivaldybės pareigą atlyginti žalą darbuotojams po valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo.
Be to, pažymėtina, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2009-04-23 Kauno apygardos teismo nutartis UAB „Argedestos statyba“ bankroto byloje, kuria buvo patvirtintas apelianto finansinis reikalavimas 7 580,29 Lt sumai, negali būti vertinama kaip bankrutavusios įmonės personalo ar buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie būtini siekiant apskaičiuoti GFĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų išmokų iš Garantinio fondo dydį.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai pagal ieškinio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimą palikti nepakeistą.